Lietuvos kultūros taryba dviem programoms – „Etninė kultūra ir nematerialus paveldas“ ir „Atminties institucijos: Atminties institucijų veikla“ – paskirstė 780 tūkst. eurų. Finansavimas skirtas 57 projektams.
Finansuoti 24 programos „Etninė kultūra ir nematerialus paveldas“ projektai, kuriems paskirstyta 350 tūkst. eurų. Bus finansuojami renginiai, susiję su etninės kultūros sklaida, tarp jų – tarptautiniai festivaliai „Atataria lamzdžiai“ ir „Kilkim žaibu XXV“, XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla ir tarptautinis tradicinės muzikos ir šokių festivalis „Folk LT“, prigimtinės kultūros seminaras ir kt. Taip pat bus finansuojami konkursai vaikams ir jaunimui, pavyzdžiui, „EtnoKlipsai 2025“, „Tradicijų paveldėtojai“. Finansuoti tęstiniai projektai pristatys Lietuvoje gyvenančių etninių mažumų paveldą, pavyzdžiui, Lietuvos totorių etnokultūros praktiką, o daugiatautę šalies kultūrą perteiks festivalis „Pokrovo varpai“ ir kt. Be to, bus finansuojami projektai, susiję su amatais, leidyba ir filmų kūrimu, pavyzdžiui, skulptorių pleneras, skirtas Kryžiaus kelio stotims, šiaudinių sodų rišimo stovykla ar filmai apie šilų dzūkų audimo tradicijas.
Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad finansuojami tradiciniai etninės kultūros renginiai, kurie plačiajai visuomenei ir turistams pristatys nematerialųjį šalies paveldą, stovyklos ir konkursai galės paskatinti gilesnį kultūrinių reiškinių pažinimą, o amatai, leidyba ir filmai turės išliekamąją vertę.
Finansuoti 33 programos „Atminties institucijos: Atminties institucijų veikla“ projektai, kuriems paskirstyta 430 tūkst. eurų. Jais bus siekiama didinti kultūrinę įvairovę, rengiant parodas, ekspozicijas ir stovyklas, taip pat minint sukaktis, pavyzdžiui, YIVO instituto 100-metį, Salaspilio mūšio 420-ąsias metines ir Kupiškio 545 metų jubiliejų. Dalis finansuotų projektų orientuoti į kultūros vertybių įsigijimą, restauravimą ir užsienyje esančio paveldo susigrąžinimą. Tarp jų – Lietuvos išeivių menininkės Nijolės Šivickas de Mockus kūrybinio palikimo bei Audroniaus Ulozevičiaus (Andrew Uloza) fotokolekcijų perdavimas muziejams. Vytauto Didžiojo karo muziejus planuoja įsigyti XVII a. kariuomenei būdingus ginklus, skirtus tarptautinei parodai, mininčiai Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo metines.
Projektai taip pat skatins prieinamumą ir įtrauktį. Lietuvos audiosensorinė biblioteka planuoja išleisti 12 literatūros kūrinių EPUB formatu, Kauno miesto muziejus pritaikyti Kipro Petrausko memorialinio buto ekspoziciją lankytojams su regos negalia, Merkinės krašto muziejus virtualios realybės projektu atvers XX a. ketvirto dešimtmečio Merkinę, o Vilniaus miesto muziejus pristatys Vilniaus romų bendruomenės istoriją ir dabartį.
Druskininkų kultūros centras, Verspės festivalis Viečiūnuose. Druskininkų kultūros centro archyvas
Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad šie projektai ne tik įprasmins istorines sukaktis ir stiprins kultūros paveldo matomumą, bet ir praturtins naujas ekspozicijas restauruotomis bei įsigytomis vertybėmis. Antrasis šios programos konkursas prasidės 2025 m. vasario 3 d.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.
