Lietuvos kultūros taryba skelbia galutinius kultūros ir meno programų finansavimo rezultatus. Dalinis finansavimas Kultūros rėmimo fondo lėšomis paskirtas kultūros edukacijos ir atminties institucijų projektams, kultūros tyrimams, tęstiniams tarptautiniams meno renginiams, Lietuvoje rengiamiems tarptautiniams muzikos atlikimo meno konkursams bei kultūros ir meno sričių asociacijų ir skėtinių organizacijų strateginių programų įgyvendinimui.
Bene populiariausia iš Lietuvos kultūros tarybos finansuojamų programų – Kultūros edukacija. Į šiai programai skirtus 490 tūkst. eurų pretendavo 383 iniciatyvos. Dalininis finansavimas paskirtas 99 projektams. Daugiausia finansuotos įvairios kūrybinės dirbtuvės ir stovyklos, sklaidos regionuose projektai, dalinis finansavimas skirtas ir išskirtinai neįgaliesiems skirtoms iniciatyvoms. Nemažą dalį finansuotų projektų sudaro keletą žanrų ar veiklų jungiantys projektai.
Dalinis finansavimas paskirtas ir atminties institucijoms. Iš 220 finansavimo konkursui pateiktų iniciatyvų dalinis finansavimas skirtas 117 bibliotekų ir muziejų projektų. Didžioji dalis finansuotų projektų – naujos iniciatyvos ir tik penktadalis – tęstiniai projektai. Be įprastinių projektų formų tokių kaip parodos, ekspozicijos, seminarai, konferencijos, paskaitos, tyrimai, duomenų bazės ir festivaliai, finansuotų projektų sąraše – papildytos realybės ekskursijos, mobiliosios programėlės, interaktyvūs žaidimai, ekskursijos bei pažintiniai maršrutai, filmas, opera ir šviesų instaliacija. Atmintiems institucijų veikloms iš viso paskirstyta 840 tūkst. eurų.
Lietuvoje rengiamiems tęstiniams tarptautiniams meno renginiams šiame etape paskirstyta 1 mln. 168 tūkst. eurų. Dalinis finansavimas paskirstytas 15 įvairių žanrų tarptautinių festivalių ir meno bienalei. Šiai finansavimo programai paraiškas galinčių teikti tarptautinių renginių sąrašą trejiems metams tvirtina kultūros ministras. Tarp dalinai finansuotų, vienų svarbiausių Lietuvoje tarptautinių festivalių – penki muzikos, trys kino, po du šiuolaikinio šokio ir folkloro, po vieną fotografijos, poezijos ir teatro festivalį.
Dalinis finansavimas paskirstas ir Lietuvoje rengiamiems tarptautiniams muzikos atlikimo meno konkursams. Viešosios įstaigos „Natų knygynas“ rengiamų Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų ir Tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursų parengiamiesiems darbams iš viso skirta 14, 5 tūkst. eurų.
Kultūros tyrimams šiame finansavimo etape skirta 270 tūkst. eurų. Ši suma paskirstyta 13 projektų iš kurių 6 reikminiai ir 7 bendrieji tyrimai. Finansuoti projektai tirs kultūrinių ir kūrybinių industrijų plėtros ir atminties institucijų veiklos klausimus, moterų vaidmenį šiuolaikinėje kino industrijoje, vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos scenos meno organizacijose ir muziejuose būklę ir specializuotų institucijų steigimo galimybes, nagrinės kitas kultūros laukui aktualias temas.
Dalinis finansavimas paskirstytas ir naujai programai – Kultūros ar meno srities asociacijų ar skėtinių organizacijų strateginių programų įgyvendinimui. Finansuotos 14 archeologijos, bibliotekų, dizaino, fotografijos, kūrybinių ir kultūrinių industrijų, literatūros, leidybos, muzikos, muziejų, scenos menų organizacijų programos, kurioms paskirstyta 290 tūkst. eurų.
Pirmajame 2017 m. finansavimo etape kultūros ir meno programoms iš viso paskirstyta kiek daugiau nei 8 mln. 82 tūkst. eurų. Iš viso šiame etape Lietuvos kultūros taryba paskirstė apie 11 mln. eurų. Kultūros rėmimo fondo lėšas 2017 m. sudaro kiek daugiau nei 17 mln. eurų.
Finansuotų projektų vykdytojams primename, kad nuo šių metų dalinio finansavimo sutartis būtina pasirašyti per 90 darbo dienų nuo Lietuvos kultūros tarybos finansavimo sprendimo priėmimo dienos. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvos kultūros tarybos sprendimas skirti mažesnį dalinį finansavimą nei prašoma, neturėtų paveikti paraiškoje numatytos projekto apimties, sumažinti įgyvendinamų veiklų ar dalyvių skaičiaus. Įgyvendinamo projekto apimties ar turinio pokyčius būtina iš anksto suderinti su Lietuvos kultūros taryba. Keičiasi ir Lietuvos kultūros tarybos bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos logotipų viešinimo tvarka, kurią rasite ne tik Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse bei dalinio finansavimo sutartyje, bet ir specialiai parengtoje atmintinėje, kuri publikuota Logotipams skirtoje Lietuvos kultūros tarybos tinklalapio www.ltkt.lt skiltyje.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro: pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, menotyrininkė, Lietuvos mokslo premijos laureatė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, tautinių mažumų atstovė, filosofė, dailės kritikė Pillė Veljataga, kultūros vadybininkas, muzikos edukologas Remigijus Vilys ir fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas.
