Naujienos

Lietuvos kultūros taryba (LKT) skelbia 2023 m. antrojo kvietimo literatūros, muzikos, scenos, taikomųjų ir vizualiųjų menų finansavimo rezultatus. Dalinis finansavimas paskirtas 190 projektų. Paskirstyta beveik 2 mln. eurų. Finansavimas pasieks 136 skirtingas Lietuvos kultūros organizacijas, kurių 82 proc. yra iš nevyriausybinio ir privataus sektorių.

„Antrųjų meno sričių kvietimų lėšos visada stipriai mažesnės nei pirmųjų konkursų. Nepaisant to, šį kartą Lietuvos kultūros taryba paskirstė didžiausią pinigų sumą per pastarųjų penkerių metų antruosius kvietimus, išskyrus 2020-uosius, kai LKT disponavo papildomomis pandeminėmis lėšomis. Be to, po intensyvių karantininių šuorų antruosiuose kvietimuose pavyksta finansuoti vis didesnę dalį paraiškų, jeigu 2021 m. finansavome tik 19 proc., tai šį kartą – 24 proc. pateiktų paraiškų“, – komentavo LKT pirmininkė Asta Pakarklytė.

Pozityvus aspektas yra nuosekliai augantis finansavimo intensyvumas, kuris užtikrinamas bendru ekspertų ir Tarybos narių sutarimu. Pasak A. Pakarklytės, „jeigu 2019 m. II kvietime vidutinis finansuotų paraiškų intensyvumas buvo tik 51 proc. prašytų lėšų, o vidutinė suma vienam projektui – 7 262 eurų, tai dabar esame pasiekę 82 proc. intensyvumą ir vidutiniškai 10 391 eurų vienam finansuojamam projektui. Be abejo, dalį padidėjusio finansavimo intensyvumo iš karto ištirpdo infliacija, tačiau dar lieka ir smarkesniam sumanymo įgyvendinimui“.

Geografinis investicijų pasiskirstymas

Iš 190 finansuotų projektų net 78 proc. įgyvendins Vilniuje registruotos organizacijos, tačiau tai nereiškia, kad visi jų sumanymams paskirti 1,5 mln. eurų „nusės“ sostinėje, kuriant kultūros patirtis tik jos gyventojams ir svečiams. Šiuo aspektu pažangiausios yra scenos menų organizacijos, iš 40 jų finansuotų sumanymų net 27 peržengs Vilniaus ribas ir kūrybinio turinio sklaidą vykdys ne tik Lietuvoje, bet ir 12 užsienio šalių. 60 proc. muzikos srityje finansuotų projektų taip pat vyks už sostinės ribų didžiuosiuose ir mažuosiuose šalies miestuose, taip pat užsienyje.

Tuo tarpu vizualiųjų menų srityje investicijos ir veiklos ryškiai koncentruotos Vilniuje. Finansuojamų paraiškų sąraše tik 4 Kauno pozicijos, po 1 – Klaipėdos ir Panevėžio, kurios sudaro 19 proc. Vizualiųjų menų sklaidą kituose šalies miestuose numato tik vienas projektas, 5 finansuoti sumanymai vyks ir užsienyje. Literatūros srityje finansavimas iš esmės dalinasi tarp Vilniaus ir Kauno organizacijų, apytiksliu santykiu 80:20, tačiau čia svarbu pastebėti, kad literatūros projektų vykdytojai įsipareigoja išplatinti leidinius 66 Lietuvos bibliotekoms, todėl vien šiuo principu knygos pasieks daugelio Lietuvos vietovių skaitytojus.

Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė, Vytenio Budrio nuotrauka.

Ilgas potencialių sumanymų sąrašas

„Pastebėjome, kad nuolat kyla klausimų, kodėl paraiškai surinkus pereinamąjį balą, t. y. 60 ir daugiau, finansavimas neskiriamas, nors gairėse įtvirtinta nuostata „finansavimas gali būti skiriamas projektams, surinkusiems ne mažiau nei 60 balų“. Priežastis labai paprasta – ribotos lėšos, todėl finansavimas paskirstomas aukščiausius vertinimo balus surinkusioms paraiškoms, išdėstant jas iš eilės pagal balą nuo aukščiausio ir braukiant lemtingą brūkšnį, atsižvelgiant į disponuojamų lėšų dydį.

Peržvelgus II kvietimo visų meno sričių situaciją atsiskleidžia, kad mažiau kaip 60 balų šį kartą surinko tik 136 arba 17 proc. paraiškų, vadinasi, didžioji paraiškų dalis, t. y. 59 proc. taip pat yra vertos finansavimo, tačiau Lietuvos kultūros taryba lėšų joms nebeturėjo. Skirtinga ir meno sričių situacija, pavyzdžiui, taikomuosiuose menuose kvota buvo paskirstyta 65 ir daugiau balų surinkusioms paraiškoms, tuo tarpu vizualiuosiuose menuose srities lėšų kvota baigėsi ties 79,14 balo, stokojant pinigų finansuoti žemesnį, bet vis tiek pereinamąjį balą surinkusias dar 102 paraiškas.

Norint finansuoti visas pereinamąjį balą surinkusias II kvietimo meno sričių paraiškas Lietuvos kultūros tarybai reikėtų turėti bent 5,5 mln. eurų, tuo tarpu ji turėjo tik apie 2 mln. Dėl šios priežasties finansuojami tik puikūs, labai geri ir tiesiog geri projektai, vidutiniškoms ir patenkinamoms paraiškoms liekant už brūkšnio. 

Ir čia prasideda didžioji komentaro dilema. Ekspertų skirti balai nurodo, jog jie iš esmės rekomenduoja skirti finansavimą, tačiau dėl lėšų stokos to padaryti nėra galimybių. Vadinasi, komentare reikia pagrįsti, kodėl paraiška neatsidūrė aukščiausiose reitingo pozicijose, ko pritrūko, kokios silpnosios pusės atsiskleidė, kurias patobulinus būtų galima pastiprinti paraišką naujam kvietimui“, – pabrėžė A. Pakarklytė.

Meno sričių finansavimo apžvalga

Scenos menų srities projektams paskirstyta daugiau kaip 549 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 40 iniciatyvų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, bus finansuojami projektai, kurie leis pilnavertiškai pristatyti šiuolaikinį scenos meną, jo žanrus, formas ir temas. Tikimasi, kad meno kūrėjų iniciatyvos padės mažinti socialinę atskirtį ir ugdys gebėjimus dalyvauti kultūroje, padidins jaunimo integraciją į šiuolaikinio meno lauką.

Muzikos srities projektams paskirstyta daugiau kaip 452 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 42 iniciatyvoms. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, bus finansuojami projektai, kurie užtikrins įvairių muzikos renginių pristatymą, pritrauks daugiau klausytojų, lavins jų muzikinį skonį, taip pat bus stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas ir kultūrinis dialogas su Ukraina, plečiamas publikos akiratis leidžiant muzikos sričiai aktualius leidinius bei muzikos įrašus.

Literatūros srities projektams paskirstyta daugiau kaip 300 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 58 iniciatyvoms. Bus finansuojama knygų leidyba, festivaliai, renginių ciklai, kultūrinė spauda ir kt. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, šie projektai prisidės prie profesionaliosios literatūros lietuvių kalba ir verstinės literatūros raidos, didins aukštos kultūrinės bei meninės kokybės publikacijų skaičių Lietuvos kultūrinėje spaudoje, taip pat stiprins literatūros procesų viešinimą, o šiuolaikinę literatūrą padarys prieinamesnę turintiems regėjimo negalią.

ArtVilnius'22. Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, „Spring Is In The Air / 2022“, Mikos Savičiūtės nuotrauka.

Taikomųjų menų srities projektams paskirstyta daugiau kaip 187 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 18 iniciatyvų. Bus finansuojami meniniai ir moksliniai tyrimai, straipsnių ciklai, knygų ir žurnalų leidyba, parodos, dirbtuvės. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, šie projektai suintensyvins kultūrinį gyvenimą ir duos postūmį tolesnei kultūros plėtrai, taip pat analizuos menų sąveikas, į  architektūros vartojimo lauką įtrauks šalies aklųjų ir silpnaregių bendruomenės atstovus, plėtos visapusį supratimą apie ciklinį medžiagų panaudojimą, siekiant tvarios architektūros principų kūrimo ir įgyvendinimo.

Vizualiųjų menų srities projektams paskirstyta 485 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 32 iniciatyvoms. Bus finansuojami fotografijos, grafikos, tekstilės, tapybos, performanso, meninio tyrimo, keramikos, videomeno ir instaliacijos, skulptūros srities projektai, taip pat edukacijos, šiuolaikinio meno sklaida ir meno kritika, jaunuosius menininkus skatinantys konkursai, retrospektyvinės, personalinės ir grupines parodos. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, bus sukurti nauji meno darbai, stiprinama menininkų veiklos sklaida ir rengiamos parodos; edukacijos ir kūrybinės dirbtuvės paskatins meno pažinimą, bendruomeniškumą, o įvairūs renginiai supažindins visuomenę su vizualiųjų menų kontekste keliamais klausimais (kuratoryste, bendradarbiavimu, mokslo ir meno sąsajomis, tarpsritiškumu).

Finansavimo dinamika

„Norėčiau paminėti, kad literatūros, muzikos, cirko, šokio ir tarpdisciplininio meno sritims skirta suma palyginti su 2022 m. antruoju kvietimu paaugo, teatrui, dailei, architektūrai ir dizainui skiriama suma sumažėjo, o fotografijai skiriamas finansavimas sumažėjo 2,5 karto. Šiuos rezultatus lėmė didesnė 2023 m. antrojo kvietimo kvota, skirtingi pateiktų paraiškų kiekiai ir organizacijų finansavimo lūkesčiai, t. y. kai kuriose srityse matyti didėjantis finansavimo poreikis, o kitose – mažėjantis.

Visa tai atskleidžia ir skirtingų meno sričių dinamiką, veiklų veržlumą ir vadybos stiprumą bendrame kultūros kontekste. Vis dėlto, reikia atkreipti dėmesį, kad kai kuriose srityse skiriamas finansavimas sumažėjo daugiau nei organizacijų poreikis, kitose finansavimas paaugo, nors lūkesčiai yra panašūs į praėjusių metų ar mažesni. Todėl itin svarbu sekti ir analizuoti sričių situaciją ateityje“, – teigė LKT Stebėsenos ir analizės skyriaus l. e. p. vedėja Radvilė Maskuliūnaitė.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.