Šiemet spalio 3 d. vyko pirmoji Lietuvos kultūros tarybos (LKT) konferencija „Organizacijos žmonės – ekspertai ir ambasadoriai?“. Pirmoje jos dalyje svečiai iš užsienio – Švedijos menų tarybos generalinė direktorė Kajsa Ravin, 2015–2023 m. Slovakijos menų tarybos direktorius Jozef Kovalčik ir Airijos menų tarybos direktorė Maureen Kennelly – pristatė savo šalies tarybų patirtis, kalbėjo apie viešojo sektoriaus institucijos kaip kultūros ir bendradarbiavimo ambasados sampratą, analizavo ekspertiškumo svarbą kultūros politiką įgyvendinančioje organizacijoje. Apie tai galite skaityti čia. Antroje konferencijos dalyje vyko apvalių stalų diskusijos, kuriose buvo aptariami įvairūs su LKT susiję klausimai.
Regioninių kultūros tarybų kvalifikacijos kėlimo programos grupė aptarė konsoliduoto (jungtinio) komentaro paraiškai rašymo iššūkius. Jos dalyviai kaip pavyzdį pateikė Airijos menų tarybos modelį, kurio komentare svarbu pateikti tris pagirtinus aspektus ir du taisytinus. Grupės nariai teigė, kad Regioninių kultūros tarybų nariams galėtų būtų pateikiami gero konsoliduoto komentaro pavyzdžiai. Šių tarybų nariai vertina įvairių sričių paraiškas, dėl to parašyti tokį komentarą būna nelengva. Taip pat diskutavo apie laiko planavimą, kaip padaryti, kad ekspertams laiko įvertinti paraiškas pakaktų, nes visas paraiškų administravimo procesas taip pat turi įvykti sklandžiai, o pareiškėjai siekia rezultatus sužinoti kuo greičiau.
LKT konferencija 2023, V. Budrio nuotrauka
Vidinės LKT dalyvių komunikacijos grupė pastebėjo sustiprėjusią išorinę komunikaciją, bet išplėstinės komandos viduje ją taip pat reikėtų gerinti. Diskusijos dalyviai svarstė, galbūt tą padėtų padaryti atskiras komunikacijai skirtas įrankis, naujienlaiškis ar vidinę komunikaciją vykdantis žmogus. Taip pat aptarė darbo procesus: galbūt galėtų atsirasti ketvirtiniai LKT susitikimai ir diskusijos su Regioninių kultūros tarybų nariais, kassavaitiniai administracijos susirinkimai, kuriuose ne tik sprendžiami įvairūs klausimai, bet ir pristatomi darbai.
Ekspertų kvalifikacijos kėlimo programos grupė pabrėžė, kad diskusijos tarp ekspertų yra vienas iš būdų kelti kvalifikaciją, dėl to tikėtųsi daugiau posėdžių aptarti paraiškoms. Kaip dar vieną svarbią ekspertų kvalifikacijos tobulinimo aspektą akcentavo informuotumą, dėl to siūlė skatinti bendradarbiavimą tarp ekspertų ir LKT Stebėsenos ir analizės skyriaus, taip pat žinoti, kaip pareiškėjams sekėsi įgyvendinti ankstesnius projektus. Diskusijos dalyviai siūlė LKT inicijuoti „ekspertų paso“ galimybę, kuri leistų ekspertams dalyvauti LKT finansuotuose renginiuose ar kitose veiklose ir taip vykdyti papildomą stebėseną. Taip pat pabrėžė specializuotų seminarų, mokymų, kuriuose galėtų dalyvauti užsienio tarybų ar jau kadencijas baigę ekspertai, daugiau aktyvesnės komunikacijos su sričių kuratorėmis apie kriterijų pokyčius, administracinius pasikeitimus ir susitikimų su LKT narių susirinkimu, turinčiu platesnę viziją.
LKT konferencija 2023, V. Budrio nuotrauka
Ekspertų veiklos modelio grupės taip pat siūlė organizuoti daugiau diskusijų dar iki prasidedant individualiam paraiškų vertinimui, siekiant su ekspertais aptarti, kas matoma, ko tikėtis. Taip pat skatino daryti susitikimus su kadenciją baigusiais ekspertais, kad jie pasidalintų savo patirtimi, sunkumais. Svartyti nuasmenintos paraiškos galimybę, vienodinti vertinimo standartus, pervarstyti balų sistemą ir, remiantis užsienio organizacijų patirtimi, ją galbūt keisti įvedant kriterijus: „Siūlau finansuoti“, „Nesiūlau“, ,„Galbūt“. Ši grupė siūlė svarstyti su darbo sutartimi dirbančio eksperto klausimą, kai bent vienas iš darbo grupės narių yra ilgalaikis ekspertas (-ė). Diskusijos dalyviai pabrėžė ir glaudesnio ryšio su LKT narių susirinkimu poreikį. Jie taip pat diskutavo, kas svarbiau kokybė ar daugiau laimingų pareiškėjų? Ar daugiau projektų gautų finansavimą, bet mažesnėmis sumomis, ar mažiau projektų, bet didesniu intensyvumu? Diskusijos dalyviai nusprendė, kad būtų svarbu projektus finansuoti bent 60 proc. intensyvumu.
LKT konferencija 2023, V. Budrio nuotrauka
LKT ambasadorių programos grupė LKT ambasadorius matė kaip bendruomenę, sudarytą iš įvairių narių: pareiškėjų, kultūros darbuotojų, ekspertų ir kt. Diskusijos dalyviai nusprendė, kad sėkmingai ambasadorystei reikia aiškesnės komunikacijos, supaprastintos kalbos. Tai padėtų potencialiems LKT ambasadoriams įveikti baimę, kuri kyla iš specifinės informacijos nežinojimo. Grupės dalyviai išskyrė ryšį tarp LKT, jos komandos ir pareiškėjų bei minėjo, kad daugiau diskusijų ir gyvų susitikimų leistų kurti horizontalų santykį. Jie taip pat pabrėžė ankstesnių ekspertų įsitraukimą kaip tam tikrą alumnų bendruomenės prototipą. O apibendrindami diskusijas, teigė, kad išplėstinė LKT komanda ambasadorystę mato kaip savo veiklos lauką ir pasiryžusi kurti tinklaveiką.
LKT konferencija 2023, V. Budrio nuotrauka
LKT darbuotojų kvalifikacijos kėlimo klausimo grupė sutarė, kad komandos nariai turi kelti kompetencijas, o šiuo metu labai svarbūs laiko planavimo, kokybės vadybos, su profesiniais poreikiais bei bendravimu su pareiškėjais susiję mokymai. Diskusijos dalyviai minėjo, kad kvalifikacija neužsibaigia tik mokymais, bet labai svarbus ir vidinis Lietuvos kultūros tarybos laukas, kuriame išplėstinės komandos nariai galėtų konsultuotis, bendrauti ir bendradarbiauti.
Lietuvos kultūros taryba tikisi diskusijų grupėse aptartas idėjas pradėti įgyvendinti artimiausioje ateityje, dalį jų perkelti į darbo grupes ir toliau tęsti LKT veiklos tobulinimo darbus. Diskusijų grupes moderavo savanoriai – renginyje dalyvavę LKT narių susirinkimo atstovai, ekspertai, Regioninių kultūros tarybų nariai ir administracijos darbuotojai. Dėkojame jiems už papildomas pastangas.
