Lietuvos kultūros tarybos kuratorės dažniausiai yra pirmi žmonės, į kuriuos kreipiasi pareiškėjai ir projektų vykdytojai. Pernai viena kuratorė vidutiniškai administravo net 382 paraiškas, 141 finansuotą projektą ar stipendiją ir patikrino 133 ataskaitas. Laidoje aptariame, kaip kuratorės lydi paraiškas nuo jų pateikimo iki rezultatų paskelbimo ir ataskaitų peržiūros.
Finansavimo priemonių administravimo skyriaus vadovė Rūta Kriaučiūnaitė-Mincė ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Mockutė dalinosi savo darbo užkulisiais – nuo administracinių patikrų ir ekspertų darbo grupių organizavimo iki atsakomybės užtikrinti sklandžią komunikaciją su pareiškėjais ir projektų vykdytojais. Rūta pabrėžė, kad procesai yra suskaidyti labai aiškiai ir reglamentuoti, o didysis darbas prasideda tik pasibaigus paraiškų pateikimui, o Asta pridūrė, jog kuratorius yra tarsi jungiamoji grandis tarp ekspertų ir pareiškėjų, siekianti, kad procesas būtų visiems kuo sklandesni. Su jomis kalbėjosi Karolina Bagdonė.
„Spotify“ „Apple Podcasts“ „YouTube“:Skaitykite tinklalaidės transkripciją:
(muzika)
KAROLINA BAGDONĖ. Sveiki, klausotės Lietuvos kultūros tarybos laidos „Kultūros ritmas“. Su jumis Karolina Bagdonė. Šiandien noriu iš vidaus pažvelgti į paraiškų kuratorių kasdienybę Lietuvos kultūros taryboje.
Įprastai jos padeda pareiškėjams, projektų vykdytojams ir stipendininkams suprasti finansavimo tvarką ir sąlygas. Taip pat globoja paraišką nuo jos pateikimo iki sprendimo priėmimo. Organizuoja ekspertų darbo grupių posėdžius, įgyvendina tarybos priimtus sprendimus, rengia šimtus dokumentų, nagrinėja prašymus ir teikia pasiūlymus dėl kuruojamos srities ar programos.
Pernai vienai kuratorei teko administruoti apie 382 paraiškas, 141 finansuotą projektą arba stipendiją ir 133 projektų arba stipendijų ataskaitas. Be to, jos organizavo 81 ekspertų darbo grupės posėdį. Skaičiai rodo, kad darbo yra tikrai nemažai. Taigi, kaip atrodo jų darbas, kas vyksta administracinės patikros metu, kodėl visas paraiškų vertinimo procesas yra toks ilgas ir apskritai, kaip sekėsi užtikrinti, kad visi procesai vyktų sklandžiai? Apie tai kalbuosi su ką tik atsinaujinusio buvusio Kultūros ir meno skyriaus, dabar – Finansavimo priemonių administravimo skyriaus vadove Rūta Kriaučiūnaite-Mince. Labas, Rūta.
RŪTA KRIAUČIŪNAITĖ-MINCĖ. Sveiki visi.
KAROLINA BAGDONĖ. ...ir to paties skyriaus vyriausiąja specialiste Asta Mockute. Labas, Asta.
ASTA MOCKUTĖ. Laba.
KAROLINA BAGDONĖ. Pradėkime nuo, ko gero, paprastesnio klausimo. Bent man iš išorės atrodo, kad paprastesnio.
ASTA MOCKUTĖ. Turbūt kaip ir kiekvieno dažno darbuotojo darbo diena, mūsiškė prasideda nuo to, kad atsidarai elektroninį paštą ir pirmiausia peržiūri jį, atsakai, ką gali atsakyti iš karto, pagalvoji, ką atsakysi vėliau. Tada – kiti einamieji darbai. Bet šiaip kuratoriaus darbas yra sezoninis, priklausantis nuo sezonų.
Gal ir keista taip sakyt, bet kaip rudenį derliaus nuėmimas, tai rudenį mūsų darbas taip pat yra pats intensyviausias, kadangi... Būna programų ir stipendijų paraiškų administravimo patikra, vėliau ir žiema ateina, o jau rudenį pradeda plaukti ataskaitos, kurių labai laukiam ir norim susitvarkyti iki švenčių. Tai va, o paskui, sausio mėnesį, prasideda naujas procesas – jau paskelbtų finansuotų projektų ar stipendijų sutarčių derinimas. Derinam sutartis, pasirašom, derinam pasirašymą ir tada jau, žiūrėk, vėl naujas ciklas – naujas procesas tų pačių paraiškų, peržiūrų ir kitų dalykų.
KAROLINA BAGDONĖ. Šiemet 2025 m. konkursams buvo paskelbti penkių meno sričių ir dešimties programų kvietimai, pakeliui dar atsirado individualios stipendijos ir pradedančiojo kūrėjo stipendijos, mobilumo stipendijos, kurios bus gruodį.
RŪTA KRIAUČIŪNAITĖ-MINCĖ. Šitą procesą atskleisčiau taip: prieš kiekvienų metų kvietimą vyksta intensyvus ruošimasis. Pradedame nuo savo pagrindinio dokumento – gairių – peržiūros. Tiek kuratorės teikia pasiūlymus, tiek viduje diskutuojame su kolegomis, kaip jas galėtume tobulinti. Žinoma, komunikuojame ir su Kultūros ministerija, su ja taip pat deriname. Šitas procesas prasideda labai anksti. Iš tikrųjų startuojam jau kovo mėnesį, kad viskas vyktų sklandžiai. Visų pirma peržiūrimi visi dokumentai, gairės, vėliau – kriterijų balo aprašai. Taip pat pagal naujas gaires atnaujinamos, jeigu reikia, paraiškų formos. Čia kalbu ir apie projektų, ir apie stipendijų dokumentus.
Vėliau, žinoma, intensyviai ruošiamės ir ruošiame savo sistemą tam, kad būtų užtikrintas sklandus paraiškų teikimas. Na, ir, žinoma, kuratorės intensyviai planuoja, kaip bus kuo aiškiau atskleidžiamos finansavimo sąlygos projektų vykdytojams, kadangi paskelbus kvietimą sulaukiame nemažai skambučių.
Prieš antrąjį kvietimo etapą, kuris įprastai vyksta vasario mėnesį, darbo šiek tiek mažiau, nes pagrindinis mūsų teisės aktas metams yra suderintas. Peržiūrim dar kartelį – galbūt yra kokių pokyčių, kurie galios antrajam kvietimui.
KAROLINA BAGDONĖ. Rūta, papasakojai apie tai, kaip vyksta visas pasiruošimo procesas ir kokie darbai dirbami paraiškų teikimo metu.
ASTA MOCKUTĖ. Taip, daugiausia turbūt sulaukiama skambučių, nes Lietuvos kultūros tarybos pareiškėjams labai reikalingas gyvas pokalbis, jiems maloniau paskambinti, išgirsti kuratorės atsakymą. Nors užklausų elektroniniu paštu taip pat gauname nemažai. Ir, aišku, tų konsultacijų padaugėja tada, kai kvietimas eina į pabaigą.
KAROLINA BAGDONĖ. Paskutinėmis dienomis? Ar paskutinę dieną?
ASTA MOCKUTĖ. Ne, paskutinę dieną gal daugiausia sulaukiama tokių – iki kurios valandos galima pateikti?
KAROLINA BAGDONĖ. Iki 23:59.
ASTA MOCKUTĖ. Taip.
KAROLINA BAGDONĖ. Taip, nelaukit [paskutinės akimirkos], pradėkit iš anksto.
ASTA MOCKUTĖ. Taip, nes daugelis galvoja, kad tą dieną nebegalima teikti. Arba iki 17 valandos. Tai tokie būna paskutinės dienos skambučiai, bet šiaip klausia apie tai, ar... pavyzdžiui, įvardina savo veiklas ir klausia, ar tiktų į tokią ir tokią programą, arba prašo, kad pasiūlytume, į kokią programą teikti. Tas pats ir su stipendijų klausimais: „Į kurią sritį man reikėtų teikti?“ Ir tikrai kartais būna dviprasmiškų klausimų... Visų pirma kuratorės negali konkrečiai nurodyti ir pasakyti, į kurią programą teikti, nes nežino visų veiklų, viso to projekto. Kitas dalykas – mes paraiškų nevertiname. Vertina ekspertai.
Taigi pareiškėjams labai svarbu suvokti, kad kuratorės tik suteiks informaciją apie dokumentus, jeigu klausia konkrečiai apie tam tikrą programą – tai apie tos programos finansavimo sąlygas. O pareiškėjų kuratorės nevertina.
Dabar atsiradusios pradedančiojo kūrėjo ir jau nuo seniau skiriamos individualios stipendijos įnešė sąmyšio kai kuriems pareiškėjams. Jie pasimeta ir nebežino, į kurią teikti. Toks iš dažnesnių klausimų dabar ir yra – į kurią man čia labiau reikėtų teikti ir kurią labiau...
KAROLINA BAGDONĖ. Ar aš esu pradedantysis? Ar esu pažengęs ir eiti į individualias?
ASTA MOCKUTĖ. Taip, taip. Kiekvieną kartą, kiekvieno kvietimo metu tikrai kartais pribloškia ir išmuša iš vėžių kai kurie klausimai.
KAROLINA BAGDONĖ. Ar gali pasidalinti?
ASTA MOCKUTĖ. Aš vakar bandžiau peržiūrėti, dabar galvoju, net peržiūrėjau paštą, bet tiksliai neatsimenu... Tiesiog norėjau pasakyti, kad yra įvairių situacijų, kurių aprašas ar gairės neapibrėžia, gal labai konkrečiai neišsako. Ir tikrai tenka pasikonsultuoti su administracija, nes ne į visus klausimus iš karto gali atsakyti.
KAROLINA BAGDONĖ. Paklausiu dar truputį iš jūsų virtuvės. Rūta, tu esi skyriaus vadovė, Asta, tu kuruoji. Yra daug skirtingų užduočių: vienos kuratorės kuruoja stipendijas, kitos – programas, kitos – meno sritis ir taip sukasi.
RŪTA KRIAUČIŪNAITĖ-MINCĖ. Galėčiau atsakyti, kad dažnu atveju turbūt „taip, galėtų“, bet visgi norint konkretesnio ir detalesnio atsakymo reikėtų kreiptis į tos srities ar programos kuratorę. Kadangi ji žino specifiką, tam tikras specifines sąlygas ir tokiu atveju atsakymas tikrai būtų tikslesnis ir, manau, labiau nukreipiantis tiek stipendininką, tiek projekto vykdytoją.
KAROLINA BAGDONĖ. Pakalbėjom apie tas pradžias – paraiškas ir konkursus. Gerai, baigėsi konkursas, prasideda kitas darbo etapas.
RŪTA KRIAUČIŪNAITĖ-MINCĖ. Iš tiesų, kai pasibaigia paraiškų teikimas, mūsų darbas tik prasideda. Konsultacijos mums yra labai natūralus ir mielu noru teikiamas darbas, o didysis darbas prasideda tada, kai atkeliauja paraiškos.
Procesai yra labai aiškiai suskaidyti ir labai aiškiai reglamentuoti. Visų pirma pradedame paraiškų administracinę patikrą – vertinam paraiškų atitiktį finansavimo sąlygoms. Yra daugybė dalykų, kuriuos turime peržiūrėti, patikrinti, ar yra tam tikrų dalykų atitikimai... Aš manau, kad gal kolegė Asta vėliau atskleis plačiau, ką gi kuratorės veikia per administracinę patikrą.
Administracinei patikrai yra numatyta 20 darbo dienų, bet iš tiesų ne visuomet šitą terminą išnaudojame. Reikėtų pasakyti, kad kartais mums pavyksta ir anksčiau administracinę patikrą atlikti.
Kitas svarbus žingsnis yra, kai mes pabaigiam administracinę patikrą, nes tik tuomet galime sudaryti ekspertų darbo grupes. Šitas procesas labai reglamentuotas, jis nėra toks paprastas. Sakyčiau, gan sudėtingas. Turime matyti visą spektrą paraiškų, dėl to anksčiau nei administracinės patikros pabaigoje šio proceso atlikti negalime.
KAROLINA BAGDONĖ. Turi galvoj, kad ekspertų darbo grupių negali sudaryti metai iki tų paraiškų, kurios ateina?
RŪTA KRIAUČIŪNAITĖ-MINCĖ. Deja, negalime, nes... Nes, kaip sakant, turime matyti konkrečius pareiškėjus, kiek jų yra, koks jų pasiskirstymas, sakykim, programose – tarp konkrečių sričių, kad galėtų ekspertai kuo labiau atliepti ir vertinti paraiškas toje srityje, kurioje jų koncentracija yra didžiausia.
Kai sudaromos ekspertų darbo grupės, žinoma, mes kontaktuojame su ekspertais. Yra sudaroma sutartis. Nedažnai, bet pasitaiko, kad ekspertai sutinka vertinti ne visas paraiškas. Ekspertas atsisako dirbti tam tikroje darbo grupėje dėl krūvio, dėl savo užimtumo. Tokiu atveju procesas dar labiau užsitęsia, nes turime ieškoti kito eksperto pagal aprašą. Negalime tiesiog pasirinkti atsitiktinio eksperto. Turime ieškoti eksperto, atitinkančio tam tikrą nurodytą kompetenciją.
Na, ir po to, aišku, sudarome sutartį su ekspertais. Tuomet kuratorės derinasi visus procesus, paraiškų pateikimą ekspertams vertinti. Šitą procesą irgi būtų galima išskleisti plačiau.
Kalbant apie ekspertinį vertinimą, visų pirma ekspertai paraiškas vertina individualiai. Įvertinę po tam tikro termino atsiunčia kuratorėms peržiūrai. Kitas svarbus aspektas turbūt būtų tas, kad kai jau visos paraiškos įvertinamos, visi individualūs vertinimai peržiūrėti, kuratorius turi parengti suvestinę paraiškų vertinimo lentelę. Labai priklauso nuo to, kokią sritį, programą ar stipendijas kuruoja kuratorius. Tokiu atveju darome ir tam tikrą vidinę analizę po individualių vertinimų. Taigi mes tas paruoštas galutines lenteles su įvertinimais teikiame savo kolegoms iš Stebėsenos ir analizės skyriaus. Jie daro platesnę analizę, kad per ekspertų posėdį galėtų matyti dar daugiau duomenų ir posėdžio metu siūlyti tuos sprendimus, kurie yra aktualiausi.
Na, ir, žinoma, tuomet jau organizuojamas ekspertų darbo grupės posėdis. Kolegoms irgi kyla nemenkas iššūkis suderinti, kad kuo didesnė ekspertų darbo grupė galėtų dalyvauti posėdyje.
KAROLINA BAGDONĖ. Posėdis įprastai – nuotolinis?
RŪTA KRIAUČIŪNAITĖ-MINCĖ. Įprastai taip, jau kuris laikas esame perėję prie nuotolinio formato. Bet tam tikrų iššūkių vis tiek pasitaiko. Deja, ne visiems pavyksta prisijungti, o norima, kad visi ekspertai, kurie vertino paraiškas individualiai, prisijungtų, dalyvautų posėdyje ir galėtų išsakyti savo nuomonę. Tai, ko galbūt nepažymėjo rašydami individualų komentarą.
Taigi posėdžio organizavimas irgi kelia tam tikrų iššūkių, bet gal reikėtų atskleisti ir kuratoriaus vaidmenį posėdyje.
KAROLINA BAGDONĖ. Jis būna tarsi moderatorius, stebintis, bet ir kartu šiek tiek dalyvaujantis?
RŪTA KRIAUČIŪNAITĖ-MINCĖ. Taip, neišvengiamai. Nepaisant to, kad ekspertų darbo grupė išsirenka posėdžio pirmininką, tačiau tikrai yra svarbus ir kuratoriaus vaidmuo posėdyje. Pasibaigus posėdžiui kuratorius atsakingas už galutinių siūlymų užfiksavimą, jų paruošimą, peržiūrą, patikrą, ar viskas užfiksuota taip, kaip ir buvo nuspręsta, ar ekspertų siūlymai yra tokie, kaip jie ir nutarė.
Vėliau mes visus šiuos duomenis, taip pat irgi priklausomai nuo sričių, programų, stipendijų, teikiame savo kolegoms iš Stebėsenos ir analizės skyriaus. Jie atlieka tam tikrą analizę. Šita analizė rengiama tarybos narių susirinkimui – kad jie galėtų matyti, kaipgi atrodo tas ekspertų siūlomų finansuoti paraiškų paveikslas.
Galbūt taryba kažkur įžvelgs kažkokių momentų, kuriuose reikėtų atkreipti dėmesį į ką nors papildomai. Kuratoriaus vaidmuo – pasirūpinti, kad visi dokumentai būtų pateikti laiku, kad kolegos galėtų darbuotis ir laiku atlikti analizę.
Iš principo kolegos, kuratoriai, jau teikia visus dokumentus tarybos narių susirinkimui. Na, o administracijos darbuotojai organizuoja tarybos narių susirinkimus, per kuriuos ekspertai pristato savo siūlymus ir kuriuose lygiai taip pat dalyvauja kuratoriai. Taip pat, jeigu reikia, jie atsako į tarybos narių klausimus, kaip vyko posėdis, kaip sekėsi, galbūt buvo kokių iššūkių.
Pristačius rezultatus, vyksta tolesnis procesas – jeigu yra kažkokių pokyčių, kuratoriai fiksuoja šiuos pokyčius. Na, ir, žinoma, jau vėliau rengiami sprendimai – juos irgi rengia kuratorius. Kuratoriai yra atsakingi už sprendimo parengimą. Tai tikrai atsakingas darbas: turi nepraleisti, pasižiūrėti, ar viskas nurodyta teisingai.
KAROLINA BAGDONĖ. Kad visos sumos būtų tos...
RŪTA KRIAUČIŪNAITĖ-MINCĖ. Kad visos sumos būtų, kad balai visi būtų tie. Turi atsakingai atlikti šitą darbą.
Tai va... Ir, žinoma, ne mažiau svarbus darbas – informuoti pareiškėjus apie tai, kad yra priimtas sprendimas. Ir čia turbūt pagrindinis momentas yra tas, kad po rezultatų paskelbimo būtent kuratoriai yra tie žmonės, kurie pirmieji sulaukia reakcijų. Tai irgi nelengva – dažnu atveju sulauki daugiau neigiamų emocijų, negu išgirsti pasidžiaugimų, kad gavome, kad džiaugiamės.
Taigi kuratorius yra tas asmuo, kuris ne tik visą procesą pereina komunikuodamas, koordinuodamas ir pildydamas daugybę dokumentų, bet ir sugeria emocijas, atkeliaujančias po sprendimų priėmimo.
KAROLINA BAGDONĖ. Labai aiškiai praskleidei, kodėl visgi procesas yra toks ilgas. Ir kad sudedamųjų dalių yra labai labai nemažai, ir kad kuratoriui tenkanti atsakomybė ir viso to proceso suvaldymo darbas yra tikrai didžiulis, bet aš noriu sustoti prie vieno dalyko ir, Asta, čia jau tau... Tavęs labai norėčiau paklausti apie tą administracinę patikrą.
ASTA MOCKUTĖ. Administracinė patikra prasideda nuo juridinio ar fizinio asmens patikros Juridinių asmenų registre. Tam, kad žinotume, ar įstaiga yra veikianti, ar asmuo egzistuojantis. Taigi pirma sulaukiame duomenų iš Registrų centro patikrinimo. Tada kartais dalis lieka, kaip pasakyti, kurios nebereikia žiūrėti, nes... Kartais ir administracinio tikrinimo tęsti nereikia, nes atsisijojo, taip tariant.
KAROLINA BAGDONĖ. Čia turi galvoj, kad, pavyzdžiui, kažkuris juridinis asmuo nebeegzistuoja?
ASTA MOCKUTĖ. Taip. Kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai neegzistuojantis juridinis asmuo būna bankrutavęs ar kažkaip kitaip likvidavęsis. Ir tada kuratorės peržiūri visą paraišką ir žiūrim finansavimo sąlygas. Ar pareiškėjas yra tinkamas tam projektui ar programai? Ar gali būti kokių nors apribojimų dėl miesto, pavyzdžiui, kai gali teikti tik tam tikruose miestuose registruoti juridiniai asmenys? Ar „Tolygios kultūrinės raidos“ atveju pareiškėjas pateikė į tinkamą apskritį?
Kita, sakyčiau, dažna paraiškų klaida yra susijusi su tuo, ar teisingai nurodytas projekto ar stipendijos įgyvendinimo laikotarpis. Kartais tarp tų mėnesių ir skaičiukų turbūt netyčia ar tiesiog iš nežinojimo įsivelia klaidų. Tokiu atveju mes grąžiname paraišką patikslinti – kad patikslintų laikotarpį laikydamiesi stipendijų aprašo arba gairių.
Tuomet peržiūrimi kiti pridedami dokumentai, t. y. tam tikros programos turi privalomus dokumentus, kuriuos būtina pridėti. Jie turi būti tvarkingai pridėti, pasirašyti. Į turinį, tarkim, tam tikrose vietose, nežiūrima – tai vertina ekspertai.
Svarbiausia, kad, kaip sakoma, nebūtų pridėtas tuščias, baltas lapas.
KAROLINA BAGDONĖ. O taip būna?
ASTA MOCKUTĖ. Būna (juokiasi). Tikrai būna (juokiasi).
Tai va. Kitas dalykas – ką vertinam. Jeigu kažkoks taip pateiktas dokumentas yra ne lietuvių kalba, jis turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Tokiais atvejais taip pat grąžinam paraišką tikslinti, kad pridėtų vertimą.
Dar vienas dalykas, kuris paskutiniu metu užima daug laiko: kai pareiškėjas teikia paraišką dėl projekto mums, bet iš esmės jis galėtų dalyvauti Lietuvos kino centro ar Medijų rėmimo fondo skelbiamuose konkursuose. Įvertinti tą atitiktį kartais užtrunka. Kiekvienos paraiškos atveju ir sprendžiam atskirai.
KAROLINA BAGDONĖ. Taigi per administracinę patikrą, kaip minėjai, yra daugybė punkčiukų, kuriuos kuratorė turi peržiūrėti, bet kartu per tą pačią administracinę patikrą juk vyksta, kaip, Rūta, minėjai, ekspertų darbo grupių sudarymas. Ar čia jau į kitą laikotarpį įeinantis dalykas?
ASTA MOCKUTĖ. Ne, kol neatlikta administracinė patikra, ekspertų darbo grupės nėra sudaromos.
Kai jau visų paraiškų statusas yra „Priimta“, tik tada sudaromos ekspertų darbo grupės. Tai va – kol, kaip sakyt, visos jos neperžiūrimos ir neturi to statuso, tol ekspertų darbo grupės negali būti sudaromos.
KAROLINA BAGDONĖ. Atrodytų, kad kuratorius šiuo atveju yra teisininkas ir tikrai puikiai moka suvadybinti visą paraiškos procesą, bet kartu jis yra ir psichologas, ir, kaip jūsų kolegė yra apibūdinusi, globėjas, kuris rūpinasi visu procesu. Tai ko kuratorius nedaro? Nes dabar atrodo, kad jis realiai, nežinau, ant kiek kėdžių sėdi – kažin ar šitoje mūsų studijoje sustatyti tilptų.
ASTA MOCKUTĖ. Linkiu ir norėčiau, kad visi pareiškėjai suprastų, jog kuratorius nevertina paraiškų, jų turinio. Jis gali būti tik, kaip pasakyti, tokia jungiamoji grandis tarp ekspertų, administracijos. Mes galime tiesiog suteikti informaciją, bet visas veiklas, kurias jūs norite įgyvendinti, kaip jūs tai įsivaizduojate, tik jūs žinote geriausiai. O visus jūsų indėlius į paraišką vertina ekspertai.
KAROLINA BAGDONĖ. Bet taip norėtųsi, kad kažkas iš šono pasakytų, ar visgi čia pataikiau...
ASTA MOCKUTĖ. Taip. Labai, išties. Sulaukiame ir provokuojančių klausimų, tą nuomonę vis tiek bandoma išgauti, kad būtų kažkoks atsakymas ir pasisakytum. Tikrai, bandoma ir elektroniniais laiškais. Ir kartais toks jausmas apima, kad tu kartu su pareiškėju rašai paraišką. Nes tikrai yra buvę tokių skambučių, kai tiesiog visiškai kiekvieną punktą... Nors ten, atrodo... Nežinau, mums jau atrodo, kad labai aiškiai parašytas tas paraiškos klausimas ir visiškai šauniai apibūdinta, ką tenai reikėtų rašyti, bet vis tiek būna, kad pareiškėjai klausia: „Kaip jums atrodo, ką čia reikėtų parašyti?“ Arba „Čia apie ką šitas klausimas?“ ir pan. Na, tai todėl ir jautiesi, kad tu kartu rašai paraišką, nors mes to nedarom ir neturėtume.
KAROLINA BAGDONĖ. Štai tarybos posėdis įvyko, kuratorės sužiūrėjo visus sprendimus, pertikrino viską, visus balus, visus pavadinimus, visas sumas. Ir jau dabar sulaukėm žinutės, kad tos ar tos programos ir srities ar stipendijos rezultatai čia – jau galit susipažinti. Kas vyksta tada? Džiaugsmas, liūdesys, skambučiai... Koks darbas, kas tada būna, ką veikia kuratorius po to?
ASTA MOCKUTĖ. Tai po to turbūt kokį pusdienį atsipučia (juokiasi). Kaip sakė Rūta, iš tikrųjų tų neigiamų žinučių turbūt yra daugiau, tokių nuoskaudų. Bet jos dažniausiai būna pirmas dvi tris dienas. Vėliau jau ne. Emociškai aš suprantu, kad tai yra greita, tų emocijų paskatinta žinutė.
O džiugių gal būna mažiau, bet kartais parašo. Būna tikrai malonu, kad parašo, kad apsidžiaugė. Ir iš tikrųjų tada jau vyksta sutarčių derinimas, kuris, aišku, kalbant apie programas, prasideda po sausio 15 dienos. Derinamos sutartys, peržiūrimi veiklos rezultatai, kartais pareiškėjai teikia prašymus dėl gauto mažesnio finansavimo, dėl veiklų pakeitimų, peržiūrimos sąmatos, nes reikia atsižvelgti į tai, kad kartais ekspertai nurodo tam tikrų sąmatos eilučių nefinansuoti.
Šitą reikia būtinai pasižymėti. Ir pareiškėjai tai mato ir įsivertina, peržiūri sąmatą dar kartelį. Aišku, reikia laikytis ir kitų gairių punktų derinant sąmatą. O tada sutartys pasirašomos, jas atiduodam Finansų skyriui ir pareiškėjai gauna finansavimą.
KAROLINA BAGDONĖ. Ir tada procesas sukasi toliau, nes pareiškėjai, gavę finansavimą, pradeda vykdyti savo veiklas, galbūt kai kas ima keistis, kažkas atsinaujina ir kuratorės tęsia darbus.
ASTA MOCKUTĖ. Taip, tęsia. Būna, kad vykdant projektą išaiškėja kažkokie pokyčiai ar kažkokie pakeitimai yra įrašyti į sutartį arba paraiškoje pažymėti. Tada pareiškėjai teikia prašymus, taryba juos peržiūri ir sprendžia – tenkinti prašymą ar iš dalies tenkinti. Arba gali būti ir tokių, kurių netenkina. Bet čia jau turbūt toks mažesnis, sakyčiau, procentas tokių prašymų. Pateikus tą prašymą ir sulaukus teigiamo atsakymo, pritarimo, rengiamas susitarimas dėl sutarties pakeitimų.
KAROLINA BAGDONĖ. Na, va. Dar ką nors pridėsi?
RŪTA KRIAUČIŪNAITĖ-MINCĖ. Aš norėčiau papildyti, kad tų prašymų projekto vykdymo laikotarpiu kuratorės sulaukia nemažai. Ir labai džiugu, jeigu jie pasiekia kuratores tuo metu, kai projektas dar vykdomas, bet pasitaiko ir tokių situacijų (ir iš tiesų gana dažnai), kai prašymai dėl kažkokių pokyčių suderinimo teikiami jau visai prieš pasibaigiant projektui. Ir tokiu atveju tas greitas rezultatas, greitas atsakymas, suderinimas yra labai svarbus projekto vykdytojui. O kuratoriaus ir visos tarybos reagavimo greitis šiuo atveju turi būti dar didesnis.
Taigi labai norisi paprašyti, kad projektų vykdytojai pagal galimybes, kai jau mato, kad yra kažkokių pokyčių dėl dalykų, kurie yra suderinti sutartimi, ir juos reikia keisti, apie tai informuotų nedelsdami, kad kuratorius galėtų pasiruošti dokumentus. Nes gavus prašymą nėra taip, kad tas prašymas keliautų tiesiai pirmininkei ar į tarybos narių susirinkimą sprendimui priimti. Kuratorius dar turi atlikti tam tikrą analizę – peržiūrėti, kaip projektas kinta, kokią įtaką tai turės projekto gyvendinimui, jo tikslams ir panašiai. Dėl to tas procesas nėra toks paprastas ir mes visada labai prašome pokyčius derinti kaip įmanoma anksčiau.
Čia gal reikėtų pasakyti, kad, kadangi kalbamės metų pabaigoje, šiuo metu labai suaktyvėjęs tas prašymų teikimas ir visai ne paslaptis, kad dauguma projektų įgyvendinami būtent iki metų pabaigos. Gairėse net esam numatę sąlygą, kad prašymų laukiame iki gruodžio 1 dienos. Iš tiesų tai yra tam, kad tiek projektų vykdytojai galėtų spėti tą pokytį įgyvendinti, tiek taryba galėtų apsvarstyti ir priimti sprendimą, ar tas pokytis yra tinkamas.
KAROLINA BAGDONĖ. Na, tai... Visi pokyčiai jau suderinti, viskas pasirašyta, projektas įvykdytas arba likęs paskutinis etapas – ataskaitos. Turiu dar porą klausimų.
RŪTA KRIAUČIŪNAITĖ-MINCĖ. Aš gal bendrai apžvelgsiu, o Asta galbūt mane papildys iš kuratorius perspektyvos.
Iš tiesų projekto stebėsena vyksta nuo pat momento, kai pasirašoma sutartis. Aš jau truputį ir apžvelgiau kalbėdama apie tai, kad atkeliauja įvairių prašymų. Juos kuratorius analizuoja, įvertina, teikia svarstyti tarybos pirmininkei ar tarybos narių susirinkimui. Mes jau šituo etapu stebim tam tikras projekto tendencijas. Tam tikrais atvejais kuratoriai sulaukia ir skambučių, kreipimųsi iš projektų vykdytojų – tuomet taip pat fiksuojame tam tikrus signalus ir, kaip sakant, uždegame tam tikras lemputes, kur čia reikėtų kažkurį projektą ir jo įgyvendinimą stebėti atidžiau. Taigi iš tiesų tas procesas yra nuolatinis.
Aišku, jeigu plačiau kalbėtume apie ataskaitas, reikėtų suprasti, kad ataskaitos... Taip, projektai dauguma atvejų vyksta iki metų pabaigos ir didžiausias krūvis kolegėms būtent ir tenka dirbant su ataskaitomis metų pabaigoje. Nepaisant to, yra projektų, kurie baigiasi birželį, liepą ar rugpjūtį. Ir lygiai taip pat tuo metu vyksta ir kiti procesai. Taigi kuratoriaus darbas yra cikliškas. Mes orientuojamės į konkursus, bet tuo pačiu metu tarp ekspertų posėdžių, tarp kitų dalykų nesiliauja plaukti prašymai ir ataskaitos, tas procesas susijungia ir kaip banga vilnija toliau. Taigi procesas yra toks.
O kodėl svarbu tas ataskaitas pateikti? Kalbant apskritai, tai ataskaitos svarbios, žinoma, ir pačiam projekto vykdytojui – leidžia įsivertinti projektą, koks jisai buvo ar atnešė laukiamų rezultatų. Mes labai tikime, kad projekto vykdytojas įsivertina tą ataskaitą pildydamas, supranta, ką jam pavyko atlikti, ko ne ir ką galbūt kitais metais galėtų padaryti geriau.
Lygiai taip pat ataskaitų teikimas yra svarbus tam, kad projekto vykdytojas galėtų planuoti kitus savo projektus ir, tinkamai atsiskaitęs, jau galėtų galvoti apie kitas savo veiklas – ką jis toliau darys.
Ir tikrai labai labai reikšmingas aspektas yra tai, kad atsiskaitymas yra svarbus ne tik projekto vykdytojams, bet ir pačiai tarybai. Kadangi tos susikaupusios skolos, kaip mes buitiškai sakome „nenurašytos ataskaitos“, metų pabaigoje gali lemti ir mažesnį ateinančių tarybos metų biudžetą finansavimui.
KAROLINA BAGDONĖ. Ir dar, matyt, reikėtų paminėti, kad su ataskaitom yra ir toks dalykas, pavyzdžiui, stipendijų atveju, jeigu nepateikei ataskaitos, tai nesvarbu, ar tu jau parašei naują paraišką ir ją pateikei, nieko tai nebepakeis.
ASTA MOCKUTĖ. Taip, dėl stipendijų norėčiau pridėti, kad tik nuo ataskaitos pateikimo datos yra skaičiuojamas tas metų laikotarpis, kai pareiškėjas negali teikti paraiškos. Tai reiškia, kad ne nuo jūsų vykdymo laikotarpio pabaigos, o nuo ataskaitos pateikimo datos. Būna labai gaila, kai tėra dienos skirtumas, čia turbūt blogiausias dalykas. Bet tikrai būna ir kelių dienų skirtumas. Pateikė pareiškėjas paraišką ir jos negalime teikti vertinti, kadangi nėra praėjęs tas laikotarpis.
KAROLINA BAGDONĖ. Dar vienas dalykas, kurį man atrodo svarbu paminėti kalbant apie ataskaitas, kad yra toks buitinis, žargoninis pasakymas „įsisavinau pinigus“. Tarybai ir kuratorėms, kurios tikrina tas ataskaitas ir tolesniuose etapuose stebi, kaip visas procesas vyksta, svarbu ne tai, kad pinigai įsisavinti, o kokie rezultatai.
RŪTA KRIAUČIŪNAITĖ-MINCĖ. Taip, iš tiesų projekto esmė yra jo turinys. Mes siekiame ir norime, kad projektas būtų įgyventas kokybiškai ta apimtimi, kuria jis ir buvo planuotas. Ir iš tiesų turinys yra esmė. Turbūt reikia suprasti, kad būtent projekto rezultatų pasiekimas yra tai, apie ką rengiant projektą kalbėta paraiškoje. Tai ne lėšų įsisavinimas ar panaudojimas laiku, tinkamai, bet rezultatas.
KAROLINA BAGDONĖ. Visiems mus klausiusiems primenu, kad šiandien kalbėjomės su Lietuvos kultūros tarybos Finansavimo priemonių administravimo skyriaus vadove Rūta Kriaučiūnaite-Mince ir vyriausiąja specialiste, kaip įprastai taryboje vadinama, kuratore Asta Mockute. Kalbėjomės apie kuratoriaus kasdienybę ir koks procesas kuriuo metu vyksta nuo konkurso paskelbimo iki rezultatų ir ataskaitų.
Ačiū visiems mus klausiusiems. Labai linkiu visiems mūsų pareiškėjams suskubti. Jeigu visgi yra kas nors, ką būtinai reikia pakeisti jūsų projekte, tai iki gruodžio 1 dienos laukiam iš jūsų prašymų. O jeigu ne ir savo projektą sėkmingai įvykdėt, tai teikite ataskaitas dabar. Paskutinė diena tam yra gruodžio 20-oji. Suskubkit, šventės bus lengvesnės ir smagesnės kartu su ataskaita.
Tai labai ačiū už visą praskleistą virtuvę.
Iki kitų susitikimų.
RŪTA KRIAUČIŪNAITĖ-MINCĖ. Dėkui.
ASTA MOCKUTĖ. Ačiū.
