- Pagrindinis
- Kūrėjams
- Skirtos stipendijos
- Etninė kultūra
Etninė kultūra
- 2025
- I finansavimo konkursas
Apie
Skiriama individualiai kultūros ir meno kūrėjų kūrybinei raiškai skatinti.
Ekspertų darbo grupė
| Vardas, pavardė | Kompetencija |
|---|---|
| Margarita Janušonienė | Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas |
| Dalia Senvaitytė | Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas |
| Giedrė Barkauskaitė | Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas |
| Dovilė Rūkaitė | Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas |
| Inga Nėnienė | Etnologija |
91 200 €
Paskirstyta
22
Skirtos stipendijos
| Stipendijos gavėjas | Veikla | Veiklos aprašymas | Stipendijos dydis, Eur |
|---|---|---|---|
| Albina Mackevičienė | Etninės kultūros srities individualios stipendijos kultūros ir meno kūrėjams 2025–1 | Stipendijos veikla skiriama tradicinių popieriaus karpinių meno plėtrai ir populiarinimui visuomenėje. Edukaciniai užsiėmimai gali sudominti dalyvius, kurie turi galimybę kurti. Projekte numačiau, kad iškarpysiu 40 naujų karpinių ir paruošiu naują darbų komplektą autorinėms parodoms „Gyvybės medis (ne)tradiciniuose mano karpiniuose“. Per metus laiko eksponuosiu 10 parodų ir pravesiu tiek pat edukacinių užsiėmimų. Pagrindinė veikla bus vykdoma Kėdainių krašte, tačiau parodą eksponuosiu ir Kupiškio etnografijos muziejuje bei Panevėžio miesto parodų salėje. Visus naujus darbus maketuotoja sukels į jau turimą knygos– albumo „Mano karpiniai“ maketą. Galbūt pavyks išleisti knygą. Visą veiklą (iškarpytus karpinius, nuotraukas iš parodų ir edukacinių užsiėmimų) kelsiu į feisbuką, svetaines: http://josvainiukultura.lt, . http://josvainiugimnazija.lt, viešinsiu Kėdainių rajono laikraštyje „Rinkos aikštė“ ir BALTICUM TV. | 3200 |
| Dainius Strazdas | XVI–XVIII a. kulinarinės formos, devocionalijų formų ir koklių bei jų matricų rekonstrukcija remiantis Vilniaus ir Kauno archeologine medžiaga | Stipendija siekiama tęsti jau anksčiau pradėtas temas. Tai XVI–XVIII a. kulinarinių indų ir formų, bei portretinių koklių rekonstrukcija. Atliktos rekonstrukcijos išplės žinias apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienybę: jau pamirštus virtuvės indus, kulinarines formas, unikalias keramines devocionalijų formas. Portretinių koklių serijos tąsa atskleis itin aukšto meninio ir technologinio lygio XVI a. Vilniaus koklininkų gebėjimus. Kruopštaus darbo reikalaujančios rekonstrukcijos įmanomos sklandžiai bendradarbiaujant su muziejais, konsultuojantis su specialistais. Rekonstruktoriaus darbas vainikuoja kolektyvines archeologų, istorikų, muziejininkų pastangas. Stipendijos rezultatai padės atsakyti tik į praktinius technologinius klausimus, bet patikslinti kultūrinio bandradarbiavimo aplinkybes. Taip pat jos pasitarnaus kaip puiki edukacinė priemonė. | 4800 |
| Janina Kildušienė | Lietuvių tautinio kostiumo detalės – pirštinių (aukštaičių) – rinkinio sukūrimas, paroda ir viešinimas | Visuomenei pateikiama santrauka Sukursiu Lietuvių tautinio kostiumo detalės – pirštinių ( aukštaičių ) – kolekciją, kuri atspindės pirštinių mezgimo tradicijų tąsą šiuolaikinėje dailėje. Žadu atskleisti aukštaičių pirštinių raštų ir spalvų grožį, todėl kurdama raštų schemas pasinaudosiu muziejų fondais. Tyrinėsiu etnografijos skyriuose, tekstilės rinkiniuose esančius tarpukariu surinktus eksponatus: senąsias XIX a. pab.– XX a. pr. aukštaičių pirštines. Kolekciją sudarys 12 porų pirštinių. Kolekcija bus pristatyta parodose : Meno galerijoje AKIS Šiauliuose, Žiemgalos muziejuje Žeimelyje, Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje, Panevėžyje. Parengsiu edukacinę programą „Šventadienės aukštaičių pirštinės“. Pravesiu 5 viešus edukacinius užsiėmimus besidomintiems pirštinių mezgimu. Užsiėmimai bus vykdomi Šiaulių meno galerijoje AKIS, Šiaulių m. savivaldybės viešosiose bibliotekose, Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje, Panevėžyje. Pranešimai apie parodas ir edukacijas bus paskelbti viešai: 1. dienraštyje „Šiaulių kraštas“. 2.Savaitraštyje etaplius.lt 3. Reportažas per Šiaulių regiono TV. 4. Informacija bus skleidžiama socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“, galerijos AKIS kanalais. | 3200 |
| Adomas Sviklas | Baltiškų kalavijų replikų kolekcijos gamyba | Projekto tikslas – sukurti 6 baltiškų kalavijų replikas, atspindinčias Lietuvos kultūrinį paveldą ir meistriškumą. Eksponatai bus pristatyti Kernavės archeologinės vietovės muziejuje ir Alytaus kraštotyros muziejuose, rengiant parodas, paskaitas ir edukacijas apie ginklakalystę. Bendradarbiaujant su archeologais ir amatininkais, bus siekiama aukščiausios kokybės. Rezultatai prisidės prie istorinio sąmoningumo, kultūros paveldo išsaugojimo ir archeologijos plėtros. | 4800 |
| Julita Slipkauskaitė | Fotografijos reikšmė etninės kultūros puoselėjimui Lietuvoje | Projektas jungia fotografijos istorijos ir fotografijos teorijos sritis. Abiejų sričių objektas – etninė kultūra Lietuvoje. Projekto metu atliekami ir publikuojami keturi interviu su Lietuvos ir užsienio fotografais, kurie savo kūryba yra parodę, kaip galima aktualizuoti etninę kultūrą šiuolaikiniame kontekste, yra tyrinėję jos raišką ar prisidėję prie jos istorijos. Projekte rengiama ir vieša paskaita šia tema. | 2400 |
| Odeta Bražėnienė | Linoraižinių ciklas „Iš mano atsiminimų“ | Odetos Bražėnienės individuali veikla „Linoraižinių ciklas „Iš mano atsiminimų“ – tai 10 vnt. linoraižinių ciklo sukūrimas ir pristatymas visuomenei parodose kartu su linoraižinių edukacijomis. Numatytos 6 parodos Lietuvoje ir užsienyje. Metų gale planuojamas išleisti 2026 metų kalendorių, iliustruotą šio ciklo darbais. Kūriniai bus perduoti į Utenos kraštotyros ir Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus. | 6400 |
| Antanas Viskantas | Kryždirbystės tradicijų tęstinumas Žemaitijoje | Tam, kad deramai būtų pasiruošta tiek istorine, tiek etnine prasme, pirmuosius penkis mėnesius (nuo 2025 m. sausio pradžios iki gegužės pabaigos) rinksiu ir analizuosiu archyvinę medžiagą apie šventųjų skulptūras. Per septynis mėnesius (nuo 2025 m. birželio mėn. iki gruodžio mėn. galo)sukauptą ir ištyrinėtą medžiagą perteiksiu savo kūryboje ir savo sukurtą kolekciją per septynius mėnesius pristatysiu Žemaitijos regionui priklausančiuose rajonuose: Mažeikių, Akmenės, Kelmės, Telšių. Parodos pristatymo grafikas 2025 m. 1. Mažeikių raj., Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčia birželio 16–30 dienomis; 2. Mažeikių raj., Sedos bažnyčia arba Grūstės kapinių koplyčia liepos 14– 24 dienomis; 3. Mažeikių raj. Viekšnių Šv. Jono krikštytojo bažnyčia rugpjūčio 10– 19 dienomis; 4. Naujosios Akmenės Šv. Dvasios atsiuntimo bažnyčia rugsėjo 8–17 dienomis; 5. Mažeikių raj. Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia rugsėjo 22–30 dienomis; 6. Telšių raj. (Telšių kultūros centre) spalio 6 –16 dienomis; 7. Mažeikių raj. (Mažeikių muziejus) spalio 18– 27 dienomis; 8. Kelmės raj. Užvenčio kapinių koplyčia arba Šv.Marijos Magdalietės bažnyčia lapkričio 10– 19 dienomis; 9. Mažeikių raj. Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia gruodžio 9– 18 dienomis. Ateityje sieksiu bendradarbiauti su parapijų klebonais, jiems taip pat svarbu išlaikyti kryždirbystės tradicijas. Pagal poreikį dar sukursiu šv. skulptūrų, stogastulpių, kryžių, rūpintojėlių. Jau planuose yra atnaujinti Šv. Jurgio koplytėlę Kulių k. Plungės raj. Apie savo veiklą, skirtą atgaivinti kryždirbystės tradicijas , dalinsiuosi žinia viešojoje erdvėje (spaudoje, radijo stotyse, televizijoje, socialiniuose tinkluose ir kt.). Vykstant į kiekvieną Žemaitijos regione esančią vietą, kur vyks parodos, bus parengtos afišos, kita dalinamoji medžiaga. Bendrausiu su mokyklų pedagogais, kad ir jaunoji karta pamatytų kokios tradicijos buvo ir kad nebūtų jos numarintos. | 5600 |
| Goda Kovalenkienė | Ankstyvojo muzikinio – psichologinio ugdymo metodika, paremta lietuvių tradicine muzika (parengimas ir praktinių užsiėmimų vedimas) | Numatoma sukurti ankstyvojo muzikinio – psichologinio ugdymo metodiką, paremtą lietuvių tradicine muzika, ir remiantis ja vesti užsiėmimų vaikams ir jų tėveliams. Metodika rengiama remiantis archyviniais garso ir vaizdo įrašais, analizuojant anksčiau vykdytų folklorinių ekspedicijų medžiagą, taip pat vykdant tikslines ekspedicijas ir siekiant sužinoti daugiau apie pateikėjų turimą vaikų folkloro tradicijos sampratą, jų asmeninį santykį su vaikų folkloru, tradicijos patyrimą šeimoje. Antrasis šios metodikos aspektas, itin svarbus tėveliams ar ugdytojams, norintiems turėti žinių apie ugdymo teikiamą naudą, yra psichologinis vykdomų veiklų pagrindimas: kaip jis tenkina vaiko emocinius, intelektinius bei psichofizinius poreikius, kaip prisideda prie vaiko vystymosi ankstyvaisiais raidos etapais. Taip pat akcentuojama terapinė vertė – artimas santykis su jį globojančiu suaugusiuoju ir nenutrūkstamo ryšio kūrimas. | 3200 |
| Rasa Bačiulienė | Vilko poteriai | Bus sukurtas pirmasis Lietuvoje teminis lietuvių patarlių ir priežodžių žodynas „Vilko poteriai“, kurį sudarys patarlės ir priežodžiai pagal vaizduojamųjų gyvūnų tipologiją. Taip pat bus sukurtas žodyno anonsas – edukacinis pramoginis virtualus žaidimas, kuris bus paskelbtas devyniose skirtingų Lietuvos regionų viešosiose bibliotekose. | 4000 |
| Eglė Bagdonienė | Man nenusišvilpt. 100 švilpynių paroda | Lietuvių tradicinės švilpynės – tautines tradicijas reprezentuojantys mažosios skulptūros kūriniai, kuriems nūdienos visuomenėje stokojama dėmesio. Remiantis tradicija, tačiau naudojant šiuolaikines priemones bus sukurta 100 skulptūrinių švilpynių. Šie mažieji meno kūriniai bus eksponuojami Vilniuje (Skapo g. 3-34) ir Alytuje (Savanorių g. 6). Parodų metu bus kviečiama sudalyvauti 4 atvirose švilpynių lipdymo edukacijose. Visas kūrimo procesas bus fiksuojamas ir pristatomas visuomenei socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ („I sell pot“ ir „Amatų gildija“). | 3200 |
| Eugenijus Paukštė | Juodos keramikos pano skirtas Vaclovo Into 100-sioms gimimo metinėms paminėti | Keraminis pano – tai ant medžio drožlių plokštės suklijuotas keraminis kūrinys, kuris bus padovanotas Vaclovo Into akmenų muziejui Vaclovo Into 100-jų gimimo metinių paminėjimo proga. Gavęs stipendiją kursiu juodosios keramikos pano atspindintį Vaclovo Into įspūdingą asmenybę, akivaizdžius darbo rezultatus. Jų liekamoji vertė ilgaamžė. 1957 m. gydytojas Mosėdyje pradėjo rinkti ir numeruoti laukuose aptiktus įdomesnius akmenis. Tardamasis su kitų sričių specialistais, pasiekė, kad Mosėdyje būtų pradėtas kurti akmenų parkas, o vėliau muziejus, kuriam jis ilgus metus vadovavo. Kurdamas šį pano, darbų eigą viešinsiu savo fb paskyroje, sukursiu pano atidarymo „YouTube“ vaizdo įrašus, dovanojimo momentas bus pagarsintas Mosėdžio ir Skuodo vietinėje spaudoje. | 2400 |
| Loreta Liaugaudė | Tarpukario kanklių kūriniai. Atgimimas ir tęstinumas. | Naujam gyvenimui „prikelta“ dalis tarpukario Utenos, o tuo pačiu ir Lietuvos, kultūrinio gyvenimo istorija, muzikiniai kūriniai supažindintų visuomenę su mažai kam žinomu Utenos miesto ir Lietuvos kultūrinėje veikloje ryškiu tautišku kanklių įprasminimu. Sklaida ir viešinimas vyktų spaudoje, internete, konferencijose, seminaruose, radijo ir TV laidose, renginių, koncertų metu. Ateityje iš visos medžiagos numatoma išleisti CD ir knygą. | 3200 |
| Sigita Dacienė | Liaudies archajinių dainų paslaptys karpiniuose bei tradicijų atspindžiai baltose užuolaidėlėse | 2025 m. sukursiu dvi karpinių kolekcijas „Liaudies archajinių dainų paslaptys karpiniuose“ bei „Tradicijų atspindžiai baltose užuolaidėlėse“. Abi kolekcijos sudarys po 20 kūrinių. Viso 40 vnt. Surengsiu aštuonias kolekcijų ekspozicijas ir karpinių meno mokymus, seminarus septyniuose rajonuose, ne tik kultūros centruose, bet ir bendruomenių namuose: Mažeikių, Plungės, Kelmės, Šiaulių, Akmenės, Radviliškio ir Telšių rajonuose. Karpinių tema pasirinkta svarbi lietuvio gyvenimo kultūrai, nes 2025 m. sukanka 200 m. nuo pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio ir dainų tyrinėjimo paskelbimo. Noriu garsinti visuomenei, kad tautos kūrybiškumo išraiška ir šiandien yra aktuali, įdomi ir gyvastinga. Išleisiu po 40 vnt. atvirukų komplektus, kuriuose bus pristatyti sukurti karpiniai. Komplektų tiražas – 100 vnt. Gyvenu Telšiuose. Dirbu Telšių kultūros centre. | 4000 |
| Virginija Sebestinienė | XIX–XX a. pintų dzūkiškų pintų tradicinių buities rakandų atkūrimas | Veiklų „XIX–XX a. pintų dzūkiškų pintų tradicinių buities rakandų atkūrimas“ tikslas – aktualizuoti muziejuose saugomas vertybes, jas atkuriant ir pateikiant plačiajai visuomenei. Planuojamų parodų bei edukacijų Alytaus mieste ir rajone, Varėnos bei Lazdijų rajonuose metu bus galima susipažinti su ne mažiau 40 atkurtų Dzūkijos krašto buities rakandų, sužinoti apie jų pritaikymo būdus bei pasimokyti juos pinti. Nuo seno gyvuojantis pynimo amatas aktualus ir šiandien. | 4000 |
| Agota Zdanavičiūtė | Išėjau laimės ieškotų | Tai meninis tyrimas, kur tyrinėjamas pasakų ir mitologijos pasaulis ir jo išmintis. Tyrimo rezultatai apjungiami į meninę instaliaciją, kurią sudarys objektas iš „Laimės akmenėlių“ ir muzikinis kanklinis apipavidalinimas, kuriame taip pat skambės pasakų motyvai bei tikėjimų fragmentai. | 4800 |
| Aleksandras Tarabilda | Koplytstulpio sukūrimas ir pastatymas prie Inkūnų bažnyčios įkurtame skulptūrų parke, buvusio Juodbalos kaimui atminti | Kūrybos tikslas – išsaugoti kūrinius (šiuo atveju Lietuvos kaimus ir miestelius), kad žinotume, ką prarandame ir visa tai išmoktume branginti. Atlikus darbą bus padarytos nuotraukos ir visa tai bus pateiktą spaudai, kad pritraukti daugiau turistų ir lankytojų į tą unikalią Inkūnų vietovę, kur ir skleidžiama pagarba mūsų kaimui jos žmonėms ir mus supančiai aplinkai. | 1600 |
| Sigita Milvidienė | Austi kaklaryšiai: istorinis naratyvas ir regioniniai ypatumai | Sukursiu unikalią senovišku būdu ant rėmelio austų kaklaryšių kolekciją. Tokias juostas prieš 100 metų ryšėjo Vydūnas, Peliksas Bugailiškis ir kiti to meto šviesuoliai. Kolekcijoje bus ir jau tradiciniais tapę šilkiniai kaklaryšiai, daugelio suvokiami kaip lietuvybės simbolis, ir kaklajuostės, kuriose atsispindės 5 Lietuvos regionų rinktinių juostų ypatumai, nes tai svarbu savojo tautinio identiteto ieškančiam žmogui. Veiklą papildys kūrybinės dirbtuvės, o rezultatus matysite parodose bei virtualioje erdvėje https://lt–lt.facebook.com/Audejeliai | 4800 |
| Ramunė Butrimaitė | Istorinio veltinio paieškos, tyrimai ir rekonstrukcija | Lietuvos kultūros tarybos skiriama stipendija veiklai „Istorinio veltinio paieška, tyrimai ir rekonstrukcija” apima iki šiol mažai tyrinėtą tiek istorine tiek archeologine prasme veltinio amatą ir jo dirbinius. Veltinis – viena iš neaustinės tekstilės rūšių archeologinėje medžiagoje sutinkamas itin retai, todėl ir sulaukė mažai tyrėjų dėmesio. Pavieniai veltinio radiniai aptinkami tik drėgnuose archeologiniuose kultūriniuose sluoksniuose, kur dėl pakankamos drėgmės jie užsikonservuoja ir išlieka keletą amžių. XXI a. suintensyvėjus Lietuvos miestų archeologiniams tyrimams, dirbinių iš veltinio randama vis daugiau. Lietuvos muziejuose saugomi archeologinių tyrimų metu surasti veltinio radiniai bus dokumentuoti ir moksliškai ištirti. Tyrimų pagrindu bus pagamintos iki 10 vnt. veltinio dirbinių rekonstrukcijos. Veltinio gaminių rekonstrukcijos atskleis visą šiuo metu Lietuvoje iš archeologinės medžiagos žinomą XVI–XVIII a. veltinio įvairovę ir visuomenei atskleis informaciją apie šį senovėje svarbų amatą remiantis archeologijos duomenimis. Bendradarbiaujant kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmais, A. ir A. Tamošaičių galerija „Židinys“ bei Eksperimentinės archeologijos klubu „Pajauta“ istorinio veltinio rekonstrukcijos bus pristatomos viešuosiuose renginiuose Vilniuje istorinėje Šv. Baltramiejaus mugėje bei Kernavėje Gyvosios archeologijos festivalyje, surengtos dvi parodos, bei organizuoti 4 vilnos vėlimo edukaciniai užsiėmimai rekonstruoto veltinio tematika. | 4000 |
| Rasuolė Andriukaitienė | Etnografinio audinio metamorfozės | Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2025 m. vasaris – 2026 m. birželis. 2025 m. vasarį startuojantis projektas siekia atgaivinti senąją lietuvių audimo tradiciją. Per metus bus sukurta unikali tekstilės kūrinių kolekcija, kurioje tradiciniai audimo raštai susijungs su šiuolaikiniu dizainu. Projektas vyks Kaišiadorių rajone, o kūrybinio proceso metu bus sukurtas 5 lovatiesės, 10 pagalvėlių ir 1 pufas. Projekto metu bus organizuojamos edukacinės veiklos, atviros durys ir parodos įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Parodos keliaus nuo Užpalių iki Rumšiškių, pristatydamos audimo meno grožį ir tradicijas. | 4800 |
| Eglė Girskaitė | Lietuvių liaudies muzikos tradicijų ir šiuolaikinių atlikėjų įamžinimas vaizdo įrašuose | Projektas „TYKU” skirtas dokumentuoti ir archyvuoti šiandieninę lietuvių liaudies muzikos atlikimo įvairovę. Planuojama sukurti 12 muzikinių vaizdo įrašų, kuriuose bus užfiksuoti skirtingų regionų atlikėjai, jų atliekamos dainos ir sutartinės. Įrašai bus viešinami „YouTube“, „Instagram“, „Facebook“ ir „TikTok“ platformose, kartu pateikiant dainų tekstus ir vertimus į anglų kalbą. Socialiniuose tinkluose taip pat bus pristatyti atlikėjai, jų pasirinktos dainos bei asmeninis santykis su folkloru. Projektas prisidės prie Lietuvos dainų 200-mečio ir Lietuvių tautosakos archyvo 90-mečio minėjimo. | 6400 |
| Loreta Lichtarovičienė | Užteka teka šviesi saulalė | Veikla: Sausį-gruodį, kas mėnesį bus kuriamas naujas šiaudinis dirbinys (iš viso 12) ir dovanojamas Lietuvos senelių globos namams, juose bus rengiamas susitikimas/bendras saulytės rišimas. Birželį-rugpjūtį bus rengiamas straipsnis „Užteka teka šviesi saulalė“. Kovą-lapkritį bus kuriamas vaizdo įrašas „Suriškime saulytę kartu“. Rezultatas: 12 šiaudinių saulyčių, 12 aplankytų senelių globos namų. Straipsnis „Užteka teka šviesi saulalė“. Vaizdo įrašas „Suriškime saulytę kartu“. Įgyvendinimo vieta: Sodai rišami Aliejūnų kaime, Vilniaus rajone, dovanojami skirtingiems Lietuvos globos namams, kuriuose vyks ir susitikimai. Sklaida: Projekto informacija bus nuolat skelbiama socialiniame tinkle „Facebook“; Straipsnis „Užteka teka šviesi saulalė“ bus pasiūlytas „Būdo“ žurnalui, internetinėms svetainėms „Lekus“, Sodai.eu; apie įvykusius susitikimus dalinsis senelių globos namai savo įstaigų svetainėse. Vaizdo įrašas bus patalpintas „YouTube“ paskyroje. | 4000 |
| Kotryna Zilinskienė | Pažintinės knygos vaikams „Didžioji metų knyga“ teksto ir dalies iliustracijų sukūrimas | Pažintinės knygos vaikams „Didžioji metų knyga“ rašymas, iliustravimas ir tam reikalingos medžiagos rinkimas. „Didžioji metų knyga“ skirta žaismingai ir įtraukiai pristatyti svarbiausias senąsias lietuvių metų šventes ir žmogaus gyvenimo įvykių papročius. Knygos forma – trumpi iliustruoti tekstai apie senąsias ikikrikščioniškas tradicijas ir žaidybiškas jų adaptavimas mūsų dienų miestietiškoms aplinkybėms. Leidykla „Aukso žuvys“ įtraukė „Didžiąją metų knygą“ į 2026 m. leidybos planus. Nuo 2026 m. rugsėjo mėn. knygoje pateikiama medžiaga bus įtraukta į Kotrynos Zylės išvažiuojamąsias literatūrines edukacijas. | 6400 |
