Naujienos

Lietuvos kultūros taryba skelbia 2023 m. kultūros ir meno projektų finansavimo rezultatus. 70 projektų paskirstyta daugiau kaip 988 tūkst. eurų.

Programai „Atminties institucijos: Lietuvai svarbių kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimo projektai“ paskirstyta 126 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 9 iniciatyvoms. Daugiausia planuojama įsigyti tapybos, skulptūros, fotografijos, litografijas, taip pat istorinius dokumentus, marinistinės tematikos kultūros vertybes, 1919–1940 m. Lietuvos kariuomenės ir sukarintų organizacijų vertybes atspindinčius artefaktus  ir kt. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, finansuoti projektai neabejotinai padės muziejams praturtinti savo kolekcijas.

Programai „Atminties institucijos: Lietuvos arba lietuvių kilmės menininkų šiuolaikinio vizualaus meno ar dizaino darbų įsigijimo projektai“ paskirstyta 150 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 5 iniciatyvoms. Finansavimas skirtas tapybos, dizaino, fotografijos, scenografijos ir kitų meno objektų įsigijimui. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, institucijos pasipildys savo fondus šiuolaikinio meno kūriniais.

Programos „Atminties institucijos: Inovatyvių paslaugų kūrimas“ projektams paskirstyta daugiau kaip 192 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 14 iniciatyvų. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, tikimasi, kad finansuotos interaktyvios audio-vizualinės ekspozicijos, skaitmeninės knygos, galvosūkių kambarys, virtualūs turai padės mažinti socialinę atskirtį vaikams ir neįgaliesiems, suteiks literatūros, istorijos, etnografijos žinių, paskatins kūrybiškumą.

Programos „Atminties institucijos: Kultūros ir meno sklaida“ projektams paskirstyta 135 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 11 iniciatyvų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, bus finansuoti projektai kuriantys pokytį visuomenėje: prisidės prie efektyvios, kokybiškos Lietuvos vizualiojo meno sklaidos tarptautiniu lygmeniu, skatins išeivijos kultūros tyrinėjimus ir viešinimą, įtraukimą į aktualų Lietuvos meno diskursą, lygins Ukrainos ir Lietuvos partizaninį judėjimą 1944–1954 m. ir kt.

Programos „Kultūros ir kūrybinės industrijos“ veiklos „Tinklaveika“ projektams paskirstyta daugiau nei 102 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 8 iniciatyvoms. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, finansuoti projektai prisidės prie kultūros ir kūrybinių industrijų plėtros, sudarys galimybes pristatyti kūrėjus meno mugėse ir skatinti jų darbų pardavimus, taip pat dalyvauti tarptautinėse konferencijose, kurių metu įgytos žinios ir užmegzti kontaktai bus panaudoti įstaigų veikloje. Svarų poveikį dizaino bei šiuolaikinio šokio plėtrai turės Lietuvoje įgyvendinami projektai.

Programos „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“ projektams paskirstyta daugiau kaip 133 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 14 iniciatyvų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, bus finansuojama animacinio-edukacinio filmo apie kryždirbystę kūryba, pasakų ekranizavimo konkursas, įvairios veiklos festivaliuose, folkloro rinkiniai, tradicinės šventės. Tikimasi, kad projektai paskatins etninės kultūros tarptautiškumo plėtrą.

Lietuvos kultūros taryba paskyrė finansavimą 9 organizacijoms, dalyvaujančioms Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ paprogramėse „Kultūra“ ir „Kūrybinių inovacijų laboratorija“. Joms paskirstyta daugiau kaip 149 tūkst. eurų. Finansavimas skirtas dalyvavimui tarptautiniuose tinkluose, meno kūrinių ir kūrėjų mobilumui, Lietuvos ir Ukrainos architektų bendradarbiavimui įvertinant, išsaugant ir atkuriant architektūros paveldą Ukrainos miestuose.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.