Lietuvos kultūros taryba penkioms programoms – „Nacionalinis paviljonas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje“, „Strateginis meno kūrėjų organizacijų finansavimas“, „Kūrybinės bendruomenių iniciatyvos“, „Ugdymas kultūra“ „Atminties įprasminimas ir pilietinis ugdymas: „Globali Lietuva“ idėjos sklaida“ – paskirstė beveik 2,3 mln. eurų. Finansavimas skirtas 79 projektams.
Programoje „Nacionalinis paviljonas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje“ finansuotas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektas „Eglė Budvytytė. Šiltakraujai ir besparniai: Lietuvos paviljonas 61-ojoje Venecijos bienalėje“. Pasirengimui skirta 50 tūkst. eurų, o projekto įgyvendinimui – 250 tūkst. eurų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad šis paviljonas pasaulinei kultūros bendruomenei suteiks galimybę atidžiau patyrinėti Eglės Budvytytės kūrybinius klodus bei pasiūlys kitokią tarptautinę pažintį su žymios lietuvių archeologės Marijos Gimbutienės asmenybe. Paviljone susipins šventumo ir kasdienybės, bendruomenės, kūniškumo, šokio, žemės patyrimo temos, nagrinėjamos tiek fizinių, tiek mitinių kraštovaizdžių aplinkoje.
Lietuvos nacionalinis paviljonas 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. „Pakui Hardware“ ir Marijos Teresės Rožanskaitės paroda „Uždegimas“, 2024. Ugniaus Gelgudos nuotrauka. Menininkų nuosavybė, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir carlier | gebauer (Berlin / Madrid), MTR Art Foundation
Programos „Strateginis meno kūrėjų organizacijų finansavimas“ lėšomis finansuotos 17 organizacijų. Joms paskirstyta daugiau kaip 1,3 mln. eurų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad finansavimas skirtas tęstinėms ir įvairiapusėms veikloms, kurios apima kūrybinius pristatymus, edukacines ir meistriškumo tobulinimo programas, tarptautinio bendradarbiavimo projektus, sektoriaus stebėseną ir prieinamumo didinimą. Taip pat vyks regioninės iniciatyvos, rezidencijų ir mentorystės programos, literatūros ir meno kritikos veiklos bei įvairios konsultacijos kūrėjams. Šios iniciatyvos turėtų pagerinti kultūros prieinamumą, stiprinti kūrėjų pozicijas ir skatinti nacionalinės kultūros raidą.
Programos „Kūrybinės bendruomenių iniciatyvos“ projektams paskirstyta 250 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 19 iniciatyvų, tarp jų – festivaliai, kūrybinės dirbtuvės ir laboratorijos ir kt. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad finansuojami projektai galėtų turėti poveikį įvairioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, žmonėms su klausos negalia, nuteistiesiems, romams ar kitoms tautinėms mažumoms. Vyksiantys renginiai turės potencialo skatinti visuomenės toleranciją, didinti socialinį sąmoningumą, mažinti diskriminaciją ir socialinę atskirtį.
Programos „Ugdymas kultūra“ projektams paskirstyta 291 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 32 iniciatyvoms. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad šie projektai galės reikšmingai prisidėti prie vaikų ir jaunimo kūrybiškumo ugdymo, kultūrinio raštingumo didinimo ir visuomenės socialinio jautrumo.
Finansavimas paskirstytas 10 programos „Atminties įprasminimas ir pilietinis ugdymas: „Globalios Lietuvos“ idėjos sklaida“ projektų. Jiems paskirstyta 150 tūkst. eurų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad finansuojami projektai prisidės prie lietuviškos tapatybės stiprinimo, meno ir tradicijų sklaidos tarptautiniu mastu bei pilietinio aktyvumo puoselėjimo diasporoje. Daug dėmesio bus skiriama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos pažinimui ir pristatymui, taip pat lietuvių diasporos įtraukimui per kultūrines ir edukacines iniciatyvas.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.
