Naujienos

Lietuvos kultūros tarybos delegacija viešėjo atsakomajam vizitui Norvegijos menų ir kultūros institucijos (NMKI) ofise Trondheime, Norvegijoje. Taryba toliau tęsia dvišalį bendradarbiavimą kultūros srityje po Norvegijos delegacijos apsilankymo Vilniuje šių metų pavasarį. Vizito Trondheime tikslas – susipažinti su Norvegijos menų ir kultūros institucijos veikla, jos kontekstu, keistis žiniomis ir gerosiomis patirtimis.  

Kultūros institucijų veiklos ir žinių mainai  

Lietuvos kultūros tarybos delegaciją sudarė administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė, Stebėsenos ir analizės skyriaus vyresnysis analitikas Martynas Tininis, Kultūros ir meno skyriaus vyr. specialistės Vaida Jonušytė ir Nelda Bagdonavičiūtė. Tarybos administracijos nariai keitėsi institucijų veiklos ir procesų patirtimis su Norvegijos kolegomis, diskutavo individualių menininkų būklės ir kultūros regionuose stiprinimo temomis. 

Intensyvių sesijų ciklą pradėjo Meno ekonomikos ir inovacijų skyriaus vadovas Sverre Fossen. Jis pristatė Norvegijos istoriją, Norvegijos menų ir kultūros institucijos veiklą bei procesus. Meno ekonomikos ir inovacijų skyriaus vyresnysis patarėjas Martin Palmer aptarė menininkų organizacijų vaidmenį Norvegijoje ir šalies regionuose.  

Lietuvos kultūros tarybos Kultūros ir meno skyriaus vyr. specialistė Vaida Jonušytė dalinosi įspūdžiais apie vykusius Norvegijos kultūros lauko aptarimus: „vyko prasminga diskusija aptariant menininkų organizacijų klausimą ir svarbą. Šių organizacijų Norvegijoje – gausu, jos aktyvios, nuolat dalyvauja ir konsultuoja priimant įstatymus bei kultūros institucijų sprendimus, o stipendijų menininkams finansavimo atveju, joms taip pat patikėta įgyvendinti NMKI teikiamų paraiškų ekspertinę veiklą. Su kolegomis svarstėme, jog Lietuvoje tokių organizacijų, kurios atstovautų kūrėjų bei menininkų interesus, darbo užmokesčio, ginčų, sutarčių, socialinių garantijų, teisiniais ir kt. klausimais, trūksta. Puikus to pavyzdys neseniai įsteigta Meno darbuotojų profesinė sąjunga.“  

Integrali regioninė politika Norvegijoje 

Triondelago apskrities tarybos patarėjas kultūros klausimams Johan Fredrik Urnes išsamiai atskleidė regioninės kultūros politikos aspektus. Kartu jis pabrėžė, kad pastaruoju metu finansavimas kultūros sektoriui patiria stagnaciją – kultūros finansavimo poreikis auga, o finansavimas jau kurį laiką išlieka toks pat. 

Stebėsenos ir analizės skyriaus vyresnysis specialistas Martynas Tininis teigė, kad „Norvegijos regioninė politika yra integrali – yra sukurtas susisiekimo tinklas, sunkiau pasiekiamuose regionuose taikomi mažesni mokesčiai, kad gyventojai tolygiau pasklistų po visą šalį. Taip pat yra kuriamas stiprus kultūros įstaigų tinklas, kad kiekvienam norvegui būtų prieinamos kuo geresnės kultūros ir meno patirtys, kad ir kurioje šalies vietoje gyventų. Prie šio tinklo kūrimo prisideda ir stipendijų finansavimo programos, ir kultūros įstaigų tinklas, kuris yra įvairus tiek savo finansavimo šaltiniais, tiek savininkų tipu.“ 

 „Norvegijos kolegos ne tik pristatė institucijos veiklą, tačiau supažindino su finansavimo modeliu, pateikė lėšų skyrimo meno projektams ir menininkams dinamiką nuo 1963 metų. Įdomu tai, kad kultūros ir menų finansavimas Norvegijoje turi tris lygius – valstybinį, apskrities ir savivaldybės. Dažnu atveju įstaigos turi siekti pritraukti visų trijų lygių finansavimą,“ – pasakojo Kultūros ir meno skyriaus vyr. specialistė Nelda Bagdonavičiūtė. 

Didžiausias dėmesys – individualiems kūrėjams  

Norvegijos menų ir kultūros institucijos stipendijų programų patarėjas Adrian Aam Refsnes plačiau aptarė finansavimo kontekstą, skirtingas programas, pavyzdžiui, Norvegijos kultūros fondą, Audiovizualinį fondą ir Valstybės stipendijų menininkams priemonę, bei kaip jie bendradarbiauja su kitais organizacijos padaliniais. Administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė teigė, kad „susitikimo metu daug dėmesio skirta apžvelgti NMKI veiklos principus po kelių institucijų apjungimo ir palyginti juos su Lietuvos kultūros tarybos modeliu.“ 

„Norvegijos vyriausybei nusprendus sujungti 3 skirtingų fondų veiklą, šie fondai, kartu su savo tarybų nariais, išlaikė nepriklausomą veikimą, o jų tarybų narių veiklą aptarnauja ir užtikrina direktoratas, kuris veikia kaip sekretoriatas, vykdantis administracines užduotis. Svarbu tai, kad direktoratas turi savo veiklos strategiją, kuri yra pateikiama Norvegijos kultūros ministerijai, o ją patvirtinus visoms šalims, ja yra grindžiami tolesni organizacijos poreikiai ir veiklos kryptys iki 2030 metų. Tuo tarpu kiekvienas Norvegijos menų ir kultūros institucijos sudėtyje veikiantis fondas turi atskirą, tarybų narių plėtojamą, strategiją, o šių strategijų prioritetai gali tapti įkvėpimu visoms minėtoms organizacijoms“, – teigė R. Stepanovaitė. 

Kultūros ir meno skyriaus vyr. specialistė Vaida Jonušytė pažymi, kad „norvegų skiriamos stipendijos kūrėjams finansuoja ne projektus, o patį menininką ir jo vykdomą kūrybinę veiklą. Teikiant ataskaitas už gautą finansavimą nurodomi sukurti kūriniai, parodos ir kt. Toks finansavimo modelis yra tvarus, skatina pasitikėjimą menininko veikla bei priimamais sprendimais, skatina esamos kūrybinės veiklos tęstinumą, o ne kaskart naujų projektų kūrimą, tad yra orientuotas į ilgalaikius tikslius, veiklų tęstinumą.“ 

Kultūros duomenų svarba institucijai 

Susitikime Tyrimų ir analizės skyriaus vyresnysis patarėjas Haakon Bekeng-Flemmen pasakojo apie menininkų apklausas, metodologiją ir renkamą statistiką, taip pat „Menininkų būklės tyrimo“ rezultatus. Jis pažymėjo, kad „didesnė dalis menininkų Norvegijoje yra moterys, tačiau jos statistiškai uždirba mažiau. Taip pat pažymėta, jog atotrūkis tarp skirtingų sričių menininkų uždarbio – itin didelis, o pusė viso stipendijoms skirto finansavimo atitenka vizualiųjų menų atstovams,“ – komentavo Vaida Jonušytė. 

Martynas Tininis papildė, kad „norvegų atliktas tyrimas yra panašus į Lietuvos kultūros tarybos įgyvendintus „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“ (2021) ir „Teisingas atlygis už kūrybą“ (2021). Skirtumas tarp jų yra tas, kad norvegai skaičiavimus atliko naudodami asmenų pajamų deklaracijų duomenis. Taigi, tyrimo duomenys gali būti tikslesni lyginant skirtingų menininkų pajamų lygį.“ 

Vizito pabaigoje – pažintinė programa 

Delegacija taip pat susipažino su Trondheimu – lankėsi vienoje seniausių Norvegijos katedrų – Nidaros katedroje ir Trondheimo meno muziejuje, kuris šiuo metu išgyvena pokyčius. „Buvo įdomu išgirsti iššūkius, kylančius vadovaujant muziejui. Pavyzdžiui, kūrinių saugyklų bei ekspozicinių erdvių, mecenatystės trūkumas, nusistovėjęs gyventojų požiūris į muziejų bei jo atliekamą funkciją ir kt.“ – teigė Vaida Jonušytė. 

Tuo tarpu Rūta Stepanovaitė atkreipė dėmesį, kad vizito Trondheime metu vietos meno erdvėse buvo pristatoma bent dviejų lietuvių menininkų kūryba, o šis faktas maloniai nustebino delegacijos dalyvius. Trondheimo Kunsthalėje šiuo metu veikia menininkės ir filmų kūrėjos Emilijos Škarnulytės personalinė paroda The Goddess Helix, o Trondheimo meno muziejus eksponuoja kompozitoriaus, vizualiųjų menų srities atstovo Igno Krungelevičiaus vaizdo instaliaciją Narrative With an Unexpected Outcome iš muziejaus kolekcijos.   

Lietuvos kultūros tarybos komanda Trondheimo meno muziejuje, Norvegijoje.

Dvišalis bendradarbiavimas kultūros srityje yra vykdomas Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo lėšomis. Programos partnerė Lietuvoje – LR kultūros ministerija.   

Išsamiau apie Norvegijos menų ir kultūros instituciją: https://www.kulturdirektoratet.no/english