V. Budrio nuotr. Lietuvos kultūros taryba (LKT) organizavo nuotolinį seminarą, kuriame pristatytos 2024 m. Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairės (toliau – gairės) ir pagrindiniai pokyčiai, pateikta daug naudingos ir praktiškai pritaikomos informacijos. Seminare bendruosius gairių pokyčius pristatė administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė. Kviečiame žiūrėti seminaro įrašą.
Gairės – svarbiausias dokumentas pareiškėjams
Administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė atkreipė dėmesį, kad pristatomi projektų finansavimo gairių pokyčiai yra paremti nuoseklia stebėsena ir analize siekiant gerinti pareiškėjų patirtis ir tobulinti LKT procesus. Ji seminare akcentavo, kad pareiškėjai pirmiausia turėtų susipažinti su aktualia LKT finansavimo gairių redakcija. Rožine spalva pažymėti naujausi pokyčiai, kurie aktualūs 2024 m. projektų finansavimo konkursams.
Atsiskaitymas už projektus iki 2024 m. gruodžio 20 d.
2024 m. finansavimą gavę projektai turės būti įgyvendinti ir už juos reikės atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 20 d. Šį pokytį lėmė tai, kad Lietuvos kultūros taryba gyvena biudžetinių metų ritmu. Tai reiškia, kad už finansuotus projektus, paskirstytas lėšas ir poveikį šalies kultūrai LKT taip pat turi atsiskaityti ir padaryti tai ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 20 d.
Pokytis įgyvendintas išanalizavus 2022 m. LKT finansuotus projektus, jų įgyvendinimo ir atsiskaitymo terminus. Analizė parodė, kad daugelis projektų vykdytojų už 2022 m. projektus atsiskaitė paskutinę metų dieną (gruodžio 31 d.), o tai apribojo LKT galimybes laiku surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją kontroliuojančioms institucijoms, taip pat ir anksčiau pradėti derinti ateinančio laikotarpio finansavimo pokyčius su kultūros bendruomene. Paankstinant projektų įvykdymo ir atsiskaitymo už juos datą įgalins LKT operatyviau atnaujinti stebėsenos duomenis, indikuoti probleminius projektų vykdymo aspektus ir atsiskaityti už investuotas lėšas greičiau nei iki šiol.
Informacijos teisingumas – pareiškėjo atsakomybė
R. Stepanovaitė pristatė dar vieną svarbų gairių pokytį, kuris numato, kad pareiškėjas atsako už informacijos teisingumą. Pareiškėjai, nurodydami projekto dalyvius paraiškoje, patvirtina, kad turi jų sutikimus. Sutikimų forma nereglamentuota, jos nereikalaujama pateikti prie paraiškos. Visgi, jei bus nustatyta, kad dalyviai nebuvo informuoti ar nebuvo gauti jų sutikimai, tokia paraiška nebus svarstoma. Šis pokytis įgyvendintas LKT nariams, ekspertams ir Regioninių kultūros tarybų nariams identifikavus paraiškose įvardijamų dalyvių pagrįstumo problemą ir siekiant ją spręsti.
Naujas LKT IS funkcionalumas
Administracijos direktorė R. Stepanovaitė pabrėžė, kad LKT nuolat atsižvelgia į kultūros bendruomenės atsiliepimus ir siekia tobulinti veiklos procesus ir naudojamas sistemas. Ji pristatė naują LKT elektroninės kultūros ir meno projektų valdymo informacinės sistemos (LKT IS) funkcionalumo diegimą. Dabar pranešimus apie paraiškas, pateiktus dokumentus ir kitą susijusią informaciją gaus 2 asmenys – LKT IS naudotojas ir projekto vadovas. Šis pokytis buvo inicijuotas siekiant gerinti komunikaciją tarp pareiškėjų ir organizacijos. Pasitaikė atvejų, kai sistemoje nurodyti e. pašto adresai nebenaudojami ir pareiškėjai negaudavo aktualios, su projektu susijusios informacijos.
Finansavimo „grindys“ – 2 500 eurų
Kitas svarbus pristatytas gairių pokytis – įvedama 2 500 eurų minimali prašoma LKT finansavimo suma. Rūta atkreipė dėmesį, kad prie projekto finansavimo galima prisidėti nuosavu indėliu ar ieškoti lėšų iš partnerių ar rėmėjų. Šis pokytis įgyvendintas išanalizavus vidutinį LKT skirtų sumų dydį. Paaiškėjo, kad mažesnių apimčių projektų paraiškų administravimas ir projekto poveikis yra kvestionuotinas. Todėl LKT skatina teikti ir įgyvendinti ambicingesnes idėjas.
Administravimo išlaidų dydžiai
R. Stepanovaitė taip pat priminė, kad anksčiau padidintos administravimo išlaidos išlieka tokios pačios ir mažinamos nebus. Viešojo biudžetinio sektoriaus įstaigos gali skirti iki 20 % projekto sąmatos administracinėms išlaidoms. Profesionaliojo scenos meno sklaidos programoje dalyvaujančios organizacijos, strateginės organizacijos ir strateginės meno kūrėjų organizacijos gali skirti iki 60 %, nevyriausybinės, privačios ir kt. organizacijos – iki 50 %.
