Valstybės įsipareigojimas finansuoti kūrėjus yra toks pats svarbus kaip ir atsakomybė už švietimą ar mokslą, sako Norvegijos menų ir kultūros institucijos Meno ekonomikos ir inovacijų skyriaus vadovas Sverre Fossen. Šį pavasarį jis dalyvavo Lietuvos kultūros tarybos forume „Kūrėjo/s galia“. Jame aptarė Norvegijos kultūros politikos sėkmės istoriją, investicijų į kūrėjų svarbą ir jų įgalinimą.
Kultūros politika Norvegijoje – 60 metų sėkmės istorija
Per pastaruosius šešiasdešimt metų Norvegijos kultūros politiką formavo įvairios gairės tarp jų šalies dydis ir meno poveikis, pagarbaus atstumo principas, kūrėjų atlygių tolydumas, Norvegijos menų ir kultūros institucijos bei kūrėjų organizacijų bendradarbiavimas, taip pat atsakingas ir pamatuotas finansavimo modelio keitimas.
Pasak S. Fossen norint užtikrinti šalies meno gyvybingumą ir kad kūrėjai galėtų užsiimti menine veikla, valstybė taip pat turi prisiimti atsakomybę finansuodama meną bei kultūrą. „Valstybės atsakomybė už menininkus turėtų prilygti jos atsakomybei už švietimą ir mokslą“, – teigė jis. Visgi net ir tokiu atveju kūrėjai gali ir turi užsiimti kitomis veiklomis. „Tačiau daugelis menininkų taip pat turi dėstyti ir konsultuoti, o šie darbai neturėtų būti laikomi menkesniais“, – pastebėjo S. Fossen.
.jpg)
Norvegijos menų ir kultūros institucijos Meno ekonomikos ir inovacijų skyriaus vadovas Sverre Fossen. Vytenio Budrio nuotrauka
Institucijos atstovas minėjo, kad kultūros ir meno finansavimas turi remtis pagarbaus atstumo principu: „Norima, kad politinė įtaka mūsų veiklai būtų kuo mažesnė, o pagarbaus atstumo principas leidžia menui ir kultūrai vystytis laisviau ir įvairiau, užkertant kelią vadinamajam valstybės patvirtintam menui ir politinei cenzūrai“, – pabrėžė S. Fossen. Tą galima užtikrinti siekiant glaudaus bendradarbiavimo su kūrėjo organizacijomis. Būtent jos deleguoja atstovus į ekspertų grupes, teikiančias rekomendacijas dėl finansavimo Norvegijos kultūros ir menų institucijai. Tai ne tik padeda išlaikyti pagarbaus atstumo principą, bet ir suteikia paraiškas vertinančių kolegų pripažinimą. „Daugeliui menininkų tai yra beveik tiek pat svarbu, kiek pati stipendija“, – pridūrė S. Fossen.
Dar vienas svarbus principas – kūrėjų atlygio tolydumas. Norvegijos menų ir kultūros institucija daug dėmesio skyrė mažesnes ir menkiau prognozuojamas pajamas gaunantiems kūrėjams. Šalia to itin atsargūs žingsniai daromi naujinant ir patį finansavimo modelį, kuris sukurtas 1965–1973 metais ir iki šiol išliko beveik nepakitęs.
Stipendijos kūrėjams – užtikrinti įvairiapusę ir novatorišką meninę veiklą
Institucijos atstovas forumo metu taip pat aptarė ir jos skiriamas stipendijas, kurios yra šešios – darbo, pradedančiųjų, įsitvirtinusių ir brandžių kūrėjų, taip pat įvairioms kūrėjų reikmėms numatytos stipendijos. „Vienerių metų stipendija siekia maždaug 28 000 eurų per metus ir mokama kas mėnesį. Ji atitinka pusės etato poziciją“, – sakė S. Fossen.
Darbo stipendija gali būti mokama nuo vienerių iki penkerių metų ir skirta tam, kad kūrėjai galėtų plėtoti meninę veiklą kaip pagrindinę profesiją. Pradedančiųjų kūrėjų darbo stipendija gali būti mokama nuo vienerių iki trejų metų ir skirta, kad jaunieji menininkai galėtų tobulėti ir geriau pasiruošti pragyventi iš meninės veiklos. „Tai suteikia jiems postūmį tapti nepriklausomais“, – sakė institucijos atstovas. Šalia to dar yra ir naujai bakalauro ar magistro studijas baigusiųjų kūrėjų stipendija, padedanti įsitvirtinti profesiniame gyvenime. Įsitvirtinusių kūrėjų stipendija skirta siekiantiems plėtoti savo meninę veiklą ir ją laikyti pagrindiniu užsiėmimu. Taip pat gali būti skiriama ir finansinį saugumą suteikianti brandžių kūrėjų stipendija, kad jie ir toliau galėtų užsiimti kūrybine veikla. „Menininkas turi būti sulaukęs bent 57 metų, o ši stipendija gali būti suteikiama iki 10 metų“, – paaiškino S. Fossen. Be įprastų stipendijų, taip pat gali būti skirtos ir vienkartinės, siekiančios iki 8 700 eurų. „Jos skirtos prisidėti prie individualios meninės veiklos, įskaitant kursus, keliones, studijas, medžiagas, įrangą, rinkodarą ir konsultacijas“, – pristatė institucijos atstovas.
Ar Norvegijos finansavimo modelis pasiteisino?
Forumo metu S. Fossen džiaugėsi, jog, „45 proc. Norvegijos gyventojų per pastaruosius metus lankėsi galerijoje“. Tačiau vien lankomumo statistika negalima pasikliauti. Jis minėjo, kad daug veiksnių atskleidė, kad kūrėjams skirtas valstybės finansavimas prisidėjo prie meninio lygio augimo. S. Fossen pabrėžė, kad meno ir kultūros finansavimas yra svarbus palaikant gerovės visuomenę, kurioje piliečiai turi pasirinkimo galimybes išreikšti save. „Kūrėjai atlieka svarbų vaidmenį parodydami ir abejodami visuomenės normomis ir vertybėmis“, – minėjo jis, pabrėždamas, kad tai yra esminė demokratijos dalis.
.jpg)
Norvegijos menų ir kultūros institucijos Meno ekonomikos ir inovacijų skyriaus vadovas Sverre Fossen. Vytenio Budrio nuotrauka
Finansuodama menininkus ir įgalindama kūrėjus, Norvegija investuoja ne tik į individualių menininkų karjeras, bet ir į bendrą visuomenės vystymąsi bei gerovę. „Tai investicija į kultūrinį turtą, socialinę sanglaudą ir ateities inovacijas“, – pabrėžė S. Fossen. Jis taip pat pridūrė, kad „mūsų demokratija yra stipri, pasitikėjimas yra aukštas, ir mes manome, kad tai yra dalis to. Tai nėra tik apie meną. Tai apie visuomenės sveikatą ir demokratijos stiprinimą.“
„Menai reprezentuoja unikalų ir iššūkių kupiną kultūros kontekstą“, – teigė S. Fossen. Tai sritis, kurioje visuomenė turi teisę reikalauti aukštos kokybės paslaugų ar meno kūrinių. Ji taip pati siekia sąlygas, kurios leistų kūrėjams tokias paslaugas teikti ar tokius kūrinius sukurti. „Nors tai niekada nebuvo aiškiai išdėstytas politinis tikslas, Norvegijos kultūros politika įgalino savo kūrėjus. Manome, kad tai yra dalis mūsų sėkmės“, – pabrėžė jis.
Apie Norvegijos menų ir kultūros instituciją
Norvegijos menų ir kultūros institucija įkurta 1965 m. Ji yra pagrindinė valstybinė institucija, įgyvendinanti šalies politiką, teikianti rekomendacijas dėl kultūros politikos ir administruojanti tris fondus. Iš 963 mln. eurų kultūrai numatyto vyriausybės biudžeto jų institucijai buvo skirta 8,8 proc. (211 mln. eurų). 2024 m. individualiems kūrėjams paskyrė 43,5 mln. eurų. Likusi dalis teko kultūros ir meno organizacijoms. 2023 m. institucija sulaukė daugiau kaip 11 tūkst. kūrėjų paraiškų, o finansavo 1 008.
