Vilniuje įsikūręs kultūros kompleksas „SODAS 2123“ – bendruomeniškumo ir savivaldos principais besivadovaujanti erdvė, kurioje buriasi įvairių sričių kultūros atstovai, ieškantys, eksperimentuojantys ir per kūrybos formą reaguojantys į šiandienos aktualijas. Ketverius metus gyvuojanti vieta džiaugiasi ryškėjančiu kultūros lauko tikėjimu „SODU“ bei augančiu noru plėtoti Lietuvos kultūrą. Apie tinkamas sąlygas kurti, bendruomeniškumo įtaką ir tai, ką slepia pavadinimas „SODAS 2123“, pasakoja organizacijos vadovė Danutė Gambickaitė. Kalbina Barbora Gudavičiūtė.
Daug dėmesio skiriate pradedantiesiems meno kūrėjams. Kokios yra kūrybai ir saviraiškai reikšmingos, svarbios sąlygos? Ką kūrėjams suteikia „SODAS 2123“?
Stebėdami „SODAS 2123“ lankytojus, atkreipėme dėmesį, kad pradedantiesiems kūrėjams trūksta erdvių ir sąlygų. Tai įkvėpė ir paskatino savo veiklą orientuoti į kūrybines sąlygas, kurios padėtų atsiskleisti kūrėjams.
Vienas ryškiausių „SODO“ aspektų yra bendravimas ir apsuptis. Būtent bendrakeleiviai, ryšys ir bendravimas su įvairaus amžiaus ir skirtingos patirties kūrėjais turi didelės įtakos. Apie tai galvoju žvelgdama į savo asmeninę patirtį, kai studijavau menotyrą Vilniaus dailės akademijoje. Tuo metu mąstydama apie būsimą karjerą ir ateitį supratau, kokie svarbūs bendraminčiai, su kuriais gali drąsiau žengti pradedančio kūrėjo ar tyrėjo keliu. Todėl viena iš sąlygų, kurią suteikia „SODAS 2123“, yra buvimas kartu, palaikymas ir bendrabūvis. Tai siekiame įgyvendinti per kelias savo programas, iš kurių viena – pradedančių muzikos kūrėjų platforma „Method, sound and silence“. Skelbdami atvirą kvietimą ir vėliau atsirinkdami, kviečiame pasirodyti kartu su jau įsitvirtinusiais kūrėjais. Kitais metais pradėsime pradedančiųjų kuratorių programą, kuri skatins patirti įvairius aspektus, o svarbiausia dirbti ties parodos kuravimu.
Danutė Gambickaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Svarbus šių programų aspektas – patirtimi grįsta pradžia. Šiuo atveju skatinama patirti įvairius praktinius aspektus, nebijoti suklysti ir išsyk susitelkti bei dirbti, „Method, sound and silence“ atveju – ties muzikiniu pasirodymu, o pradedančiųjų kuratorių platformos atveju – ties paroda.
Ne paslaptis, jog pavadinimo dalis 2123 simboliškai atspindi jūsų adresą Vitebsko g. 21/23. Koks yra organizacijos ir Vilniaus miesto santykis? Kaip jis atsispindi jūsų veikloje?
Vilniaus miestas mums yra be galo svarbus. Iš tikrųjų pavadinimas „SODAS 2123“ turi kelias reikšmes. Viena tiesiogiai siejasi su mūsų adresu, o kitos dar glaudžiau su Vilniaus miesto istorija ir ateitimi. Nuo pat „SODO“ įkūrimo pradžios siekėme burti organizacijas ir kūrėjus, mąstančius apie ateitį bei tai, kaip dabarties pėdsakai ją paveiks. Todėl mūsų pavadinimas žaismingai žvelgia į priekį ir klausia, kokiame Vilniuje gyvensime 2123–aisiais metais?
Žvelgdami į „SODO“ ir Vilniaus santykį norėjome užpildyti tuštumą ir vakuumą, siejamą su kūrybinių erdvių, reikiamų sąlygų ir kainų prieinamumu kūrėjams. „SODAS“ atsirado Vilniaus miesto savivaldybei paskelbus atvirą konkursą siūlyti idėjas patalpų įveiklinimui dabartinėje mūsų vietoje, buvusiame Rasų specialiosios mokyklos pastate. Mes konkursui pasiūlėme steigti centrą, kuris užtikrintų tiek geresnes sąlygas kūrėjams ir kartu būtų naudingas visuomenei ir miestui.
Krosnies paviljono statybos. Lauryno Skeisgielos nuotrauka
Ryšys su miestu atsispindi daugelyje mūsų jau įgyvendintų ar dar planuojamų įgyvendinti projektų: tarptautiniuose simpoziumuose „Erdvės politika“, „Walking is still honest“, tarptautinėje rezidencijų programoje, viešosios erdvės projekte „Krosnies paviljonas“ ir kt. Neatsitiktinai miniu viešąsias erdves, nes manome, kad vieša erdvė labai svarbi buriant bendruomenes. Nuo pat „SODO“ įkūrimo pradžios dirbome su architektais Ona Lozuraityte ir Petru Išora. Jų sukurtas skulptūrinių instaliacijų kiemelis yra vienas iš pavyzdžių, tiesiogiai permąstančių Vilniaus miesto medžiagų judėjimą bei trajektorijas. Kartu stengiamės kaupti ir įprasminti miesto istorijas, kurias galima išvysti „SODO“ viešose erdvėse.
„SODAS 2123“ gyvuoja jau ketverius metus. Kaip jis pasikeitė per tą laiką? Kokia jo vieta bendrame Lietuvos kultūros lauko kontekste?
Nuo pat pradžių „SODĄ“ siejome su įgyvendinamomis kūrybinėmis sąlygomis. Galbūt dėl to mūsų organizacija yra kiek kitokia. Daugiausiai mąstome ir veikiame kurdami sąlygas kūrybai, nes tikime, kad tai lygiaverčiai svarbus aspektas. Galima džiaugtis, jog Lietuvoje yra nuostabių festivalių, renginių ir produkcijų, skinančių apdovanojimus, bet neretai jie – į rezultatą orientuotas kelias. Mes, savo ruožtu, daugiau dėmesio norime skirti procesui.
Stengiamės ne tik sukurti tinkamas sąlygas kūrybai, bet kritiškai mąstyti, vertinti pasaulį ir aplinką, pastebėti, kaip procesus veikia kultūra. Todėl dar prieš ketverius metus įkūrę „SODĄ“ taikėme tvarumo principus kiekviename žingsnyje. Iki šiol tai vienas svarbiausių veiklos aspektų.
Praėjusiais metais pajutome tam tikrą stabilumą ir pasitikėjimą mumis. Visgi, pastarieji 4 metai buvo nelengvi visam pasauliui, kartu ir mums. Pradėjome veikti pandemijos metu, vėliau išgyvenome energetinės krizės iššūkius dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje. Mums buvo sudėtinga išsilaikyti tokiu įtemptu periodu. Tačiau stipriai padėjo buvimas kartu ir „SODE“ įsikūrusių organizacijų ir kūrėjų susitelkimas.
„SODAS 2123“ komanda. Organizacijos nuotrauka
Kaip apibūdintumėte „SODAS 2123“ kuriančią ir kūrybos vaisius lankančią auditoriją? Kokiais bruožas ji pasižymi?
Pradėjus „SODO“ veiklas mums buvo svarbu, jog čia įsikurtų profesionalūs, savo srityje įsitvirtinę kūrėjai, kuriems reikšminga būti kitų sričių kūrėjų apsuptyje. Neretai ta bendrystė, atsispindinti individualaus asmens, didesnių grupių ir organizacijų veikloje, vėliau reiškiasi kūryboje. Todėl stengiamės išlaikyti ir kviesti kuo įvairesnius kūrėjus bei organizacijas. Tikime, kad skirtingų kūrybos sričių mainai, žinios ir patirtys gali skatinti labai įdomius kūrybinius rezultatus. Tad apibūdindama „SODO“ kūrėjus tikrai išskirčiau jų atvirumą ir norą būti bendrystėje.
Žvelgdama į auditoriją matau smalsius ir įvairaus amžiaus lankytojus, kuriems įdomu užsukti į uždaresnę menininko studiją. „SODAS 2123“ stengiasi puoselėti ir skatinti auditorijos smalsumą ir atvirumą, pristatyti profesionaliąją kultūrą kiekvienam žmogui. Tikime, jog tai kiekvieną atrakina kaip raktas ir skatina pažinti.
Šiais metais „Sodas 2123“ pirmą kartą gavo strateginį Lietuvos kultūros tarybos finansavimą. Ką jums jis reiškia ir kokių naujų kelių padės atverti?
Strateginis finansavimas yra labai svarbus, ypač toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurių kelias dar tik įsibėgėja. Galbūt tai pragmatiškas ir buitiškas dalykas, bet finansavimas padeda išsilaikyti ir kurti tvarią organizaciją. Kartu užtikrina administracinės veiklos, kurioje aktyviai reiškiasi žmonės, resursus. Sąlygos kartais gali kūrėjus nemenkai „prispausti“, ne išimtis ir kultūros organizacijos. Strateginis finansavimas padeda tas sąlygas gerinti ir kurti tvarią organizaciją.
Gautas strateginis finansavimas rodo kultūros lauko pasitikėjimą ir tikėjimą mumis. Jaučiamės svarbūs ir galintys suteikti Lietuvos kultūrai daugiau, o tai įgalina veikti toliau ir siekti užsibrėžtų tikslų.
Artūras Čertovas, „Cova da Moura“, parodos „Erdvės politika“ fragmentas galerijoje „Atletika“. Vitalij Červiakov nuotrauka
Šiandienos Lietuvos kultūra yra kaip niekad stipri, sodri ir konkurencinga. Stebėtina, kai finansavimo kasmet neužtenka net ypač svarbioms ir stiprioms organizacijoms bei kūrėjams. Už „baisaus“ brūkšnio lieka be galo talentingi kūrėjai ir organizacijos. Tai sudėtingas jausmas, kurį ne kartą patyrėme ir mes. Vis dėl to, ne vienas atvejis rodo, kad negavusios finansavimo organizacijos ir kūrėjai randa būdų toliau gyvuoti bei įgyvendinti savo projektus. Manau, kad Lietuvos kultūros tarybos strateginio finansavimo programa ypač svarbi priemonė siekiant neprarasti bendro kultūrinio įdirbio, kuris gali būti labai trapus.
Kokius strateginius tikslus ir projektus sieksite įgyvendinti ateityje?
Sieksime stiprėti ir būti labiau matomais tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniame kontekste. Toliau kurti kūrėjų ir kultūros organizacijų darbui palankias sąlygas, burti spalvingą bendruomenę, įgyvendinti praktika bei patirtimi grįstus projektus ir skatinti pradedančius kūrėjus.
