VšĮ „Samanukės“, Dzūkų kultūros festivalis „Čiulba Ulba“. Gedvilės Baniulienės nuotrauka.Lietuvos kultūros taryba (LKT) vis daugiau lėšų skiria etninei kultūrai. Kaip tai prisideda ją stiprinant ir kokius etninės kultūros pokyčius galime pastebėti pasakoja Lietuvos kultūros tarybos vyresnysis analitikas Martynas Tininis. Jis dalinasi savo įžvalgomis, parengtomis analizuojant etninės kultūros finansavimą 2014–2022 m.
Finansavimas etninės kultūros projektams auga
Etninės kultūros srities finansavimas Lietuvos kultūros tarybos konkursuose viršija lūkesčius. Tai bendras LKT, regionų ir Etninės kultūros globos tarybos nuopelnas. Nuo 2014 m. etninės kultūros srities projektams ir stipendijoms skirtos LKT lėšos išaugo net 137 proc. nuo 0,531 mln. eurų iki 1,257 mln. eurų (2022 m.). Didėja ne tik etninės kultūros finansavimas, bet reikšmė visame LKT biudžete – jai skiriama dalis per tą patį laikotarpį išaugo nuo 3,5 iki 5,6 proc.
Finansavimas kito dviem etapais. Pirmajame etape, 2014–2017 m. etninei kultūrai skirtos lėšos padidėjo 74 proc. (nuo 0,531 iki 0,922 mln. eurų). 2017 m. paraiškas teikė net 384 įstaigos ir 37 asmenys.
2018 m. žymi antrąjį etapą, kuris prasidėjo savotišku sukrėtimu. Tai buvo pirmieji metai, kai etninei kultūrai tenkantis finansavimas ne išaugo, o sumažėjo – iki 0,911 mln. eurų. 2018 m. paraiškas teikusių įstaigų skaičius susitraukė iki 290, o asmenų iki 31. Norint padaryti proveržį reikėjo netradicinių sprendimų – išgryninti programas ir sumažinti konkurenciją tarp 3 didžiųjų miestų bei likusios Lietuvos.
Pirmasis postūmis pokyčiui buvo 2018–2019 m. Etninės kultūros globos tarybos siūlymai Lietuvos kultūros tarybai. Atsižvelgus į juos buvo sukurta atskira etninės kultūros programa, į kurią nuo 2020 m. paraiškas gali teikti tik trijuose didžiuosiuose miestuose registruotos organizacijos. Antrasis – 2019 m. pradėjusi veikti Tolygios kultūrinės raidos programa. Joje lėšos tenka likusių 57 regioninių savivaldybių organizacijoms. Jas paskirsto Regioninės kultūros tarybos, kuriose darbuojasi savivaldybių deleguoti atstovai. Pastarųjų sudėtyje maždaug dešimtadalis pirmosios kadencijos narių buvo ir Etninės kultūros globos tarybos nariai.
Tai leido 2018–2022 m. etninės kultūros finansavimą išauginti 38 proc. iki 1,257 mln. eurų. Taip pat LKT sulaukti didesnio susidomėjimo iš organizacijų bei fizinių asmenų. 2022 m. paraiškas etninės kultūros iniciatyvoms finansuoti pateikė 276 organizacijos ir 104 asmenys.
Taip etninę kultūrą puoselėjančios organizacijos trijuose didžiuosiuose miestuose ir 57 regioninėse savivaldybėse įgavo atskirus finansavimo instrumentus ir jos nekonkuruoja viena su kita. Tai ir leido pasiekti didžiulį etninės kultūros finansavimo proveržį.
Individualūs kūrėjai sulaukė 2,4 karto daugiau lėšų nei iki pandemijos
Augant bendram etninės kultūros projektų finansavimui daugiau dėmesio sulaukė ir individualus kūrėjas. Reikėtų pabrėžti, kad 2020 m. – pandeminiai metai – labai pakeitė etninės kultūros specialistų ir menininkų aktyvumą bei jiems tenkantį finansavimą. Jei 2014–2019 m. vidutiniškai buvo pateikta 30 etninės kultūros stipendijų paraiškų, tai 2020 m. LKT sulaukė beveik 5 kartus daugiau šios srities iniciatyvų.
Kartu su didesniu paraiškų skaičiumi išaugo skiriamos lėšos stipendijoms. Jei iki pandemijos 2014–2019 m. vidutiniškai 38,8 tūkst. eurų finansavimą gaudavo 17 paraiškų, tai 2020 m. – 89 stipendijoms skirta 184,6 tūkst., 2021 m. 53 – 112,2 tūkst., o 2022 m. 46 – 117,9 tūkst. eurų.
Įdomu tai, kad iki pandemijos etninės kultūros stipendininkai dažniausiai būdavo iš trijų didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos). O štai 2020–2022 m. situacija apsivertė aukštyn kojomis – net 52 proc. stipendijų nukeliavo regioninių savivaldybių meno kūrėjams.
Daugelis etninės kultūros projektų neperžengia vietos savivaldybės
Regioninėse savivaldybėse etninės kultūros srities projektai yra patys populiariausi. 2014–2022 m. jų dalis išaugo nuo 17 iki 21 proc. Kadangi vis daugiau etninės kultūros srities projektų įgyvendina regioninėse savivaldybėse registruotos įstaigos, daugelis jų apsiriboja sava, vietos savivaldybe ir vykdo projektus, skirtus vietos bendruomenėms.
Festivaliai yra dažniausia etninės kultūros projektų veikla. Jų metu vyksta kultūriniai mainai, puoselėjamos įvairios tradicijos, susiburia bendruomenės, atvyksta tūkstančiai dalyvių ar lankytojų.
