Lietuvos kultūros tarybos atlikta grįžtamojo ryšio apklausa parodė, kad Lietuvos kultūros bendruomenė yra aktyvi ir domisi Lietuvos kultūros tarybos veikla, joje vykstančiais procesais, yra susipažinusi su galiojančiais teisės aktais. Lietuvos kultūros taryba, kaip šalies kultūros bendruomenės savivaldos institucija nuolat siekia sklandaus ir profesionalaus bendradarbiavimo su kultūros bendruomenės atstovais. Remiantis atliktos apklausos duomenimis matyti, kad glaudus paraiškų teikėjų ir projektų vykdytojų bendradarbiavimas su Lietuvos kultūros tarybos kuratoriais prisideda prie sėkmingo projektų finansavimo ir įgyvendinimo.
Gegužę vykusioje, viešai skelbtoje apklausoje dalyvavo 729 kultūros ir meno projektus įgyvendinančių organizacijų atstovai. Daugiausia apklausa susidomėjo ir aktyviausiai joje dalyvavo viešojo sektoriaus atstovai, o 25 proc. respondentų nurodė atstovaujantys nevyriausybinėms organizacijoms.
Apklausa parodė, kad kultūros bendruomenės atstovai aktyviai dalyvauja viešuose Lietuvos kultūros tarybos renginiuose, domisi Tarybos veikla ir sprendimais. 74 proc. apklaustųjų nurodė, kad kartais arba nuolat dalyvauja Lietuvos kultūros tarybos renginiuose, o 40 proc. – prenumeruoja naujienlaiškį.
Konsultacijų nauda
Maksimali dauguma – 92 proc. respondentų – nurodė, kad yra susipažinę su Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėmis ir projektų vertinimo kriterijų balų aprašais. Pasak apklausos rezultatų, mažiausiai šiais dokumentais domisi meno kūrėjų organizacijų atstovai. Palyginus su kitų sektorių atstovais, jie yra rečiau linkę susipažinti su vertinimo kriterijų aprašais – iš apklausoje dalyvavusių meno kūrėjų organizacijų atstovų kas penktas šių aprašų nežinojo ar nematė poreikio susipažinti.
Respondentų, kurie buvo susipažinę su sričių ar projektų vertinimo prioritetų ir (ar) kriterijų balų aprašais bei konsultavosi su Lietuvos kultūros tarybos kuratoriais, paraiškos buvo finansuojamos dažniau. 95 proc. finansavimą savo projektams gavusių apklausos dalyvių buvo susipažinę su kriterijų balų aprašais, o 92 proc. konsultavosi su kuratoriais teikdami paraiškas. 35 proc. konsultavosi visuose projekto etapuose (teikiant paraišką, įgyvendinant projektą ir rengiant ataskaitą).
Grįžtamojo ryšio svarba
58 proc. dalyvavusiųjų apklausoje yra bent kartą kreipęsi į Lietuvos kultūros tarybos kuratorius dėl projekto vertinimo rezultatų. Maždaug pusė iš jų yra nepatenkinti projektų vertinimo rezultatų pateikimo forma. Tiesa, šį nepasitenkinimą daugiausia išreiškė nevyriausybinės organizacijos, o daugiau nei kas antras viešojo sektoriaus atstovas, pateiktais ekspertinio vertinimo rezultatais, liko patenkintas.
Dauguma respondentų ekspertinio vertinimo komentare norėtų sužinoti paraiškos trūkumus bei kokios būtų ekspertų rekomendacijos jos tobulinimui. Pusei respondentų svarbi skirtos sumos dydžio argumentacija bei atitiktis vertinimo kriterijams. Be to, bent pusė apklausoje dalyvavusių kultūros organizacijų atstovų norėtų sužinoti ir apie pozityvius savo paraiškos aspektus, apie ketvirtadalį jų tikėtųsi rekomendacijų projekto įgyvendinimui.
Ši apklausa parodė, kad kultūros bendruomenės nariams grįžtamasis ryšys, išsamesni ekspertų komentarai kur kas svarbesni nei ekspertų viešumo klausimas. Tik 2 proc., t. y. tik 16 respondentų iš 729 papildomai nurodė, kad būtų svarbus ir ekspertų, vertinusių konkrečias paraiškas, viešumas.
Viešos konsultacijos
90 proc. apklausoje dalyvavusių kultūros projektus įgyvendinančių organizacijų atstovų nurodė, kad viešos konsultacijos dėl rengiamų teisės aktų ar planuojamų finansavimo tvarkos pokyčių yra aktualios. Tačiau didžioji dalis jų – net 70 proc. – nėra dalyvavę viešose konsultacijose dėl rengiamų teisės aktų. Tai patvirtina ir šią savaitę pasibaigusios Lietuvos kultūros tarybos rengtos viešos konsultacijos dėl pagrindinio kultūros projektų finansavimą reglamentuojančio dokumento – Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių. Konsultacijomis susidomėjo vos 513 asmenų, o pastabas ir komentarus pateikė tik 24 kultūros bendruomenės atstovai.
Artimiausi planai
Atsižvelgiant į grįžtamojo ryšio apklausos rezultatus ir pateiktas pastabas bei pasiūlymus, Lietuvos kultūros taryba artimiausioje ateityje planuoja peržiūrėti galimybes ir kultūros bendruomenei pateikti daugiau ir išsamesnės informacijos apie finansuojamus projektus, planuojama atnaujinti ir kitų duomenų pateikimą interneto svetainėje www.ltkt.lt. Be to, šią vasarą naujosios sudėties Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas ketina svarstyti ekspertinį vertinimą, jo grįžtamojo ryšio aspektus. Taip pat, atsižbelgiant į apklausoje pateikiamus pasiūlymus, planuojamos edukacinės programos.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų (bendrijų) atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.
