Šiemet gegužės pabaigoje vykusio LKT forumo „Kultūra esi tu!“ dalyviai uždavė daug klausimų apie paraiškas, ekspertų veiklą ir vertinimus, sąmatas. Dalinamės LKT komandos ir ekspertų atsakymais.
Kur galima susipažinti su paraiškų reitingavimo kriterijais?
Atskirų reitingavimo kriterijų nėra, nes tai kompleksinis procesas, kuris yra pateiktas Ekspertų darbo reglamente.
Pirmiausia vyksta individualus vertinimas, kai ekspertas kiekvienai paraiškai skiria balus pagal vertinimo prioritetus ir kriterijus, siūlomą skirti sumą (jei projektas surenka 60 balų ir daugiau) ir pateikia argumentus komentare dėl savo siūlymo. Gavus visus darbo grupės individualius vertinimus, generuojama bendra vertinimų suvestinė, kurioje matematinės formulės suskaičiuoja kiekvienos paraiškos prioriteto, kriterijaus vidurkius, sumas. Joje fiksuojami prioritetų ir kriterijų balų vidurkiai, siūlomi skirti sumų vidurkiai. Tokiu būdu susidaro pirmas paraiškų reitingas: nuo aukščiausią iki mažiausią balą surinkusios paraiškos.
Ekspertų posėdžio metu ekspertų darbo grupė priima sprendimą dėl kiekvienos paraiškos. Jei ekspertų darbo grupės posėdžio metu, po diskusijų, vieningai ar balsų dauguma nusprendžiama, kad kažkurios paraiškos vertinimo kriterijus surinko per mažai, ar per daug balų, keičiamas balas ir teikiami argumentai konsoliduotame komentare.
Diskusijų metu vyksta projektų vertinimas ir sprendžiama, kurie projektai bus siūlomi finansuoti. Vertinamas bendras kontekstas, projektų kokybė ir pan. Tokiu būdu susiformuoja galutinis siūlymas – išvada, kuri teikiama LKT narių susirinkimo vertinimui. (LKT kultūros skyriaus vedėja Aleksandra Chackevičiūtė)
LKT forumas 2023: „Kultūra esi tu!“, Vytenio Budrio nuotrauka
Ar vertindamas paraišką ekspertas vadovaujasi strateginiu dokumentu (kokiu?) ar vidiniu įsitikinimu?
Vertindami paraiškas ekspertai turi vadovautis šiais dokumentais ir principais:
Ką reiškia sėkmingas projektas? Kaip nustatomas projekto poveikis laukui? Ar galima meno poveikį pamatyti/nustatyti per pusmetį?
Apie projekto sėkmę ir poveikį visam kultūros laukui nėra lengva kalbėti vienareikšmiškai, juolab, kad Lietuvos kultūros taryba šio aspekto tiesiogiai nevertina. Tačiau LKT Stebėsenos ir analizės skyrius atlieka finansuotų projektų veiklos rodiklių stebėseną, ekspertų darbo vertinimą, vykdo ir platesnius tyrimus, pvz., apie gyventojų dalyvavimą kultūroje, menininkų socialinę ar ekonominę būklę ir kt. Tačiau analizuodami LKT finansavimo programas, vertindami šių programų poveikį ir meno sritis ar bendrai vykdydami kultūros ir meno lauko stebėseną, galime matyti kultūros situaciją, meno kūrėjų, vartotojų ir institucijų būklę, prognozuoti kultūros kaitos perspektyvas, taip pat pasiūlyti ateities kultūros modelius ir plėtros galimybes.
Visgi nuo šio rudens ketiname daugiau dėmesio skirti LKT finansuotų projektų ir kūrėjų sėkmės istorijoms, kalbėti apie jų pavyzdžius, kaip jie prisidėjo prie kultūros lauko pokyčių ir plėtros. Norime apie juos pasakoti LKT komunikacijos kanaluose: svetainėje, socialiniuose tinkluose ir tinklalaidėje „Kultūros ritmas“. (LKT administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė ir viešųjų ryšių koordinatorė Karolina Bagdonė)
Ar ekspertai stebi savo atrinktus projektus? Ką darot, kai pamatot, kad projektai įgyvendinti nekokybiškai?
Lietuvos kultūros taryba neįpareigoja ekspertų stebėti finansavimą gavusius projektus ir jų įgyvendinimo procesą, tačiau pastebime, kad ekspertai, kaip aktyvūs kultūros lauko dalyviai apie LKT finansuojamus projektus sužino ne vien iš žiniasklaidos antraščių. Šiuo metu neturime galimybių ekspertams apmokėti nuoseklios projektų įgyvendinimo stebėsenos funkcijos, tačiau ją siekiame atliepti ir kitais būdais, pavyzdžiui, stebėti projektus, jų renginius teikia iniciatyvą LKT administracijos darbuotojai. Reikia patikslinti, kad projektus stebintys darbuotojai, projektų kuratorės, nepriima sprendimų dėl finansavimo, tačiau gali atkreipti dėmesį į ekstremalius projektų vykdymo eigoje atsiradusius neatitikimus, kurie nebuvo iš anksto suderinti su LKT. Dar daugiau – apie tokias neatitiktis kartais gauname pranešimų iš kitų kultūros bendruomenės narių, tokią informaciją tikriname ir atsakingai vertiname. Jeigu projektų turinio pokyčiai nebuvo suderinti su LKT arba projekto vykdytojas negali atsiskaityti už įvykdytas veiklas, jų pagrįsti, LKT prašo grąžinti paskirtą finansavimą. (LKT administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė)
LKT forumas 2023: „Kultūra esi tu!“, Vytenio Budrio nuotrauka
Kaip ekspertas turėtų derinti asmeninį ekspertinį patyrimą konkrečioje kultūros srityje ir formalius vertinimo kriterijus, paremtus rodikliais?
Ekspertų ir eksperčių per daugelį metų sukaupta asmeninė kompetencija pasižymi unikaliomis žiniomis ir supratimu apie atitinkamą kultūros sritį. Ši patirtis leidžia jiems ir joms atpažinti subtilias detales ir įžvelgti projekto kūrybinį potencialą. Vien tik formalieji rodikliai šios galios neturi. Derindami asmenines žinias su formaliais vertinimo kriterijais, ekspertai ir ekspertės atlieka išsamesnį ir geriau subalansuotą kultūros projektų vertinimą. Svarbu, kad ekspertai ir ekspertės būtų nešališki ir galėtų aiškiai pagrįsti savo vertinimą. (LKT susirinkimo narė, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė)
O ekspertas, būdamas aktyviu meno lauko dalyviu ir bendruomenės nariu, gali išlikti nešališku vertintoju?
Taip, žinoma gali. Jeigu jis galvoja apie lauko interesą. Tuo ir reiškiasi jo bendruomeniškumas – jeigu jis tikras bendruomenės narys. (LKT susirinkimo narys, architektas Rolandas Palekas)
Kaip užtikrinti, kad asmeninė nuomonė nedominuotų? Ar konsoliduotas vertinimas užtikrina objektyvumą?
Lietuvos kultūros taryba savo iniciatyva, reguliariai jos veiklą tiriančių valstybės institucijų įpareigojimais ir meno bendruomenės skatinimu nuolat tobulina ekspertinį vertinimą, griežtindama nešališkumo principus, aktyvindama komunikaciją, kad procesai būtų aiškūs ir skaidrūs, probleminius aspektus aptardama seminarų su ekspertais metu ir pan. Nepaisant to, Lietuvos kultūros taryba kaip institucija negali užtikrinti individualaus eksperto absoliutaus nešališkumo jo skonio, vertybių, įsitikinimų ar patirčių atžvilgiu. Dėl šios priežasties Lietuvos kultūros taryba siekia, kad ekspertų darbo grupės buvo sudarytos įvairovės ir balanso principu, kad skirtingų vertinimų ir aktyvių diskusijų kontekste išryškėtų geriausi sumanymai. (LKT pirmininkė Asta Pakarklytė)
LKT forumas 2023: „Kultūra esi tu!“, Vytenio Budrio nuotrauka
Kaip vertinate projekto sąmatas? Į ką kreipiate dėmesį? Įdomu, kaip ekspertai supranta, sąmata realistiška ar išpūsta?
Kadangi projekto sąmatos vertinimas nėra reglamentuojamas papildomomis gairėmis, galiu tik atsakyti, kokiais vertybiniais svertais remdamasi vertinu individualiai, atsižvelgdama į konkrečių paraiškų turinį. Mano atveju, keliu keletą klausimų ir mėginu atsakymų į juos ieškoti santykyje tarp sąmatos, paraiškos turinio ir sumanymą vykdančių pareiškėjų: kiek sąžiningai bus apmokamas žmonių darbas, kiek prieinamas visuomenei / ar svarbus konkrečiam meno laukui bus sumanymas, kokios organizatorių galimybės įgyvendinti sumanymą kokybiškai, ar nurodyti konkretūs įkainiai koreliuoja su viešai prieinama kainų informacija.
Atkreipiu dėmesį į projekto kalendorių ir kiek planuojamo projekto vykdymo laikotarpis koreliuoja su projekte numatytais honorarais bei sumanymo įgyvendinimo apimtimis. Neretai ši informacija atskleidžia planuojamo projekto intensyvumą bei padeda įvertinti honorarų adekvatumą (turiu pažymėti, kad neretai sąmatos neadekvatumas atsiliepia ne tik jos, tačiau ir vadybinių kompetencijų vertinimui). Pavyzdžiui, menininkės (-ai) ir komanda planuoja dirbti prie parodos 6 mėnesius, įgyvendinti naują produkciją, tačiau numatyti honorarai nesiekia net vidutinio vieno mėnesio užmokesčio, o kitos išlaidos yra kone 10 kartų didesnės negu visus honorarus sudėjus kartu. Tokiu atveju, man kyla klausimų ne tik dėl potencialaus žmonių išnaudojimo, bet ir dėl vadybinių kompetencijų stokos. Kitas probleminis pavyzdys būtų – išlaidos parodos architektūrai, kurios gali būti 3-4 kartus didesnės negu visų prie projekto dirbančių žmonių honorarai sudėjus kartu, tačiau statybos nėra reikalingos kaip ilgalaikė investicija į erdvę.
Atsakant trumpai – kalbu apie planuojamų išlaidų balansą – kokių pajėgumų institucija ar organizacija planuoja įgyvendinti projektą, kokie jos vidiniai resursai galėtų būtį įveiklinti, koks papildomas prisidėjimas yra užtikrintas, ar numatyti darbo užmokesčiai, atsižvelgiant į projekto apimtį bei įgyvendinimo laikotarpį, yra sąžiningi, na, ir žinoma, kiek atviras bei prieinamas visuomenei bus planuojamas sumanymas. Kuo sąmata didesnė, tuo sumanymas turėtų būti prieinamesnis, arba atliekantis tam tikras konkrečiam laukui svarbias funkcijas (turiu omenyje, ilgalaikius projektus, tokius kaip bienalės, trienalės ir t. t.). (LKT ekspertė, menininkė Agnė Jokšė)
Menininkė Agnė Jokšė, LKT forumas 2023: „Kultūra esi tu!“, Vytenio Budrio nuotrauka
Ką reiškia netiksli sąmata? Kaip ekspertas nustato kūrybinio proceso valandos įkainį?
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių modelių – nepakankamai išskleistos ar nepaaiškintos išlaidos. Pvz., nurodyta eilutė „honorarai“, ir įrašoma suma, kuri sudaro didžiąją sąmatos dalį, bet nėra parodyta, kaip ji išskirstoma. Pasitaiko, jog ta suma net nekoreliuoja su projekto apimtimi ir dalyvių skaičiumi, tačiau ir tuo atveju, kai ji atrodo apytikriai atitinkanti poreikius, tai būna suapvalinta suma, ir ekspertams lieka spėlioti, kokia gi to suapvalinimo paklaida. Kai visa sąmata sudaryta iš tokių abstrakčių, apibendrintų skaičių, dažnai ekspertui susidaro įspūdis, jog galutinė susidaranti suma – didesnė nei objektyvus poreikis. Sąmatos detalizavimas padeda ekspertams tinkamai ją įvertinti.
Kitas pasitaikantis sąmatos paklaidos didinimo įrankis – atvirkščiai, perdėtas detalizavimas, vienos paslaugos skaidymas į kelias, paslaugų dubliavimas, pvz., vieno asmens atliekami darbai išskaidomi į keletą eilučių arba renginių serijos kiekvienas renginys įkainojamas taip, tarsi jis būtų rengiamas atskirai – nėra optimizavimo. Tokiu atveju kiekviena iš tų atskirų eilučių lyg ir pagrįsta, bet galutinė susidaranti nedidelio kolektyvo kelių koncertų turo po kultūros centrus suma ima prilygti tarptautinio festivalio sąmatai. Taigi, sąmata tiesiog nebeatitinka kuriamos pridėtinės vertės ir kyla klausimų dėl skaičiavimo tikslumo.
Kartais pasitaiko, kad nurodomos sumos tiesiog neatitinka paslaugų kainų, apie kokias esama prieinamos viešos informacijos: skrydžių, viešbučių, įrašų, kuro, spausdinimo ir kai kurių kitų projektams reikalingų paslaugų. Jeigu paraiškoje nėra išaiškinama, kodėl kažkuri paslauga kainuoja brangiau nei įprasta (pvz., skrydis netolimas, tačiau reikalingu laikotarpiu nesama tiesioginių ar siūlomas tiktai brangesnės bendrovės skrydis, arba reikalingi papildomi bilietai instrumentams ir pan.), ekspertai tokias išlaidas gali įvertinti kaip perteklines.
Būna ir taip, jog sąmatoje deklaruojami poreikiai, kurių nėra paraiškoje (pvz., pridedamas bendradarbiavimo raštas su pažadais suteikti patalpas nemokamai, o sąmatoje – prašoma lėšų nuomai). Taip pat kyla neaiškumų, jeigu sąmatoje nurodomi įkainiai reikšmingai skiriasi nuo panašių eilučių kitų pareiškėjų sąmatose.
Būna ir taip, kad išlaidos yra objektyvios, tačiau neracionalios. Pvz., muzikos projekto sąmatos 80 proc. sudaro apšvietimo kaina. Arba apgyvendinimui pasirenkami prabangūs viešbučiai, vienkartiniams leidiniams – aukščiausios galimos kokybės spauda... Kaina gali būti pagrįsta komerciniu pasiūlymu ir jokiu būdu nevertintina kaip „išpūtimas“, tačiau tokiu atveju ekspertai sprendžia, ar racionalu bei teisinga visuomeninėmis lėšomis apmokėti šias išlaidas, ar tai proporcinga kuriamai vertei. Yra suprantamas polinkis skirti dėmesį reprezentacijai, puošnumui, estetikai, tačiau tokioms išlaidoms padengti reikalingas rėmėjų, partnerių indėlis.
Kai kuriuos sąmatų netikslumus kartais lemia tai, kad projekto rengėjai patys nežino daugelio dalykų: laukiama atsakymų iš rėmėjų, deramasi su dalyviais, programa tebesudaroma. Tačiau kuo panašesnė į realias būsimas išlaidas bus sąmata, kuo aiškiau nurodomas partnerių ir rėmėjų indėlis (visuomet sveikinamas), tuo ekspertams aiškiau, kokie tikrieji renginio poreikiai, kokią įtaką rezultatui turi LKT finansavimas. Jeigu sąmata tiksliai ir detaliai paskaičiuota, ekspertams nelieka nieko kito, kaip siūlyti LKT skirti projektui visą prašomą sumą. (LKT ekspertė, radijo laidų vedėja ir džiazologė Laima Slepkovaitė)
Radijo laidų vedėja, džiazologė Laima Slepkovaitė, LKT forumas 2023: „Kultūra esi tu!“, Vytenio Budrio nuotrauka
Gal ekspertai, patys gaudami didesnį atlygį, nesakytų, kad išpūstos sąmatos, jeigu redaktoriui prašoma didesnio atlygio, nei įprasta pastaruosius 15 metų:)
Lietuvos kultūros taryba supranta atlygių nevienodumo problemą: vieni pareiškėjai, planuodami sąmatas, nurodo itin nuosaikius honorarus ar kitas išlaidas, tuo tarpu kiti – ryškiai didesnius ir ambicingesnius atlygius, todėl bendrame kontekste ieškoma pusiausvyros tarp „subliuškusių“ ir „išpūstų“ sąmatų. Galbūt šią problemą padėtų spręsti rekomenduojamų atlygių viešinimas, kuo, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse aktyviai užsiima kūrybinės ir profesinės sąjungos, nuolat stebėdamos atlygių situaciją, inicijuodamos narių apklausas dėl jų pajamų, viešai skelbdamos honorarų rekomendacijas ir siekdamos susitarimų, kad jų būtų laikomasi. Kelios Lietuvos kūrybinės sąjungos taip pat buvo viešai paskelbusios rekomenduojamų atlygių kūrėjams dydžius, tačiau Konkurencijos taryba šią iniciatyvą nutraukė, pažymėdama, jog tai kelia kartelinių susitarimų riziką ir riboja konkurenciją. (LKT pirmininkė Asta Pakarklytė)
Jei būtų projektų dydžiai pvz., iki 20 000, iki 50 000 eurų, ir paraiška būtų patenkinta 100 proc., niekas nepūstų sąmatų.
Išsyk pastebėsiu, kad ir dabar tikrai ne išimtinais atvejais projektai būna finansuojami 100 proc. intensyvumu, vadinasi sąmatos juose pateikiamos apgalvotai, motyvuotai ir skaidriai, ir dėl to sutaria visi ekspertai. Kažin, ar reikalingas sąmatos „lubų“ nustatymas, juolab, jei juo galėtų būti kėsinamasi iš anksto apkarpyti kūrybines ambicijas. Turėtume sutikti, kad kiekvienas papildomas apribojimas teikiant projektus privalo būti neišvengiamas, ypač funkcionalus ir tikrai būtinas. (LKT susirinkimo narė, etnologė Aušra Žičkienė)
Koks, Jūsų nuomone, mažiausias finansavimo intensyvumas yra optimaliausias? Būna, kad projektas gauna vos 30 proc. prašomos sumos, bet ar taip nenukenčia kokybė?
Pastaraisiais metais finansavimo intensyvumas didėja, bet pasitaiko atvejų, kai projektas gauna vos 30 proc. sumos ir tai nutinka dėl įvairiausių priežasčių: ekspertams pasirodo, kad ne visos išlaidos pagrįstos, LKT persekioja ribotų išteklių sindromas ir siekiama apkarpyti, kad liktų ir kitiems projektams. Pagaliau LKT priima sprendimą lyginimo būdu, kad skiriama suma pakankama įgyvendinti idėjai. (LKT pirmininkė Asta Pakarklytė)
LKT forumas 2023: „Kultūra esi tu!“, Vytenio Budrio nuotrauka
Ar vertėtų paraiškų vertinimui pasitelkti daugiau ekspertų (daugiau nei 7), kurie vertintų tik dalį paraiškų (pvz., po ketvirtadalį)?
Lietuvos kultūros taryba praeityje jau yra ieškojusi tokių būdų, tačiau jie nederėjo su Ekspertų darbo reglamentu, kuris kyla iš Lietuvos kultūros tarybos įstatymo. Kiekvienas ekspertų darbo grupės narys turi įvertinti visas jam pateiktas konkretaus konkurso paraiškas. Net jeigu Lietuvos kultūros taryba atrastų teisėtą būdą ekspertų grupę išskaidyti į pogrupius ir pateikti vertinti tik dalį konkretaus konkurso paraiškų, finaliniuose ekspertų posėdžiuose visa darbo grupė turėtų susitarti dėl galutinės išvados, o tai objektyviai būtų sudėtinga užtikrinti, kai paskiri bendros grupės nariai būtų susipažinę tik su dalimi paraiškų.
Kitaip tariant, šiuo metu įmanoma svarstyti tik pačių konkursų, o ne ekspertų darbo grupių skaidymą. Tačiau aktyviai mąstome, kaip siekti ekspertams tenkančio paraiškų vertinimo krūvio tolygumo ilgalaikėje perspektyvoje. (LKT pirmininkė Asta Pakarklytė)
Ar Lietuvos kultūros praktikoje yra buvę atvejų kai ekspertų vertinimu nepatenkintos organizacijos kreipėsi į teismą ir kaip tokie procesai baigėsi?
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 7 str. 3 d. 1 p. sprendimus dėl finansavimo ir stipendijų skyrimo priima Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas, įvertinęs ekspertų išvadas. Skundžiami gali būti būtent tarybos sprendimai, o ne ekspertų vertinimo rekomendacijos. Dar svarbu pažymėti, kad administracinis teismas arba administracinių ginčų komisija vertina pačią vykdymo procedūrą ir radęs jos pažeidimų, priima sprendimą dėl vertinimo procedūros kartojimo, įpareigodamas tai atlikti Lietuvos kultūros tarybą.
Kitaip tariant, teismas neturi kompetencijų vertinti paraiškų ir skirti finansavo, tai nėra jo funkcija. Be abejo, Lietuvos kultūros taryba yra turėjusi tokio tipo bylų ir ginčų, po kurių nagrinėjimo buvo įpareigota iš naujo atlikti visą vertinimo procedūrą, tačiau iki šiol nepasitaikė nei vienas atvejis, kad sprendimas būtų priimtas kitoks, nei pirmą sykį. (LKT pirmininkė Asta Pakarklytė)
LKT forumas 2023: „Kultūra esi tu!“, Vytenio Budrio nuotrauka
Bet ekspertai nėra išrenkami, jie nuperkami viešųjų pirkimų keliu – pigiausią kainą pasiūlę.
Ekspertus ir ekspertes renkame viešo konkurso būdu, pagal numatytus atrankos kriterijus: ekspertas (-ė) turi turėti aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą arba meno kūrėjo statusą, taip pat ne mažesnę nei 3 metų patirtį pasirinktoje kompetencijoje.
Konkursui pateiktas anketas vertiname dviem etapais. Visų pirma, LKT vyr. patarėjas (-a) atlieka administracinį vertinimą, tada pretendentų (-čių) anketas perduoda LKT narių susirinkimui, o jo nariai atlieka individualius vertinimus – įvertina, ar nurodytos kompetencijos susijusios su turimomis žiniomis, įgūdžiais ir patirtimi, skiria balus. Išvedę vertinimų vidurkį, aukščiausią balą gavusius pretendentus kviečiame tapti LKT ekspertais ir ekspertėmis – juos įrašome į duomenų bazę. Patekę į ją, ekspertai (-ės) paraiškas gali pradėti vertinti jau artimiausio konkurso metu, per artimiausius dvejus metus.
Taigi viešojo pirkimo procesas apima specifinių kompetencijų atrinkimą ir vertinimą, o paslaugų įkainis yra apspręstas LR kultūros ministro patvirtinta tvarka, todėl ekspertams (-ėms) varžytis dėl kainos nereikia. Plačiau apie Lietuvos kultūros tarybos ekspertų (-čių) atrankos procesą galite perskaityti Ekspertų atrankos apraše. (LKT administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė)
Mano nuomone ekspertų komentarai padeda pareiškėjui augti paraiškų rašyme, todėl LKT yra pranašesnė šiuo klausimu už daugelį savivaldybių bei fondų.
Kalbėdami apie projektinį finansavimą, neretai klausiame: „Koks yra ekspertų pateikiamų komentarų tikslas?“. Lietuvos kultūros taryboje siekiame auginti ekspertų supratimą, kad komentarų tikslas yra mokomasis. Šie komentarai turi padėti paraiškų teikėjams kokybiškiau parengti projekto dokumentus. Juk paraiškų gaunamų balų sumos yra skirtingos. Tad paraiškos teikėjas turi suprasti, kurie dalykai atnešė daugiausia balų, o kas lėmė balų praradimą. Ką reikia taisyti, kad kitą kartą – ši ar kita paraiška LKT – būtų įvertinta maksimaliu balu? Tokia savo veikla stipriname paraiškų vertinimo kultūrą. Siekiame kad Lietuvos kultūros taryba būtų naudinga tiek ekspertams, tiek paraiškų teikėjams, net ir tada, kuomet finansavimas nebuvo gautas. (LKT susirinkimo narys, socialinių mokslų daktaras Rimvydas Laužikas)
Žiūrėkite LKT forumo 2023: „Kultūra esi tu!“ įrašą:
