Naujienos

Administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė kartu su Kultūros ir meno skyriaus patarėja Rita Obukaite, Stebėsenos ir analizės skyriaus vadove Radvile Maskuliūnaite, patarėja Marija Pečiulyte, vyresniaisiais analitikais Karoliu Jonučiu ir Martynu Tininiu dalyvavo tarptautiniame ENCATC kultūros valdymo ir politikos kongrese Helsinkyje. ENCATC, įkurtas 1992-ais metais, šiandien yra platus Europos kultūros vadybos ir politikos tinklas, jungiantis daugiau nei 151 institucijų ir profesionalų iš 40 šalių.

Šių metų tema – „Dirbtinis intelektas: kultūros ir kūrybinio sektoriaus ateitis“. Kongresas buvo skirtas kultūros valdymo ir politikos metodų, mokslinių tyrimų ir praktikų pažangai kultūros srityje aptarti. Trys dienos buvo kupinos diskusijų, apmąstymų ir žinių dalijimosi apie dirbtinį intelektą, jo įtaką, galimybes ir kylančius iššūkius kultūros valdymo ir politikos srityse.

Dirbtinis intelektas transformuoja meno ir kultūros ribas

Stebėsenos ir analizės skyriaus vadovė Radvilė Maskuliūnaitė pasakoja, kad kalbant apie dirbtinį intelektą kultūros sektoriuje, tiek už jo ribų, akivaizdu tai, kad šioje srityje vis dar daugiau klausimų nei atsakymų. Dėl šios priežasties kongrese susibūrė kultūros tyrėjai, praktikai, politikos formuotojai iš įvairių pasaulio šalių, kurie intensyviai diskutavo, kokią įtaką dirbtinis intelektas daro kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriui ir kaip jis gali pakeisti mokslinius tyrimus ar netgi visą kultūros politiką ir jos valdymą.

ENCATC kultūros valdymo ir politikos kongresas Helsinkyje

„Konferencijos metu vykusios diskusijos ir pranešimai leido aiškiai suprasti, kad dirbtinis intelektas jau dabar aktyviai transformuoja įprastas meno ir kultūros ribas. Jis verčia kūrėją stovėti technologijų ir kūrybiškumo sankryžoje ir, kas bus toliau – iš tiesų intriguoja“, – teigė R. Maskuliūnaitė. Kongrese vyko tyrimų sesijos, jaunųjų tyrėjų forumas, taip pat pažintiniai vizitai į muziejus ir galerijas. Vizitų metu susipažino su pažangiausiais dirbtinio intelekto įrankiais ir technologijomis, kurios gali pagerinti mokymąsi, kūrybiškumą ir kultūrinę patirtį. Pavyzdžiui, virtuali ir papildyta realybė edukacijose, mokymosi programų kūrimas, kalbų mokymasis ir pan. Renginyje buvo siekiama sukurti bendradarbiaujančią ir įtraukią aplinką, skatinančią mokymąsi, naujoves ir kūrybiškumą.

Tai nėra obuolys

Vyresnysis analitikas Karolis Jonutis dalijasi keliomis frazėmis, kurios įsiminė kongrese. Viena jų apie tai, kad „dirbtinis intelektas nepakeis tavęs, tačiau žmonės, mokantys juo naudotis, gali“. Kita frazė – „mums pasisekė – dirbtinis intelektas mūsų nesunaikins, tai padarys gamta.“ K. Jonučiui patiko mintis, kad reikia puoselėti kritinį technologijų diskursą (angl. critical technology discourse), tai yra nebijoti naujų technologijų, nes jau per vėlu, tačiau privalome išlikti kritiški jų naudojimo pasekmėms, ypatingai teisinėje bazėje, kuri nespėja su technologijomis.

„Toks mano pamąstymas, dažname ginče „kas yra menas?“ vyraudavo nuomonė, kad daugiau mažiau konceptualus menas yra nesąmonė, o tikri menininkai turi išmanyti techniką, amatą. Dabar kai dirbtinis intelektas sugeba visas technikas puikiai imituoti, būtent konceptualų meną imituoti yra sunkiausia, o gal ir neįmanoma (nors kas ten ateityje gali žinoti). Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas niekaip nesugeba suvokti, kad Rene Magritte paveiksle čia nėra obuolys“, – samprotauja Karolis Jonutis.

Koks puikus naujas pasaulis?

Patarėja Marija Pečiulytė pasakoja, kad konferencijos metu atsiversdama LRT portalo straipsnį išvydo žurnalistų nuostabą: iš 85 proc. mokinių, girdėjusių apie dirbtinį intelektą, beveik 80 proc. jį jau naudoja mokydamiesi. „Mes Lietuvoje tik pradedame apie tai kalbėti, bet tiek konferencijoje, tiek apžvelgus pastarųjų ketverių metų tendencijas atrodo, kad jau seniai pavėlavome. Dirbtinis intelektas jau kurį laiką naudojamas, o kūrybiniame sektoriuje – ypatingai“, – teigė Marija.

Ji sako, kad dirbtinis intelektas gali padėti sukurti naujus ir netikėtus kūrinius, padaryti darbą efektyvesniu, tačiau kuriami įrankiai taip pat gali būti naudojami geopolitiniams tikslams pasiekti, įtaigesnei visuomenių manipuliacijai. Tai kelia iššūkius tiek individų kritiniam mąstymui, tiek visuomenės gyvenimui. Pavyzdžiui, konferencijos metu pristatyta, kaip filmai kuriami pagal dirbtinio intelekto išanalizuotas žiūrovų reakcijas sukurti emociškai stipresniam turiniui. Iš vienos pusės tai yra įdomu, iš kitos – negi dabar visas kūrybinis turinys bus dar labiau optimizuojamas siekiant kuo stipriau paveikti žiūrovą? Vieni į tai reaguoja entuziastingai, kiti – vertina atsargiai, bet visi sutaria, kad pasaulis pasikeis. „Konferencijos metu, galvoje kirbėjo tik viena mintis – „koks puikus naujas pasaulis“, – sako M. Pečiulytė.

ENCATC kultūros valdymo ir politikos kongresas Helsinkyje

Dirbtinis intelektas jau čia!

Vyresnysis analitikas Martynas Tininis teigia, kad „dirbtinis intelektas jau yra čia.“ Jis pasakoja, kad kongreso metu dailės, tarpdisciplininio meno, muzikos ir kino sektoriaus atstovai iš JAV ir Kinijos pateikė dešimtis pavyzdžių, kai dirbintio intelekto naudojimas padeda atlikti kasdieniškus, paprastus darbus, leidžiant koncentruotis į aukštesnės pridėtinės vertės darbus. Pavyzdžiui, gali lengvai sugeneruoti keliasdešimt vizualinių kūrinių ir iš jų pasirinkti vieną, kurį tobulins, taip pat apdoroti tūkstančius skirtingų duomenų, analizuoti jų kategorijas ir pan. „Labiausiai įsiminė mintis, kad nėra apokaliptinės priešpriešos tarp dirbtinio intelekto ir žmogaus. Kultūros ir meno ekspertai akcentavo, kad konkurencija vyks tarp žmonių. Tų, kurie turės dirbtinio intelekto kompetencijas, ir tų, kurie jų neturės“, – dalijasi Martynas. 

Kongrese taip pat buvo kalbama apie dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos poveikį kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriui, etikos problematiką, pavyzdžiui, plagijavimą, autorių teisių pažeidimus ar licencijavimo klausimus. Taip pat buvo diskutuojama apie dirbtinio intelekto įtaką kultūros ir meno pasiekiamumui bei kaip jį būtų galima panaudoti išsaugant kultūros paveldą.

Naujasis plutonis ir kritinio mąstymo svarba

Kultūros ir meno skyriaus patarėja Rita Obukaitė pasakoja, kad dirbtinis intelektas yra naujovė, kuri sparčiai užvaldo pasaulį, taip pat ir kultūros sektorių. Tai įrankis, paremtas dideliu informacijos srautu, kuris ne visiems yra pažįstamas. O nepažįstami dalykai dažnai sukelia baimę, kuri verčia mus sustingti ir piktintis – tiek technologijomis, tiek nepažįstamomis naujovėmis.

Ji dalijasi, kad konferencijoje dažniausiai girdėta frazė buvo „kritinis mąstymas“. R. Obukaitei įsiminė mintis, kad dirbtinis intelektas yra „naujasis plutonis“. Jis suteikia labai daug galimybių, kurias turime vertinti kritiškai, nes kartu jos gali turėti tam tikrų grėsmių. Taigi, svarbu nebijoti naujovių, pasitelkti kritinį mąstymą ir ryžtis pokyčiams – naujai realybei su dirbtiniu intelektu, nes pokyčiai kuria vertę.

Kalbėdama apie kultūros sektorių, Rita Obukaitė teigia, kad dirbtinis intelektas gali pagreitinti procesus, tačiau būtina, kad kūrėjai ir menininkai dar labiau įjungtų savo lakią vaizduotę. Svarbu suprasti, kad dirbtinis intelektas yra susijęs su skaitmenine transformacija. Tai reiškia, kad ir mes visi turime, taip pat ir kūrėjai, kartu transformuotis norėdami dirbtinį intelektą paversti įrankiu, kuris skatintų kūrybiškumą, originalumą bei padėtų kurti ir siekti savo tikslų.

Apibendrindama kongresą, administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė teigia „su smalsumu stebinti politiniu lygmeniu formuojamą strateginį siekį kurti į žmogų orientuotą dirbtinį intelektą (angl. human-centered AI)“. Kitaip tariant, tikimasi, kad ilgainiui dirbtinis intelektas turėtų prisidėti prie žmogaus teisių įgyvendinimo ir įvairovės sklaidos. Vis tik, R. Stepanovaitė pastebi, kad tokiai politikai reikalingi reguliavimai ir tarptautiniai susitarimai šiuo metu jau „eina technologijai iš paskos“ – fiksuojant atvejus, kai dirbtinio intelekto pagalba manipuliuojama žmonių atvaizdais netikroms ar net kenkėjiškoms žinutėms kurti, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar tokius atvejus atpažinti bei sureguliuoti netolimoje ateityje bus galima apskritai.

M. Pečiulytė, R. Maskuliūnaitė, R. Obukaitė, K. Jonutis, R. Stepanovaitė, M. Tininis kultūros kongrese Helsinkyje