Lietuvos kultūros taryba tęsia programos „GovTech smėliadėžė“ įgyvendinimą – praktiškai testuoja rinkoje egzistuojančius dirbtinio intelekto (DI) technologija paremtus produktus. Tai Inovacijų agentūros „GovTech“ laboratorijos įgyvendinama struktūruota eksperimentavimo programa, skirta technologijų išbandymui viešajame sektoriuje.
Kartu stipriname inovacijų ekosistemą taryboje
Rudenį Lietuvos kultūros taryba pasirašė sutartį su „FastTrack“ dėl didelių kalbos modelių (LLM) ir audiovizualinių dirbtinio intelekto įrankių išbandymo tarybos veikloje ir pradėjo įvairių DI produktų testavimą. Mokymų tikslas – didinti Lietuvos kultūros tarybos komandos imlumą inovacijoms ir stiprinti inovacijų ekosistemą organizacijoje.
Pirmoje sesijoje darbuotojai įvardijo veiklos problemas, aptarė DI sprendimus ir su jais susijusias rizikas, analizavo pavyzdžius, taip pat išsakė lūkesčius kursų programai. Kituose susitikimuose komanda praktiškai testavo įvairius DI įrankius, išbandė jų integraciją projektų valdymui, duomenų analizei ir vizualizacijai. Administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė džiaugiasi, kad į DI technologija paremtų produktų testavimą įsitraukė visa komanda.
„Šiuo metu esame susipažinę su maždaug 20 skirtingų DI įrankių, kuriuos išbandėme ieškodami informacijos, ją analizuodami, ruošdami koncepcijas, žinutes, analizes, versdami tekstą ar jį transkribuodami, vizualizuodami idėjas, kurdami projektų valdymo struktūras. Netrukus plačiau gilinsimės ir į tai, kaip valdyti įvairias su DI įrankių naudojimu susijusias grėsmes, geriau suprasti kibernetinio saugumo aspektus,“ – teigia administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė.
Lietuvos kultūros tarybos komanda testuoja dirbtinio intelekto įrankius. Mindaugo Mikulėno nuotrauka.
Ji pastebi, kad „DI įrankių testavimo sesijos ne visada yra lengvos: ne visi šiuo metu rinkoje esantys sprendimai pilnai atitinka Lietuvos kultūros tarybos veiklos specifiką, o kai kurie jų taps nepakeičiamais tik ateityje, geriau išvysčius pačią technologiją. Taipogi, ne mažiau svarbu yra suvokti, ar DI įrankiai gali būti „įdarbinti“ bet kurioje srityje, o gal yra tokių, kurioms įrankiai bus sukurti vėliau ir turėtume geriau išnaudoti jau esamas technologijas?“
R. Stepanovaitė sako, kad kartu su komanda suprato, jog bet kokiam virtualiam sprendimui testuoti reikalingos ne tik šių įrankių naudojimo žinios, bet ir gana aukštas skaitmeninis raštingumas, taip pat glaudaus darbo komandoje įgūdžiai, sesijoms vykstant nuotoliniu būdu. Ji teigia, kad „DI įrankių testavimas atskleidė ir papildomas sritis, kuriose turime stiprinti savo organizaciją. Matau tai kaip papildomą vertę, kurią teikia galimybė eksperimentuoti viešajame sektoriuje.“
DI galimybės – nuo duomenų valdymo iki spartesnio užduočių atlikimo
„GovTech smėliadėžė“ programa – tai eksperimentavimo ir žinių erdvė, leidžianti Lietuvos kultūros tarybos komandai išbandyti DI įrankius bei suprasti, kokių pokyčių reikia norint pilnai išnaudoti jų galimybes. Tikimės, kad įvairių technologijų testavimas stiprins komandos gebėjimus inovacijų srityje, leis efektyviau atlikti užduotis, taip pat turės naudos ir ilgalaikėje perspektyvoje – didins kultūros bendruomenės pasitikėjimą organizacija.
Lietuvos kultūros tarybos komandos nariai dalijasi įspūdžiais siekiant suprasti ir išnaudoti DI įrankių galimybes. „Pradėjus naudoti ChatGPT 4.0 versiją, jaučiu didelį kokybinį skirtumą su ankstesne. Naujojoje versijoje kalbos modelis yra kaip „Google“ paieška su turbina. Pavyzdžiui, ChatGPT gali ne tik parengti instrukcijas, kaip dirbti su „Microsoft“ produktais, bet jau tarnauja kaip „gyvas“ konsultantas – gali pateikti vos kelių valandų senumo informaciją, taip pat nuorodas į šaltinius. Šis dirbtinio intelekto įrankis mano veikloje taip pat padeda kūrybiškai pažvelgti į problemas, kurias analizuoju ir noriu pristatyti. Pavyzdžiui, palyginti tai, ką žinau aš, ir tai, kokią informaciją jis randa viešai prieinamą internete“, – sako Stebėsenos ir analizės skyriaus vyresnysis analitikas Martynas Tininis.
Lietuvos kultūros tarybos komanda testuoja dirbtinio intelekto įrankius. Mindaugo Mikulėno nuotrauka.
Finansavimo programų administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Giljana Mažeikienė teigia, kad „dirbtinis intelektas kaip naujovė yra labai išskirtinis ir specifinis įrankis. Kol nebuvo su juo susipažinusi „iš arčiau“, labai skeptiškai žiūrėjo – kaip robotas gali padėti šiame sudėtingame procese? „Mano požiūris į DI galimybes buvo siaurokas. Tačiau pačiupinėjus ChatGPT, paanalizavus jo privalumus, atsivėrė kitokios darbo su dirbtiniu intelektu perspektyvos, kurios gali stipriai pagelbėti kasdieniuose darbuose. Pavyzdžiui, analizuojant, sisteminant duomenis, rengiant pristatymus, atliekant teksto vertimą ir pan. Ir tai yra tik labai maža dalis to, ką gali DI naudojant jį teisingai. DI įrankių testavimas mane labai įtraukė, kadangi tai yra pakankamai nauja ir labai įdomi sritis. DI užduodamą klausimą „mato“ labai plačiai, ir gali pateikti ne vieną ir net ne du atsakymus. Tai kodėl to nepanaudoti savo darbe ir neplėsti mūsų pačių akiračio?“, – svarsto Giljana Mažeikienė.
Projektas „Didelių kalbos modelių (LLM) ir audiovizualinių dirbtinio intelekto (DI) įrankių diegimo testavimas Lietuvos kultūros taryboje“ yra iš dalies finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
