Lietuvos kultūros tarybos užsakymu 2020 m. atliktas tyrimas „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ parodė, kad kultūros srityje esame aktyvi šalis. Per metus iki 2020 m. pavasario karantino net 88 proc. gyventojų lankėsi kultūros ir meno renginiuose, muziejuose, kultūros paveldo objektuose, skaitė knygas. 70 proc. palankiai vertina kultūros paslaugų prieinamumą, o 68 proc. – jų kokybę.
Tyrimas „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ Lietuvoje atliekamas nuo 2014 m., kas trejus metus. Jo tikslas – stebėti gyventojų dalyvavimo kultūros veiklose lygį, kultūros prieinamumo ir kokybės vertinimą. 2020 m. Lietuvos kultūros tarybos užsakymu „KOG instituto“ atliktas tyrimas – itin išsamus. Kad būtų galima detaliai analizuoti 10 apskričių ir 6 didžiųjų miestų kultūros situaciją, tyrimo metu apklausti net 3163 Lietuvos gyventojai.
Esame aktyvūs kultūros vartotojai
„2020 m. daugelio sričių, ypač scenos menų, kultūros paveldo, muziejų ir galerijų prieinamumo vertinimo rodikliai ženkliai pagerėjo, o kokybės vertinimo rodiklis išlieka aukštas ir daugelyje sričių panašus kaip 2017 metais. Taigi Lietuvos kultūros situacija vertintina gana gerai“, – pastebi tyrimą atlikusio KOG instituto įžvalgų ir tyrimų vadovė Rūta Matulaitienė.
Vis tik R. Matulaitienė atkreipia dėmesį, jog gerokai didesnė dalis gyventojų vertino, jog įvairių kultūros sričių prieinamumas ar kokybė nepakito, o tai gali būti tam tikras kultūrinio gyvenimo Lietuvoje nusistovėjimo požymis. Tokiu atveju svarbu mažinti atskirtį, patiriamą kultūros sektoriuje (bei daugelyje kitų) tarp socialiai pažeidžiamų ir gerai besiverčiančių gyventojų grupių: didinti prieinamumą socialiai pažeidžiamiems, užtikrinti galimybę gauti aukštos kokybės kultūros paslaugas ir produktus reiklesniems.
„Tačiau tikrai džiuginantis veiksnys yra tas, kad esame ne tik kultūros vartotojai, bet siekiame ir patys aktyviai dalyvauti. Daugiau nei penktadalis apklaustųjų, net 21 proc., teigė dalyvaujantys savanoriškoje veikoje kultūros srityje. Tai dažniau 15–29 m. gyventojai, taip pat įgiję aukštąjį išsimokslinimą, gaunantys aukštesnes pajamas asmenys. Būtent dalyvaujantys savanoriškoje kultūrinėje veikloje dažniau išreiškė teigiamas pilietines ir tautines nuostatas, jie yra tolerantiškesni, dažniau padeda kitiems, jaučiasi kūrybiški. Todėl bendras savanorystės prestižo skatinimas Lietuvoje (ir ne tik kultūros srityje) prisidėtų prie visuomenės vystymosi bei stiprinimo“, – sako R. Matulaitienė.
„Lietuvos kultūros tarybos inicijuotas tyrimas mums svarbus ne tik norint dar geriau suprasti bendruomenių kultūros vartojimo bei dalyvavimo joje įpročius. Trumpuoju laikotarpiu šie duomenys bus naudojami ieškant išeičių iš koronaviruso pandemijos sukeltos krizinės situacijos, o ilguoju bus pagrindinis ramstis siūlant aktualius – į kūrybiškumą, edukaciją bei prieinamumą nukreiptus – investicijų į kultūrą instrumentus“, – tyrimo rezultatus komentuoja laikinasis Lietuvos kultūros tarybos vadovas Mindaugas Bundza.
Karantinas padėjo atrasti kultūrą
„2020 m. pavasarį trims mėnesiams paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos stipriai palietė kultūrinį Lietuvos gyventojų gyvenimą. Net trečdalis gyventojų teigė, jog kultūrinių veiklų stoka karantino metu juos paveikė neigiamai. Tačiau tai, kad net 77 proc. gyventojų karantino metu užsiėmė bent viena kultūrine veikla, rodo, jog ji mums svarbi ir padeda išgyventi tada, kai sunku”, – sako KOG instituto įžvalgų ir tyrimų vadovė R. Matulaitienė.
Apklausos duomenimis, net 42 proc. apklaustųjų kultūra padėjo turiningai leisti laisvalaikį, 41 proc. – praplėtė akiratį, 36 proc. ramino ir kėlė nuotaiką, o 30 proc. respondentų karantinas padėjo atrasti kultūrą naujais būdais.
SUSIPAŽINKITE SU VISA TYRIMO MEDŽIAGA:
www.kulturostyrimai.lt
