Vytenio Budrio nuotr.Lietuvos kultūros taryba nuotoliniame seminare pristatė 2025 m. finansavimo konkursų naujienas ir pokyčius. Kultūros ir meno skyriaus vadovė Rūta Kriaučiūnaitė-Mincė aptarė paraiškų teikimo ypatumus – konkursus, kalendorių ir procesą, administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė pristatė papildomo ir trejų metų finansavimo programas, o tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė – sprendimų dėl finansavimo procesą.
2025 m. finansavimo konkursų datos
Kultūros ir meno skyriaus vadovė Rūta Kriaučiūnaitė-Mincė pristatė paraiškų teikimo aspektus – konkursus, kalendorių ir procesą. Šiuo metu vyksta 5 meno sričių ir 10 programų konkursas. Paraiškas galite teikti iki 2024 m. rugsėjo 9 d.
Taip pat liepos 15 d. planuojame skelbti Nacionalinio paviljono Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje konkursą, o rugsėjo 9 d. – programų „Tolygi kultūrinė raida“ ir „Atminties įprasminimas ir pilietinis ugdymas: „Globali Lietuva“ idėjų sklaida“ konkursus.
2025 m. antrieji kvietimai numatomi tik meno sritims ir programoms „Atminties institucijų veikla“ ir „Tinklaveika“. Jų konkursai prasidės 2025 m. vasario 3 d. Taip pat 2025 m. antrąjį ketvirtį planuojame paskelbti „Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga“ programos konkursą.
Kas svarbu rengiant paraišką?
R. Kriaučiūnaitė-Mincė minėjo, kad labai svarbi yra organizacijos projekto idėja, o ją planuojant įgyvendinti būtina susipažinti su finansavimo gairėmis ir sąlygomis, vertinimo prioritetais ir kriterijais. Taip pat svarbu teisingai užpildyti paraiškos formą – surašyti veiklas ir jų kalendorių, suplanuoti išlaidas, paminėti partnerių ir rėmėjų įnašą. Ji atkreipė dėmesį, kad būtina prisegti reikiamus dokumentus, turėti dalyvių sutikimus (jų neprivaloma pridėti) ir būti parengus informaciją viešam projekto pristatymui. Planuojamas projektas turi būti įgyvendintas iki 2025 m. gruodžio 20 d.
Organizacija gavo finansavimą, kas toliau?
Kultūros ir meno skyriaus vadovė Rūta minėjo, kad finansavus paraišką sutartys bus pasirašomos nuo 2025 m. sausio 15 d. per 40 darbo dienų. Sutartyje turi būti pateiktos planuojamos veiklos ir jų rezultatai, o projekto įgyvendinimo metu įvykstantys pokyčiai turi būti suderinti su Lietuvos kultūros taryba teikiant prašymą iki 2025 m. gruodžio 1 d. Viešinant projekto veiklas, būtina nurodyti Lietuvos kultūros tarybos logotipą ir vadovautis projektų vykdytojams skirta informacija apie jo naudojimą.
Kaip atsiskaityti už įgyvendintus projektus?
R. Kriaučiūnaitė-Mincė pabrėžė, kad, pasibaigus projektui, jo vykdytojai turi pateikti ataskaitas. Suderintos ir pasirašytos ataskaitos turi būti pateiktos per 10 darbo dienų nuo projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 20 d. Ji taip pat priminė, kad projekto vykdytojai ne trumpiau kaip trejus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos privalo saugoti ir, tarybai pareikalavus, pateikti visus projekto vykdymo dokumentus.
Kelių programų naujovės – papildomas ir trejų metų finansavimas
Administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė pažymėjo, kad „Atminties įprasminimas ir pilietinis ugdymas: Valstybinės reikšmės renginiai“ programa liko panaši kaip ankstesniais metais. Ji skirta finansuoti projektams, kurie aktualizuoja Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą ir kompozitoriaus, dailininko, literato, visuomenės veikėjo 150-ąsias gimimo metines. Tačiau 2025 m. jai numatytas papildomas finansavimas, jo bendra suma sieks iki 150 tūkst. eurų. Konkurse gali dalyvauti įvairios organizacijos – tiek tos, kurių projektai jau įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2025 m. planą, tiek ir kitos.
R. Stepanovaitė išsamiai pristatė atnaujintą „Mėgėjų meno renginiai“ programą. Jos struktūra išliko panaši kaip ir anksčiau – bus finansuojamos tęstinės veiklos, numatytos 2025–2027 m., taip pat jų įgyvendinimo ir pasirengimo darbai. 2025 m. atrinktos iniciatyvos tolesnį finansavimą galės gauti tik kasmet pateikdamos paraiškas ateinantiems metams. Administracijos direktorė seminare atkreipė dėmesį, kad programa itin konkurencinga, o paraiškas teikia įsitvirtinusios organizacijos, kurios organizuoja visuomenės jau pamėgtus renginius.
Aptardama programą „Menas žmogaus gerovei“ R. Stepanovaitė pažymėjo, kad tai naujo laikotarpio projektų finansavimas, skirtas 2025–2027 m. Ji pabrėžė, kad bus finansuojamos aktyvaus dalyvavimo veiklos, dėl to labai svarbu suprasti pasirinktą auditoriją, jos poreikius ir (ne)galimybes įsitraukti į kultūros turinį. Finansavimą gavusios iniciatyvos lėšų sulauks visus trejus metus, o konkursai bus skelbiami tik toms organizacijoms, kurios pateks į pagrindinį sąrašą.
Sprendimų dėl finansavimo priėmimo procesas
Tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė trumpai pristatė sprendimų dėl organizacijų finansavimo priėmimo procesą (be programos „Tolygi kultūrinė raida“). Ji minėjo, kad galutinius sprendimus dėl finansavimo priima Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas, susipažinęs su ekspertų darbo grupių rekomendacijomis ir kita informacija: paraiškų reitingu pagal skirtus balus, rekomenduojamomis skirti lėšų sumomis, konsoliduotais komentarais, ekspertų darbo grupių vadovų parengtais srities ar programos apžvalgos aspektais, prireikus – Stebėsenos ir analizės skyriaus parengta analize skirtingais duomenų pjūviais. Ji pabrėžė, kad įprastai tarybos narių susirinkimas paraiškų nevertina, tačiau prireikus tą gali daryti.
Kokio svorio yra ekspertų grupės rekomendacija?
Pirmininkė seminaro metu trumpai pristatė Stebėsenos ir analizės skyriaus pateiktą informaciją. 2023 m. 90 proc. atvejų tarybos narių susirinkimas priėmė sprendimą dėl organizacijų finansavimo pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas. 5 proc. –ekspertai rekomendavo skirti finansavimą, bet tarybos narių susirinkimas turėjo priimti priešingą sprendimą, nes nepakako skirstomos lėšų kvotos. Likę 5 proc. – tarybos nariai labai tikslingai keitė ekspertų rekomendaciją, pavyzdžiui, skyrė mažesnę ar didesnę sumą ar skyrė lėšų, nors to ekspertai nerekomendavo, arba priešingai.
Kodėl paraiška ta pati, o vertinimas skirtingas?
A. Pakarklytė seminaro metu pastebėjo, kad šio klausimo taryba sulaukia itin dažnai. Ji pabrėžė, kad konkurso metu vertinama tik konkreti paraiška, tačiau kinta pats paraiškų kontekstas, keičiasi ir ekspertų darbo grupė. Dėl nuolatinės ekspertų rotacijos jie nestebi paraiškų tęstinumo ir neturi ankstesnių metų informacijos. Taip pat paraiškų vertinimo metu ekspertų darbo grupės ir tarybos narių susirinkimas lygina paraiškas tarpusavyje. Tad panašios ar atnaujintos pagal ankstesnių ekspertų komentarus paraiškos gali būti įvertinamos skirtingai.
Kam reikalingas tarybos narių susirinkimas?
A. Pakarklytė teigė, kad kintant paraiškų kontekstui ir ekspertų darbo grupėms, konkursų dinamikai, tarybos narių susirinkimas veikia kaip vertybinė instancija, ieškanti pusiausvyros ir gaunanti visą reikalingą informaciją, susijusią su bendru meno sričių ir kultūros programų kontekstu.
Žiūrėkite seminaro įrašą:
Jei kyla klausimų, kviečiame konsultuotis su meno srities ar programos kuratore.
Linkime kūrybingų idėjų ir sėkmingo paraiškų rengimo!
