Skelbiamas konkursas Lietuvos atstovavimui
Lietuvos kultūros taryba skelbia programos, skirtos pasirengti įgyvendinti Lietuvos nacionalinį paviljoną 16-oje Venecijos architektūros bienalėje 2017 m. ir įgyvendinti projektą 2018 m. konkursą. Iki gegužės 16 d. laukiama ne mažesnę nei penkerių metų architektūros ar šiuolaikinio meno projektų įgyvendinimo ir ekspozicijų rengimo patirtį Lietuvoje ir užsienio valstybėse turinčių organizacijų paraiškų.
Finansavimo konkursui teikiamą projektą turėtų sudaryti trys dalys: projekto idėjos aprašymas, ekspozicijos brėžinys (eskizas) ir projekto įgyvendinimo sąmata. Projektų konkursui teikiami projektai neribojami temos ar išraiškos priemonių atžvilgiu, tačiau šiam konkursui viena organizacija gali pateikti tik vieną paraišką. Lietuvos paviljono įgyvendinimui Venecijos architektūros bienalėje iš viso skirta 174 tūkst. eurų (daugiau informacijos – programos aprašyme).
Baltijos šalių paviljonas
Praėjusiais metais pirmą kartą Venecijos architektūros bienalėje dalyvavusi Lietuva buvo pristatoma kartu su Latvija ir Estija „Baltijos paviljone“. Architektūros fondo ir Estijos architektūros centro, kartu su Estijos, Latvijos ir Lietuvos šiuolaikinio meno centrais įgyvendintas projektas laimėjo finansavimo konkursus visose trijose šalyse atskirai ir „Baltijos paviljone“ subūrė visas tris šalis atstovavusius autorius. Jėgas suvieniję kuratoriai Kārlis Bērziņš, Jurga Daubaraitė, Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Niklāvs Paegle, Dagnija Smilga, Johan Tali, Laila Zariņa, Jonas Žukauskas pristatė regiono architektūrą neįprastu formatu. Ekspozicijoje ir ją lydėjusiuose renginiuose pristatytas Baltijos regiono erdvės skerspjūvis. Tokia jungtinė šalių prisistatymo forma nėra itin įprasta šioje tarptautinėje parodoje, greta būtų galima išskirti tik nuolatinį Šiaurės šalių paviljoną. Paroda Venecijos sporto rūmuose „Giobatta Gianquinto“, esančiuose greta pagrindinės bienalės ekspozicijų erdvės – Arsenalo, lankytojus kvietė 2016 nuo gegužės iki lapkričio pabaigos.
Nors visų trijų Baltijos šalių kultūros ministerijų atstovai teigiamai įvertino bendro, visas tris šalis kaip regioną pristatančio, paviljono idėją ir pasiektus rezultatus, kol kas bendro prisistatymo Venecijoje idėjos tęstinumas neformalizuojamas. Tačiau sutarta siekti, kad Baltijos šalių paviljonai dalintųsi viena bendra ar gretimomis erdvėmis bienalėje. Taip pat sutarta bandyti vystyti bendrą komunikacijos strategiją. Tad Lietuvos kultūros taryba, bendradarbiaudama su partneriais Latvijoje ir Estijoje, skatintų planuojančius teikti paraiškas Lietuvos nacionalinio paviljono įgyvendinimui, atsižvelgti į šiuos tarptautinio bendradarbiavimo siekius ir planus.
Venecijos architektūros bienalės metu „Baltijos paviljonas“ pritraukė 31 tūkst. lankytojų, sulaukė tarptautinių architektūros leidinių susidomėjimo, „Google“ kultūros instituto dėmesio ir šiuo metu yra pristatomas kaip šios, vienos didžiausių pasaulyje, virtualios meno kolekcijos dalis. Baltijos paviljoną 15-oje Venecijos architektūros bienalėje finansavo Lietuvos kultūros taryba, Latvijos Respublikos kultūros ministerija, Estijos Respublikos kultūros ministerija ir Estijos kultūros rėmimo fondas.
Paroda Estijoje
Vakar Talino Dizaino ir architektūros galerijoje buvo uždaryta, kiek ilgiau nei savaitę veikusi koncentruota „Baltijos paviljono“ versija pavadinta „Operative Archive“. Kovo 10–19 d. Parodoje pristatyta paviljono versija nesiekta atkartoti Venecijoje pusmetį veikusios trijų Baltijos šalių ekspozicijos, kuri užėmė 2000 kvadratinių metų erdvę ir pristatė 87 eksponatus. Kelioninėje parodos versijoje, atsižvelgiant į publikos poreikius, mėginama perteikti paviljono koncepciją, eksponuojamas paviljono maketas ir pristatomi daugiausia estų autorių darbai.
Pasak „Baltijos paviljono“ autorių, ši ekspozicija buvo bandymas suprasti, kokiomis konvencijomis ir instrumentais naudojamasi įvairiose pramonės srityse, infrastruktūrose ir kituose procesuose, kurie formuoja architektūrinę aplinką. Neatskiriant abstrakčių idėjų nuo jų materialių projekcijų, parodos tyrimu buvo siekiama išgryninti minties struktūras, perkuriančias inertišką architektūrinę aplinką.
Praktinės rekomendacijos paraiškoms
Teikiantiems paraiškas Lietuvos atstovavimui Venecijos architektūros bienalėje 2018 metais rekomenduojama, kad planuojamos ekspozicijos plotas neviršytų 200 m². Paraiškoje turėtų būti konkrečiai ir aiškiai įvardinta, kokiems tikslams prašoma lėšų, kaip jie bus įgyvendinti, atskleidžiamos planuojamos veiklos, jų etapai. Projekto įgyvendinimo terminą rekomenduojama tiesiogiai sieti su planuojamomis veiklomis, jų chronologinėmis ribomis ir etapais, o pastaruosius planuoti pagal projekto tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimui būtiną laiką bei resursus. Projekto tikslų ir uždavinių siekimas turėtų atsispindėti ir projekto sąmatoje, jos punktuose.
Kompiuteriu užpildytas paraišką, sąmatą ir būtinus jų priedus sunumeruokite ir sudėkite eilės tvarka. Primygtinai prašome paraiškos lapų nesegti, nedėti į įmautes ar kitas papildomas priemones. Kartu su pasirašytomis paraiška ir sąmata būtina pateikti ir elektroninę paraiškos kopiją, kurią būtina išsaugoti PDF formatu kaip 1 dokumentą ir pateikti skaitmeninėje laikmenoje (CD, DVD, atmintuke). Ant voko nurodykite: „PARAIŠKA“, programos, pagal kurią teikiate projektą, pavadinimą, pareiškėjo pavadinimą ir adresą. Paraiškos siuntimui rekomenduojama rinktis paprastą, popierinį voką. Paštu išsiųstų paraiškų laukiame adresu: Naugarduko g. 10, Vilnius, iki gegužės 16 dienos (galioja pašto spaude nurodyta data).
Naudingos nuorodos:
2017 m. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairės
2017 m. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių pristatymo vaizdo medžiaga.
Kilus klausimams, prašome kreiptis į programos kuratorę:
Agnė Silickaitė
Tel. (8 5) 255 9365
El. paštas: agne.silickaite@ltkt.lt
http://www.ltkt.lt/projektu-finansavimas/konkursai
