Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėja Marija Pečiulytė ir vyresnysis analitikas Karolis Jonutis dalyvavo Šiaurės šalių kultūros politikos tyrimų konferencijoje (angl. Nordic Conference on Cultural Policy Research) Kopenhagoje. Ją organizavo Kopenhagos universitetas siekdamas stiprinti Šiaurės šalių bendruomenę kultūros politikos tyrimų srityje ir skatinti kurti Šiaurės šalių šios srities mokslininkų tinklus.
Kultūros demokratija – tarp strateginių sprendimų ir politikos
11-ąjį kartą organizuojamos konferencijos tema – Kultūros demokratija tarp strateginių sprendimų ir politikos. Organizatoriai kvietė įvertinti besikeičiančias kultūros politikos formavimo aplinkybes ir persvarstyti nusistovėjusias bendrojo gėrio vertybes kultūros politikoje. Nors tradiciškai kultūros politikos tyrimai buvo labiau orientuoti į strategijų kūrimą siekiant gerinti kultūros srities poveikį visuomenei ir kūrėjams, šiandien jaučiama vis didesnė politinių jėgų ir ideologijų įtaka kultūros politikos formavimui.
Konferencija siekė atverti duris Šiaurės šalių kultūros politikos tyrinėjimams, atsižvelgiant į dabartinį kontekstą. Nors iki šiol atrodė, kad kultūros politikai nėra kur daugiau vystytis, kad visos šalys priėjo bendrą sutarimą kaip įgyvendinti kultūros politiką, tačiau augantys populizmo, ekstremizmo judėjimai ir nelygybė priverčia permąstyti, ar teisingai formuojama dabartinė kultūros politika – galbūt ją reiktų keisti iš pagrindų?
Šiaurės šalių kultūros politikos tyrimų konferencijos atidarymo sesija
„Šiaurės šalių kultūros politika dažnai įvardijama kaip Lietuvos siekiamybė, nors panašų modelį mums būtų beveik neįmanoma įgyvendinti dėl skirtingų ekonominių ir socialinių kontekstų, taip pat Lietuvos kultūros politikos savitumo. Vis dėlto, buvo vertinga išgirti Skandinavijos, taip pat ir kitų šalių, tarp jų Škotijos, Latvijos ar Lenkijos, patirtis. Nors skirtumų daug, tačiau visos minėtos šalys nagrinėja tą patį klausimą – koks turėtų būti kultūros ir politikos strategijos vaidmuo visuomenėje? Kokia yra kultūros politikos rolė, kai auga nepasitenkinimas esančia demokratine sistema, ekonomine ir socialine nelygybe, kai didėja skaitmeninės ekonomikos ir dirbtinio intelekto įtaka kūrybai? Šie dalykai yra aktualūs Lietuvos kultūros laukui ir tyrimams. Konferencija buvo naudinga, nes susipažinau su naujomis teorijomis ir metodais, kurie leis atsakyti į keliamus kultūros politikos klausimus ir diskutuoti kartu su kitais tyrėjais“, – konferencijos įspūdžiais dalinasi Marija.
Svarbus visuomenės įsitraukimas į kultūrą
Konferencijoje didelis dėmesys buvo skiriamas gyventojų dalyvavimui kultūroje. Sesijose dalyviai aktyviai diskutavo apie gyventojų įtraukimą į kultūrą, socialinį dialogą, o ypač apie socialinio kapitalo formavimą per kultūrą. Kaip kultūros politika gali tapti įrankiu siekiant kurti atvirą ir pasitikinčią visuomenę? Tokią, kurioje kultūra yra kūrėjų saviraiškos forma, kurioje galima diskutuoti ir laisvai kalbėti įvairiomis temomis? Pranešėjai svarstė, ar kultūros laukas jau įžengė į „postkonsensuso“ erą? Jei taip, kaip kultūros srities atstovai gali veikti šiuose kontekstuose?
Vyresnysis analitikas Karolis Jonutis pasakoja, kad „konferencija paliko gerus įspūdžius, daug dėmesio buvo skiriama populizmo ir demokratijos temoms kultūros politikos ir kultūros organizacijų kontekste. Pranešėjai akcentavo žmonių įsitraukimą į kultūrą – labai svarbu, kad jie būtų ne tik žiūrovais, bet ir dalyviais. Tačiau tokiais, kurie ne tik dalyvautų kultūroje, bet turėtų galios kažką keisti. Taip pat buvo diskutuojama apie šiuolaikines kultūros tendencijas, pavyzdžiui, kokia yra dirbtinio intelekto įtaka kultūros laukui, kaip kultūros organizacijas padaryti atviresnes, ko reikia, kad miestas taptų Europos kultūros sostine? Labiausiai įstrigo frazė „everything that‘s solid goes to the cloud“ (liet. viskas, kas buvo įprasta, keliauja į debesį), kuri privertė susimąstyti apie kultūros politiką šiandien, kai visa kultūra yra internete.“
Šiaurės šalių kultūros politikos tyrimų konferencija Kopenhagoje, #NCCPR2023