Lietuvos kultūros taryba tęsia pirmojo 2017 m. finansavimo etapo konkurso rezultatų skelbimą. Priimtas sprendimas dėl penkių kultūros ir meno programų finansavimo. Dalinis finansavimas Kultūros rėmimo fondo lėšomis paskirstytas Lietuvos kultūros pristatymui užsienyje, Menininkų rezidencijoms Lietuvoje, Kvalifikacijos kėlimui, Lietuvos kultūros organizacijų dalyvavimui Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2014–2020“ paprogramėje „Kultūra“ ir Lietuvos literatūros ir leidybos pristatymui teminės šalies teisėmis Leipcigo knygų mugėje 2017 m. bei Pasirengimui Lietuvos literatūros ir leidybos pristatymui Londono knygų mugėje 2018 m., bendradarbiaujant su Latvija ir Estija. Šioms finansavimo programoms paskirstyta 1 568 500 eurų.
Lietuvos pristatymui užsienyje skirta 409 500 eurų, kurie paskirstyti 19 projektų. 2017 m. užsienio šalyse turėtų būti pristatyta po penkis muzikos ir teatro, po du dailės ir tarpsrtininius projektus bei po vieną architektūros, muziejų, tapdisciplininio meno bei fotografijos iniciatyvą.
Menininkų rezidencijos Lietuvoje kitais metais vyks Druskininkuose, Kaune, Kintuose, Klaipėdoje, Nidoje, Raseiniuose, Raudondvaryje, Vilniuje ir Žagarėje. Ekspertai rekomendavo finansuoti 11 iš 32 pateiktų projektų, kuriems paskirstyta 120 000 eurų. Iš 11 finansuotų rezidencijų programų penkios sietinos su vizualiaisiais menais, trys – su muzika, finansuota po vieną teatro ir kino rezidenciją.
Kvalifikacijos kėlimui skirtoje programoje finansuotos 32 iš 80 iniciatyvų. Projektų vykdytojams paskirstyta 200 000 eurų.
Dalyvavimui Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2014–2020“ paprogramėje „Kultūra“ buvo pateikta 12 tęstinių projektų paraiškų, kurios visos buvo patenkintos, o projektams paskirstyti 200 000 eurų.
Lietuvos literatūros ir leidybos pristatymui teminės šalies teisėmis Leipcigo knygų mugėje 2017 m. bei Pasirengimui Lietuvos literatūros ir leidybos pristatymui Londono knygų mugėje 2018 m., bendradarbiaujant su Latvija ir Estija skirta 639 000 eurų. Šiuos projektus įgyvendins Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos leidėjų asociacija.
Lietuvos kultūros taryba atkreipia finansuotų projektų vykdytojų dėmesį į tai, kad rugpjūtį buvo patvirtinta nauja Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių redakcija, kurioje nemažai pasikeitimų. Tad rekomenduojame atidžiai perskaityti šį dokumentą.
Vienas iš aktualių pasikeitimų – dalinio finansavimo sutarties pasirašymo terminas: nuo 2017 m. sutartis būtina pasirašyti per 90 darbo dienų nuo Lietuvos kultūros tarybos finansavimo sprendimo priėmimo dienos. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvos kultūros tarybos sprendimas skirti mažesnį dalinį finansavimą nei prašoma, neturėtų paveikti paraiškoje numatytos projekto apimties, sumažinti įgyvendinamų veiklų ar dalyvių skaičiaus. Įgyvendinamo projekto apimties ar turinio pokyčius būtina iš anksto suderinti su Lietuvos kultūros taryba. Keičiasi ir Lietuvos kultūros tarybos bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos logotipų viešinimo tvarka, kurią rasite ne tik Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse bei dalinio finansavimo sutartyje, bet ir specialiai parengtoje atmintinėje, kuri publikuota Logotipams skirtoje Lietuvos kultūros tarybos tinklalapio www.ltkt.lt skiltyje.
Iš viso šiam finansavimo etapui buvo pateiktos ir užregistruotos 3344 paraiškos, kurias vertina 70 konkurso būdu atrinktų ir į grupes pagal finansavimo sritis ir programas paskirstytų kultūros ir meno ekspertų. Pirmajame 2017 m. finansavimo etape planuojama paskirstyti kiek daugiau nei 11 mln. eurų, o iš viso 2017 m. kultūros ir meno projektams skirta apie 17 mln. eurų. Visus pirmojo 2017 m. finansavimo etapo rezultatus Lietuvos kultūros taryba planuoja paskelbti iki sausio pabaigos.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro: pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, menotyrininkė, Lietuvos mokslo premijos laureatė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, tautinių mažumų atstovė, filosofė, dailės kritikė Pillė Veljataga, kultūros vadybininkas, muzikos edukologas Remigijus Vilys, literatūrologė Gintautė Žemaitytė ir fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas.
