Naujienos

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) Stebėsenos ir analizės skyriaus vyresnioji analitikė Radvilė Maskuliūnaitė šį lapkritį Kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) bendruomenei pristatė savo ir Kristinos Mažeikaitės atliktą LKT finansuojamos programos „Kultūros ir kūrybinės industrijos“ vertinimą. Programos tikslas – skatinti kultūros turinio indėlį kultūros ir kūrybinių industrijų srityje, siekiant inicijuoti bei vystyti produktus ir (arba) paslaugas, kuriančius ekonominę vertę ir prisidedančius prie kultūros ir kūrybinių industrijų eksporto augimo. Taip pat stiprinti KKI organizacijų bendradarbiavimą ir KKI asociacijų veiklą bei plėtrą. Tad tyrimu siekta įvertinti programos pridėtinę vertę ir tobulintinus aspektus.

2015–2022 m. I etape LKT buvo pateiktos 932, o finansuotos 361 (41 proc.) paraiškos. Joms skirta 4,06 mln. eurų. Nuo 2019 m. programoje finansuotos dvi skirtingos veiklos – Kultūros startuoliai ir Tinklaveika. Šiame straipsnyje aptariama Tinklaveika: dalyvavimas užsienyje organizuojamose meno mugėse ir verslumą skatinantys tęstiniai renginiai Lietuvoje.

Vizualiųjų menų mugėse išskirtinai pasirodė galerijos „Meno parkas“ ir „Mobili galerija“

Šešios organizacijos 2019–2021 m. dalyvavo dvylikoje skirtingų meno mugių, kurios vyko devyniose šalyse. Tarp jų itin išsiskyrė galerijos „Meno parkas“ ir „Mobili galerija“, kurios per trejus metus vizualiojo meno mugėse dalyvavo nuo 6 iki 8 kartų.

Lentelėje naudojamas „m-kai“ trumpinys „menininkai“ (skaičius nurodo, kiek galerijos ar sąjunga pristatė menininkų mugėje nurodytais metais).

Aptardama meno mugėse pasiektus rezultatus R. Maskuliūnaitė minėjo, kad vienoje mugėje viena organizacija vidutiniškai pristatė 2–4 kūrėjus. Iš viso per trejus metus mugėse buvo pristatyti 48 unikalūs Lietuvos menininkai ir jų darbai. R. Maskuliūnaitė minėjo, kad galerija „Meno parkas“ kasmet dažniau dalyvauja tose pačiose mugėse („Art Karslruhe“, „Artissima“) ir jose pristato kai kuriuos tuos pačius menininkus (pavyzdžiui, Eglę Ulčickaitę, Patriciją Gilytę, Žilviną Landzbergą) ir jų darbus. Tai leidžia sustiprinti užmegztus kontaktus ir užtikrinti ilgalaikius tarpusavio ryšius. Tyrėja pastebėjo, kad „Mobili galerija“ labiau orientuojasi į dalyvavimą skirtingose mugėse („Art Dubai“, „Enter“, „ViennaContemporary“, „Foto Tallinn“, „Art Vilnius“, „TAF“) – tai suteikia galimybę plačiau skleisti žinią apie savo organizaciją bei jos pristatomų menininkų produktus, inicijuoti bendradarbiavimą su daugiau įvairių meno lauko atstovų. Tačiau net ir dalyvaudama skirtingose meno mugėse, ji dažniausiai pristatė tuos pačius menininkus: Tomo Daukšos, Andriaus Zakarausko, Rimanto Milkinto, Kristinos Ališauskaitės, Eglės Karpavičiūtės, Ramintos Blaževičiūtės, Vitos Opolskytės ir kt. darbus.

Galerijos dažniausiai dalyvavo „POSITIONS Berlin“ šiuolaikinėje meno mugėje

R. Maskuliūnaitė pastebėjo, kad 2019–2021 m. net keturios organizacijos (galerijos „Meno niša“, „Meno parkas“, „AV17“, Klaipėdos apskrities dailininkų sąjunga) dalyvavo „POSITIONS Berlin“ šiuolaikinėje meno mugėje. Šioje mugėje taip pat sėkmingai parduoti daugiau nei 30 menininkų darbų. Skirtingose meno mugėse pirkėjų sulaukė daugiau nei 75 meno kūriniai (paveikslai, piešiniai, tapybos ir skulptūros darbai bei kt.). Net 13 kūrinių mugėje „Art Karlsruhe“ pardavė minėtoji galerija „Meno parkas“.

Tyrėja pabrėžė, kad projektų metu nevykstama į didžiąsias meno muges, pvz., „Art Basel“, „Frieze“, „West Bund Shanghai“, „Arco Madrid“ ir pan. Ji nurodė, kad šio nedalyvavimo priežastis galėjo nulemti tai, kad Lietuvos galerijos nėra žinomos tarptautiniame lygmenyje, nepavyksta gauti kvietimų. Taip pat dalyvavimą tokiose mugėse gali apriboti ir Tinklaveikos veikloje nustatyta maksimali finansavimo suma – 20 tūkst. eurų, o dalyvavimas didžiose meno mugėse gali pareikalauti kur kas didesnių finansinių išteklių. R. Maskuliūnaitė akcentavo, kad svarbu diskutuoti apie tai, ko netenka Lietuvos meno galerijos, vykstančios į gana nedideles ir mažiau prestižines meno muges.

R. Maskuliūnaitė akcentavo, kad sudėtinga įvertinti meno mugėse dalyvavusių organizacijų pasiekimus. Rašydamos projektų ataskaitas jos neretai pateikia skirtingą informaciją: vienos nurodo konkrečius parduotų kūrinių skaičius, o kitos tik užsimena apie sandorius ir platesnės informacijos neaptaria. Taip pat nelengva įvertinti ir dalyvavimo mugėse naudą, nes dalis galerijų ataskaitose nurodo užmezgusios 20 kartų daugiau kontaktų nei toje pačioje mugėje dalyvavusios kitos galerijos.

Tęstinis finansavimas – tiek naujoms, tiek įsitvirtinusioms idėjoms

R. Maskuliūnaitė taip pat aptarė ir tęstinius projektus, kai Lietuvoje organizuojami festivaliai, konferencijos, forumai, mugės ir įtraukiami užsienio dalyviai, pranešėjai, ekspertai ir kiti atstovai. Tarp jų itin išsiskiria aštuonerius metus vykdomas BLON Animacijos ir videožaidimų festivalis. O naujausias tęstinis renginys, sulaukęs finansavimo 2021 m. Tinklaveikos veikloje – Kauno kultūros mugė. Ji teigė, kad daugiau nei pusė visų renginių gavo finansavimą 2022 m. I etape, dėl to toliau tęsė darbus.

Tyrėja akcentavo, kad išanalizavus tęstinių projektų reikšmę ir poveikį KKI sektoriui pastebėta, kad vienuose orientuojamasi į grynuosius tinklaveikos renginius (vykdomos diskusijos, susitikimai, seminarai ir panašaus pobūdžio renginiai). Jų metu dalijamasi gerosiomis patirtimis, keičiamasi idėjomis, sėkmingai užmezgami nauji kontaktai, į bendradarbiavimo tinklus įtraukiami tiek Lietuvos, tiek užsienio menininkai. Ji minėjo, kad kiti renginiai ir juose organizuojamos veiklos neapsiriboja tinklaveika, yra kompleksiniai ir susideda iš platesnio spektro veiklų – KKI produktų pristatymo, visuomenės narių supažindinimo su KKI sektoriumi galimybėmis.

R. Maskuliūnaitė apžvelgė ir tęstinių projektų kasmetinę dinamiką bei pabrėžė, kad pastebėta daugelio renginių ir juose vykdomų veiklų pažanga: auga renginių dalyvių ir žiūrovų skaičius, kasmet atsiranda naujų veiklų, plečiami tarptautiniai ryšiai. Sėkmingų, ne vienerius metus organizuojamų, projektų reikšmę taip pat patvirtina tęstinis finansavimas, kuris leidžia renginius laikyti svarbiais, užtikrinančiais veiklų kokybę bei pasiekiančiais svarių rezultatų KKI tinklaveikos kontekste. Jų tęstinumas lemia didėjantį žinomumą, todėl skatina dalyvauti daugiau profesionaliojo meno atstovų iš Lietuvos ir užsienio, taip pat stiprina jų, kaip svarbių KKI veikėjų, įtaką.

Tinklaveikos projektų finansavimas pasiteisino, nors jį reikėtų tobulinti

R. Maskuliūnaitė teigė, kad Tinklaveikos veikloje finansuoti projektai sėkmingai užmezgė bendradarbiavimą, partnerystes, sudarė sutarčių, tačiau tik dalis projektų integravosi į rinką. Ji minėjo, kad integracija į ekonomikos sektorių tokiuose projektuose yra šalutinis aspektas, tinklaveikos veiklos tampa viena iš esminių priemonių, lemiančių tvirtesnę integraciją į rinką ateityje. Dalyvauti tinklaveikos renginiuose itin svarbu, tačiau būtina kelti klausimus, ar dabartinis finansavimas pakankamas. Didesnis skiriamas finansavimas galėtų sudaryti sąlygas vykti į svarbiausias, lyderiaujančias muges ir leistų pasiekti geriausių rezultatų tiek tinklaveikos, tiek integracijos į rinką srityse.