Lietuvos kultūros taryba (LKT) kartu su LR kultūros ministerija peržiūrėjo ir išanalizavo įvairių kultūros ir meno organizacijų ir privačių asmenų pateiktus pasiūlymus ir komentarus ir šiuo metu baigia rengti Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose modelį.
Iš viso sulaukta 27 įvairių pastabų, pasiūlymų ir komentarų. Juos teikė Etninės kultūros globos taryba, Kultūros savivaldos kolegija, viešosios įstaigos bei kultūros ir meno atstovai. Daugiausia nerimo, sprendžiant iš pateiktų atsiliepimų, kultūros bendruomenei kelia regioninių kultūros tarybų veiklos skaidrumo užtikrinimas. Tačiau Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės Dainos Urbanavičienės teigimu, kultūros finansavimo decentralizacija, pasitelkiant Tolygios kultūrinės raidos modelį, vykdoma visų pirma remiantis pasitikėjimu ir siekiu įgalinti regionus priimti sprendimus ir būti atsakingiems už jų regione vykstančius kultūros procesus. Žinoma, įgyvendinant modelyje numatytos ir skaidrumą užtikrinančios priemonės: visi tarybų nariai turės pasirašyti nešališkumo ir konfidencialumo deklaracijas, kiekvienos regioninės tarybos veikoje dalyvaus vienas iš LKT narių, nustatomus finansavimo prioritetus regioninės kultūros tarybos turės derinti ne tik su LKT, bet ir Regionų plėtros taryba, o jų veiklą nuolat stebės LKT stebėsenos ir analizės skyrius.
Atsižvelgiant į viešų konsultacijų metu pateiktas pastabas ir siūlymus „Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose tvarkos aprašas“ išplėstas regioninių kultūros tarybų darbo organizavimo ir funkcijų aprašymais, taip pat įterptas atskiras skyrius „Regioninių kultūros tarybų narių teisės ir pareigos“. Taip pat koreguojant šį dokumentą numatyta, kad kiekviena apskritį sudaranti savivaldybė regioninei kultūros tarybai deleguos po vieną atstovą, t. y. bus įtraukiami ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybių atstovai. Taip pat patikslintas kultūros lauko potencialo indeksas – eliminuotas kultūros centrų skaičiaus rodiklis. Kadangi į kvotų skaičiavimą įtrauktas socialinio klimato apskrityje vertinimas, buvo rekomenduota modelyje prioretizuoti socialinį kultūros vaidmenį. Tačiau Regioninės kultūros tarybos įvertinti socialinį kultūros ir meno projektų indėlį bus skatinamos per rekomendacijas, o nuo 2019 m. pačios Regioninės kultūros tarybos rengs prioritetus, kurios galės nusimatyti socialinės atskirties mažinimo per kultūros ir meno projektus svarbą.
Tikimasi, kad Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose modelis bus patvirtintas artimiausiu metu ir netrukus bus skelbiami Regioninių kultūros tarybų narių rinkimai.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, aktorius Vytautas Anužis, tautinių mažumų atstovė, muzikos pedagogė Ema Silvija Bojadžian, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, menotyrininkė dr. Agnė Narušytė, architektas Rolandas Palekas, teatrologė dr. Ina Pukelytė, etnologė dr. Radvilė Racėnaitė, menotyrininkė dr. Skaidra Trilupaitytė, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas ir paveldosaugininkė dr. Ingrida Veliutė.
