Lietuvos kultūros taryba penkioms kultūros programoms – „Tinklaveika“, „Atminties įprasminimas ir pilietinis ugdymas: Valstybinės reikšmės renginiai (naujų projektų finansavimas)“, „Profesionaliojo scenos meno sklaida“, „Mėgėjų meno renginiai“, „Menas žmogaus gerovei“ – 2025 m. paskirstė 1,1 mln. eurų, finansavimą skyrė 66 projektams.
14 idėjų sulaukė finansavimo programoje „Tinklaveika“, joms skirta 214 tūkst. eurų. Planuojama surengti „Kauno kultūros mugę 2025“, stiprinti kultūros ir kūrybinių industrijų tinklaveiką tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje, organizuoti idėjų ir tendencijų festivalį „Revolution“, vystyti tarptautinę muzikos inkubatoriaus platformą NOVUS, stiprinti filantropijos ryšius tarp Šveicarijos ir Lietuvos, pristatyti pripažintų ir kylančių Lietuvos menininkų kūrybą įvairiose meno mugėse, tarp jų – „Art Rotterdam“, „ARCO Madrid“, „Enter Art Fair“ Kopenhagoje, „The Others“ Turine ir kt.
Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, finansuoti projektai prisidės prie anksčiau užmegztų partnerysčių Lietuvoje ir užsienyje išlaikymo bei plėtojimo, šalies menininkų kūrybos sklaidos palaikymo bei jų nuoseklios plėtros. Taip pat bus stiprinamas Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų bendruomenės telkimas ir tinklaveika šalies viduje.
Antrasis programos „Tinklaveika“ konkursas prasidės 2025 m. vasario 3 d.
Finansuojami 12 programos „Atminties įprasminimas ir pilietinis ugdymas: Valstybinės reikšmės renginiai“ projektų, kurie aktualizuos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą bei minės kompozitoriaus, dailininko, literato, visuomenės veikėjo 150-ąsias gimimo metines. Jiems paskirstyta 155 tūkst. eurų.
Daugelis finansuojamų projektų yra muzikiniai – koncertų ciklai, tarptautiniai festivaliai, rekonstruotas istorinis koncertas. Be to, bus išleistas išsamus M. K. Čiurlionio kūrinių katalogas, natos ir albumas. Taip pat numatyta surengti parodą ir vykdyti įvairias edukacines veiklas. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, šie projektai padės pažymėti šalies kultūrai svarbaus menininko jubiliejų įvairiomis formomis ir renginiais, orientuotais į skirtingas auditorijas – tiek pagal amžių, tiek pagal pomėgius.
Finansuoti 17 programos „Profesionaliojo scenos meno sklaida“ projektų. Jiems paskirstyta 295 tūkst. eurų. Bus finansuojami įvairių žanrų projektai – dramos, imersinio, lėlių ir objektų teatro, šokio spektaklių bei muzikinių projektų sklaida. Jie neapsiribos tik Vilniumi, veiklos vyks Anykščiuose, Alytuje, Šiauliuose, Trakuose, Tauragėje, Zarasuose ir kituose Lietuvos miestuose. Užsienyje projektai bus pristatomi Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Švedijoje.
Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, profesionalaus meno sklaida Lietuvos regionuose turėtų praturtinti kultūrinę pasiūlą vietos gyventojams, o tarptautiniai projektai – stiprinti šalies įvaizdį pasaulyje, plėsti meno kūrėjų ir scenos meno organizacijų tarptautinius ryšius. Spektaklių sklaida įvairiuose Lietuvos miestuose padės užtikrinti nepriklausomo scenos meno sektoriaus veiklų tęstinumą.
Finansuoti 11 programos „Menas žmogaus gerovei“ projektų. Jiems paskirta 230 tūkst. eurų. 2025 m. atrinktos iniciatyvos galės tikėtis tolesnio finansavimo, o kiti konkursai bus skelbiami tik į šį sąrašą patekusioms organizacijoms. Finansuoti projektai apims įvairias meno formas ir žanrus: teatrą, cirką, literatūrą, baletą, klasikinę muziką, taikomuosius ir vizualiuosius menus. Daug dėmesio sulauks socialiai atskirtos grupės, turinčios ribotas galimybes dalyvauti kultūriniame gyvenime.
Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, finansuojami projektai atvers galimybę regionuose gyvenantiems žmonėms ne tik susipažinti su profesionaliuoju menu, bet gilintis į įvairias meno formas, analizuoti savo patirtis, lavinti minkštuosius įgūdžius bei atrasti originalias domėjimosi menu formas. Tokios veiklos turėtų paskatinti gyventojus aktyviau dalyvauti kultūriniuose renginiuose ir iniciatyvose, o bendradarbiavimas su vietos socialinėmis, sveikatos priežiūros bei kultūros įstaigomis padės užmegzti ilgalaikius ryšius.
12 idėjų sulaukė finansavimo programoje „Mėgėjų meno renginiai“, joms skirta 210 tūkst. eurų. Vyks liaudies dainų ir šokių, mėgėjų teatro, kurčiųjų meno, pučiamųjų instrumentų renginiai bei festivaliai, chorų konkursai, etninės kultūros stovykla vaikams ir jaunimui. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad finansuojamos iniciatyvos sudarys sąlygas kuo daugiau šalies gyventojų užsiimti menine raiška, tradicijų puoselėjimu bei prisidės prie pasiruošimo Lietuvos dainų švenčių renginiams.
VšĮ „Operomanija“, barokinio teatro triukšmų mašinų performanso „Navigacijos“ (aut. Arturas Bumšteinas) pristatymas Dūmų fabrike, Lietuvos scenos menų platformos programoje. Ilmės Vyšniauskaitės nuotrauka
Ankstesnė programa „Strateginis mėgėjų meno renginių finansavimas“ buvo atnaujinta ir tapo „Mėgėjų meno renginiais“. Nors programa nebėra strateginio finansavimo ciklo dalis, bet jos struktūra išliko tokia pati – atrinkti renginiai gali būti finansuojami 3 metus (2025–2027 m.), įskaitant pasirengimą ir įgyvendinimą. Jie turi būti organizuojami Lietuvoje ir per 2014–2024 metus įgyvendinti bent tris kartus.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.
