Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė ir administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė dalyvavo 9-ajame Pasaulio viršūnių susitikime menų ir kultūros klausimais Stokholme. Susitikimą organizavo Tarptautinė menų tarybų ir kultūros agentūrų federacija kartu su Švedijos menų taryba. Šių metų konferencijos pagrindinė tema – kūrybinė laisvė, o tikslas – atrakinti kultūros galią bendradarbiaujant ir kuriant dialogus tarptautiniame kontekste.
Lietuvos kultūros taryba – tarptautinės federacijos narė
Pasaulio viršūnių susitikime menų ir kultūros klausimais organizavo Tarptautinė menų tarybų ir kultūros agentūrų federacija (IFACCA), kurios nare nuo 2014 metų yra Lietuvos kultūros taryba. Dėl šios priežasties dvi pirmosios dienos buvo skirtos uždaroms menų tarybų ir panašaus tipo kultūros finansavimo organizacijų sesijoms, kuriose dalyvavo beveik 40 šalių atstovų.
„Ši įvairovė ir skirtingų kontekstų susidūrimai yra stulbinantys, kai atsiveria galimybė labai koncentruotame laike pabendrauti su Ukrainos ir Kanados, Suomijos ir Zimbabvės, Latvijos ir Urugvajaus kultūros finansavimo institucijų vadovais. Tai unikali refleksijos erdvė, kai bendraujant su kitų šalių menų tarybomis pradedi geriau suprasti savąją, kritiškai analizuoti, įvertinti padėtį platesniame kontekste. Ir nepaisant visų finansavimo institucijų skirtumų, vis tiek jautiesi kaip bendraminčių būryje, kurie siekia tų pačių tikslų“, – pasakoja pirmininkė Asta.
9-asis Pasaulio viršūnių susitikimas menų ir kultūros klausimais Stokholme. Susanne Kronholm nuotrauka
„Įspūdžiai netelpa nei galvoje, nei užrašinėje. Štai Suomija pusę savo fondo investuoja į stipendijas, kai mes tik 8 proc., Latvija ką tik susigrąžino automatinius atskaitymus kultūros fondui nuo alkoholio ir tabako akcijų, loterijų ir azartinių lošimų mokesčio, kuriuos mes prieš porą metų panaikinom Konstitucinio Teismo lygmenyje. Zimbabvės menų tarybos misija – suskaičiuoti, formalizuoti ir biurokratizuoti kultūrą, nes situacija yra tokia neformali, jog neįmanoma veikti. Bet aktyviausiai menų tarybos dabar stebi Kanadą, kuri ėmėsi didelio pokyčio, sulaukusi finansavimo padvigubinimo“, – teigia Asta.
Rūta Stepanovaitė ir Asta Pakarklytė, 9-asis Pasaulio viršūnių susitikimas menų ir kultūros klausimais Stokholme
Kūrybinė laisvė – demokratijos pagrindas
9-ajame Pasaulio viršūnių susitikime menų ir kultūros klausimais dalyvavo daugiau nei 400 kultūros politikos formuotojų ir įgyvendintojų, tyrėjų, meno ir kultūros praktikų iš beveik 100 šalių. Trys suvažiavimo dienos buvo pilnos pranešimų, plenarinių sesijų, viešų diskusijų, darbo grupių, kuriose gausu vertingų įžvalgų, įkvėpimų ir skirtingų patirčių. Pranešėjai diskutavo meninės laisvės tema įvairiuose kontekstuose, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kūrybinė laisvė yra ne tik fundamentalus tvirtos kultūros politikos pagrindas, bet ir esminis demokratijos, saviraiškos ir žmogaus teisių aspektas.
Suvažiavimas buvo pilnas pokalbių ne tik kaip, kokiomis priemonėmis galima, bet ir kodėl turime saugoti ir stiprinti kūrybinę laisvę pasaulyje, ypač dabartinės Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste. Susirinkusieji diskutavo, kad meninė laisvė turi būti plačiai pripažinta ir prieinama, pagrįsta saviraiškos laisve ir teise dalyvauti kultūriniame gyvenime.
„Į Stokholmą atvyko ir Ukrainos kultūros fondo direktorius Vladislavas Berkovskis, su kuriuo bendravome kiekvieną dieną. Nors karas Ukrainoje buvo minimas turbūt kiekvienoje oficialioje atidarymo kalboje, neapleido įspūdis, kad už Estijos, Latvijos, Čekijos, Slovakijos ir Kroatijos ribų, didžiausias pastarųjų metų Europos sukrėtimas buvo COVID-19. Žinoma, išimčių pasitaikė, pavyzdžiui Kanada, kurioje gyvena didžiausia ukrainiečių diaspora pasaulyje. Kartu su Vladislavu bandėme išaiškinti kai kuriems užsienio kolegoms, kad Rusija kultūrą naudoja kaip minkštąją galią, kaip propagandą, kaip politikos įrankį, kaip ginklą, nuo kurio mes bandome gintis, bet tai dažniausiai buvo sutinkama tyla, nežinant, kaip reaguoti“, – įspūdžiais dalinasi Asta.
Indrė Kaminckaitė, Vladislavas Berkovskis, Asta Pakarklytė. 9-asis Pasaulio viršūnių susitikimas menų ir kultūros klausimais Stokholme. Indrės Kaminckaitės nuotrauka
Saugoti ir puoselėti kūrybinę laisvę
Konferencijos pirma diena buvo skirta kūrybinės laisvės sampratos, jos kompleksiškumo, konteksto supratimui skirtinguose pasaulio regionuose. Buvo aptariamos kylančios grėsmės ir iššūkiai, taip pat meninės laisvės svarba visuomenei bei kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektoriui pasaulyje. Šios dienos popietėje konferencijos dalyviai galėjo pasirinkti potemes, kuriomis norėtų diskutuoti, todėl darbas vyko keliose skirtingose grupėse. Jose buvo pasitelkiamas kolektyvinio dizaino „Pasaulio kavinės“ (angl. World Café) metodas. Tai – kūrybiškas ir efektyvus, 7 dizaino principais grįstas didelės grupės dialogo formatas, darbo grupių dalyviams padėjęs aptarti distopinius scenarijus, kurie apėmė klausimus susijusius su menine laisve ir jos ateitimi ar kultūros politikos įrankiais, skirtais saugoti kūrybinę laisvę skirtingose šalyse, kylančias grėsmes ir tendencijas.
Kultūros ekosistemai būtinas kūrybiškumas ir laisvė
Konferencijoje buvo išsamiai aptariamos kūrybinės laisvės teisių ir atsakomybių sąsajos, kaip naudojantis menine laisve kurti galimybes, jas didinti. Pranešėjai ir dalyviai dalinosi sėkmės istorijomis, pasakojo apie įveiktus iššūkius siekiant įgalinti ir įtraukti kultūros ir KKI sektoriaus atstovus kultūros karų, didėjančio nacionalizmo eroje. Taip pat buvo svarstoma, kaip įveiklinti technologijas ir inovacijas, kurti tvarius sprendimus kultūros sektoriuje klimato krizės kontekste, kaip pasireiškia saviraiškos laisvė socialinių medijų amžiuje ir kaip puoselėti kūrybiškumą, ieškoti nestandartinių sprendimų.
Paskutinė suvažiavimo diena buvo skirta įkvėpimams ir refleksijoms. Susirinkusieji diskutavo, kokiais įrankiais galima kurti gyvybingą kultūros ir meno ateitį vietiniuose kontekstuose, kokius sprendimus ir priemones galima pritaikyti tarptautiniame lygmeny ar perkelti į vietinę realybę. Buvo skiriama laiko atviroms diskusijoms, plenarinėms sesijoms kultūros aktualumo ir tvarumo, pokyčių ir iššūkių, bendradarbiavimo temomis siekiant kurti pasaulinę kultūros ekosistemą, kurioje gausu kūrybiškumo ir meninės laisvės.
„Tokie tarptautiniai formatai – gera proga apibendrinti ne tik tai, kas vyksta visame pasaulyje, bet ir „pasimatuoti“ temperatūrą konteksto, kuriame veikiame patys. Kaip atrodo Lietuva ir jos politika kūrybinės laisvės, kūrėjų apsaugos, individualios atsakomybės ar bendruomenių įgalinimo klausimais? Daugybė per 5 dienas įvykusių pokalbių padėjo suprasti, kad mūsų šalis yra kažkur per vidurį – dar turime erdvės atrasti naujus, ar tobulinti esamus veiklos formatus, temas ir jų įvairovę, tačiau tam reikia ne tik politinės valios ir vizijos, bet ir visuomenės brandos. Kita vertus, kaip šalis, palyginti neseniai atgavusi nepriklausomybę, akivaizdžiai spurtuojame, labai greitai perimame gerąsias praktikas ir galime pakankamai tolygiai su kitomis šalimis dalyvauti patirčių, žinių mainuose. Man asmeniškai buvo svarbūs pokalbiai, besiplėtoję tarp konferencijos temų – apie iššūkius, su kuriais susiduria menų ir kultūros tarybos visame pasaulyje, vykdydamos savo misiją. Dažna taryba ar fondas susiduria su didele kūrybinių idėjų finansavimo paklausa, naujiems finansavimo modeliams diegti kartais neužtenka tik atverti naujas programas, tenka daug ir smarkiai dirbti ne tik su politikais ar savivaldom, teikiant savo vizijas, ar kūrybinėm bendruomenėm ir jų narių įsitraukimu bei jų atsakomybėmis, bet ir, pavyzdžiui, atnaujinti administracijų komandas, ugdyti visiškai naujas darbuotojų kompetencijas, o tokie pokyčiai reikalauja daugybės išteklių. Tikėčiausi, kad Stokholme užsimezgę ryšiai stiprėtų ir toliau, o svarbūs kultūros ir menų finansavimo klausimai bei jų administravimo iššūkių aptarimai būtų dažnesnė praktika, nei kartą per metus“, – pasakoja Rūta.
Linda Karlina, Rūta Stepanovaitė. 9-asis Pasaulio viršūnių susitikimas menų ir kultūros klausimais Stokholme
