Pernai 169 Lietuvos kultūros tarybos ekspertai įvertino 4 396 paraiškas. Po to, kai buvo paskelbti finansavimo rezultatai, jie, kaip ir kasmet, sulaukė ir padėkų, ir aštrios kritikos. Ką reiškia būti ekspertu ir kokia yra jo „darbo virtuvė“? Ko reikia, kad paraiška būtų kokybiška? Menotyrininkė, meno leidinių redaktorė ir kuratorė, Lietuvos kultūros tarybos tarpdisciplininio meno srities ekspertė Aistė Marija Grajauskaitė ir literatūrologas, rašytojas, žurnalo „Vilnius Review“ redaktorius, Lietuvos kultūros tarybos literatūros srities ekspertas Saulius Vasiliauskas nuotoliniame tarybos seminare pasakojo apie individualų ir ekspertų darbo grupės atliekamą vertinimą, paraiškų netikslumus ir ekspertų bei pareiškėjų bendradarbiavimo svarbą.
.jpg)
Vytenio Budrio nuotr.
Ekspertų vaidmuo – nešališkumas ir dinamiškumas vertinant paraiškas
Svarstydama ekspertų vaidmenį ir jų suvokimą kultūros lauke Aistė M. Grajauskaitė pabrėžė, kad ekspertas yra asmuo, turintis gilų ir kokybišką išsilavinimą, gebantis analizuoti bei komentuoti meno srities procesus: „Ekspertas turi laikyti ranką ant kultūros pulso ir suvokti, kad jo nuomonė niekada nėra galutinė ir visą laiką gali, o gal net ir turi kisti.“ Pasak menotyrininkės, siekiant kokybiškai vertinti pateiktas paraiškas, reikia turėti platesnį suvokimą apie įvairias sritis, ir jokiu būdu neapsiriboti viena. Ji akcentavo nešališkumo svarbą, teigdama, kad nors ekspertai ir pareiškėjai dažnai yra susiję socialiniais ryšiais, svarbu atsiriboti nuo draugysčių bei vertinti projektus jaučiant pagarbą ne tik tarybai ir kolegialiam kultūros laukui, bet ir visuomenei.
Saulius Vasiliauskas džiaugėsi, kad Lietuvos kultūros taryba priėmusi sprendimą ekspertų sąrašą viešinti – jie prieinami tarybos svetainėje. S. Vasiliauskas pabrėžė, kad nors vertinimo procesas grindžiamas formaliais kriterijais, rezultatui daro įtaką kiekvieno eksperto akiratis ir patirtis. Jo nuomone, individualaus eksperto subjektyvumas per ekspertų grupės diskusijas konvertuojamas į objektyvumą, nes jose skirtingos nuomonės derinamos ir vertinamos siekiant kompromiso.
Dar viena svarbi ir visuomenės reakcijų sulaukianti vertinimo dalis – projektų reitingo balai ir konsoliduoti komentarai. „Vertinimo procese balai yra tarsi žaidimo taisyklės. Jie padeda ekspertams susiorientuoti ir palengvina vertinimą“, – teigė ekspertas. Tam pritarė ir A. M. Grajauskaitė, akcentuodama, kad kuomet pateiktos paraiškos būna parengtos labai gerai, tenka stipriau svarstyti: ar teisinga sąmata, ar nurodytos kompetencijos kokybiškos, ar jos yra tinkamos ir tiksliai tokios, kokių reikia pasirinktam projektui. Ekspertės teigimu, kokybiškas, išsamus, diplomatiškas, gaires brėžiantis konsoliduotas komentaras yra paraiškos padiktuojamas galutinis produktas: „Jei paraiška nėra gerai parengta, tuomet, manau, sunku tikėtis išsamaus, kokybiško ir visus pliusus bei minusius apibrėžiančio koncentruoto konsoliduoto komentaro“. S. Vasiliauskas atkreipė dėmesį į tai, kad konsoliduoti komentarai neturėtų būti suprantami kaip galutinė tiesa, nes vertinimui skirtas laikas yra ribotas, o komentarai dažnai būna sudaryti iš kelių ekspertų nuomonių.
Paraiškų vertinimas – kalbos, struktūros ir racionalios sąmatos svarba
Abu seminare dalyvavę ekspertai pabrėžė, kad paraiškos kokybę lemia ir jos kalba bei stilius. A. M. Grajauskaitė pažymėjo, kad paraiškos turi būti rengiamos taisyklinga, aiškia ir tikslinga kalba: „Kalba yra vienintelė priemonė, kuria jūs disponuojate tuo metu, kai rengiate paraišką“. Jos teigimu, rengiant paraišką svarbus ir rašymo stilius: „Reikia suvokti, kokią kalbą, toną pasirinkti teikiamoje projekto paraiškoje. Galbūt organizacija teikia projektą Venecijos bienalei, o gal jis bus įgyvendinamas Lietuvos didmiestyje ar regione. Tam turi būti naudojamas ir atitinkamas stilius“. Ekspertė taip pat pridūrė, kad labai svarbu redaguoti paraišką ir mokėti savo idėjas kritikuoti, nes „saviredagavimas yra ko gero svarbiausias paraiškos parengimo veiksnys, kuomet nerišlias ir svajingas mintis redagavimo metu paverčiame universaliai suvokiamomis“.
Ekspertai akcentavo, kad visi paraiškos aspektai turėtų būti apgalvoti ir pateikti trumpai, aiškiai, be perteklinių detalių. S. Vasiliauskas taip pat minėjo, kad reikėtų nepamiršti, kas yra paraiškos adresatas: „Jūsų paraiška skirta ne visuomenei, ne draugui, net jeigu tarp draugų turite ekspertų, o pildoma formalia kalba ekspertams, bandant pagrįsti, kodėl šis projektas ypatingas ir vertingas“. A. M. Grajauskaitės teigimu, svarbiausias projekto dėmuo – jo pridėtinė vertė kultūros laukui, tad prieš rengiant paraišką labai svarbu tai išsigryninti, o redaguojant paraišką – dar svarbiau tai išryškinti.
Dar viena svarbi paraiškos dalis – sąmata. Ekspertė teigė, kad „neretai pareiškėjai mano, jog reikia prašyti daugiau, nes juk vis tiek sumažins. Tačiau geriau parašykite teisingas ir racionalias sumas, ir ekspertai bei taryba viską teisingai apsvarstys. Kuomet mes matome per didelius skaičius, neišvengiamai manome, kad pareiškėjas kažko nesupranta ir tai verčia kvestionuoti jūsų kompetenciją“. Sąmatoje turi būti pateiktos realios projekto išlaidos ir teisingas atlygis projekto dalyviams.
Pareiškėjai turėtų daugiau dėmesio skirti projekto sklaidai
Reikšminga paraiškos dalis turėtų būti ir projekto sklaida. A. M. Grajauskaitė pažymėjo, kad sklaidos planas turi būti aiškus ir pagrįstas, neužtenka tik socialinių medijų įrašų, o įvairius kultūros lauko atstovus ir leidinius reikėtų iš anksto informuoti, kad jie įtraukiami į projekto viešinimą: „Reikėtų susitarti su menotyrininkais, autoriais, žurnalais ir laikraščiais. Man yra tekę skaitant papildomus dokumentus pamatyti savo pavardę ir sužinoti, kad sutikau priimti straipsnį, nors to nebuvo“. S. Vasiliauskas pridūrė, kad dažnai pareiškėjai skiria per mažai dėmesio sklaidos planui arba pateikia bendras frazes, be konkrečių veiksmų planų. Svarbu išsamiai aprašyti, kaip bus pasiekiama visuomenė ir kokios priemonės tam bus naudojamos, paieškoti naujesnių renginių erdvių, moderatorių, dalyvių ar temų.
Ekspertams rūpi pareiškėjų lūkesčiai ir projekto įgyvendinimas
S. Vasiliauskas minėjo, kad ekspertai, net ir būdami subjektyvūs, labai daug laiko skiria objektyviam vertinimui ir stengiasi nenuvilti pareiškėjų, nors neišvengiamai nuolat dalį jų nuvilia dėl ribotų projektams finansuoti skiriamų lėšų. A. M. Grajauskaitė taip pat pažymėjo, kad jau pasibaigus ekspertiniam vertinimui ir finansavimą gavusiems pareiškėjams įgyvendinant projektus ekspertai stebi ir laukia, kaip „projektų idėjos pavirs realybe“.
Išsamius ekspertų komentarus apie paraiškas žiūrėkite seminare:
