Naujienos

Lietuvos kultūros taryba skelbia tolesnius 2024 m. kultūros ir meno projektų finansavimo rezultatus. Dalinis finansavimas paskirtas 130 projektų. Paskirstyta daugiau kaip 1 mln. 116 tūkst. eurų.

Finansuoti 28 programos „Atminties institucijos (muziejai, bibliotekos, archyvai): Atminties institucijų veikla“ projektai. Jiems paskirstyta daugiau kaip 355 tūkst. eurų. Bus finansuojamos įvairių žanrų veiklos: edukacijos, paskaitos, ekskursijos, diskusijos, leidyba, įvairūs renginiai, tarptautinė konferencija, forumas, kultūros vertybių atvežimas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Afrikos Respublikos arba įsigijimas iš kolekcininko, archeologinių ir kitų vertybių restauravimas ir konservavimas, inovatyvios paslaugos, muziejų ir kitų įstaigų ekspozicijų atnaujinimo ir sukūrimo projektai. Jie peržengs Vilniaus ribas ir kūrybinio turinio sklaida vyks Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kretingoje, Skuode, Merkinėje, Tauragėje, Plungėje, Alytuje, Utenoje. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad bus finansuojami projektai, kurie 2024 m. žiūrovams parengs kokybiškų kultūros sklaidos renginių visuomenės švietimo, istorijos, karybos ir kitomis tematikomis, taip pat bus parengtos kelios interaktyvios muziejų ekspozicijos.

Finansuojami 14 programos „Atminties įprasminimas ir pilietinis ugdymas: Valstybinės reikšmės renginiai“ projektų, kurie aktualizuos M. K. Čiurlionio kūrybą bei minės kompozitoriaus, dailininko, literato, visuomenės veikėjo 150-ąsias gimimo metines. Jiems paskirstyta daugiau kaip 309 tūkst. eurų. Bus finansuojami nauji muzikos, dailės, šokio kūriniai, instaliacijos, koncertinės programos, parodos, paskaitos ir edukacinės programos. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad bus finansuojami originalūs projektai ir inovatyvios idėjos, kurie neabejotinai išplės M. K. Čiurlionio interpretacijų lauką, suteiks naujų impulsų kultūrinei vaizduotei, į veiklas bus kūrybiškai įtraukiamas jaunimas ir moksleiviai.

Finansavimas paskirstytas 10 „Atminties įprasminimas ir pilietinis ugdymas: Globalios Lietuvos“ idėjos sklaidos“ projektų. Jiems paskirstyta 150 tūkst. eurų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad daugelis projektų susiję su įvairiomis Lietuvai reikšmingomis datomis bei jų paminėjimu, o finansuojami projektai suburs išeivijos bendruomenes ir šitaip padės jas stiprinti.

Finansuojamas 21 programos „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“ projektas. Jiems paskirstyta daugiau kaip 229 tūkst. eurų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad bus finansuojami tęstinumą liudijantys projektai: festivaliai ir kasmetiniai renginiai, vykstantys didžiuosiuose miestuose, trys patyriminiai festivaliai regionuose, šokių, muzikos, amatų, kankliavimo stovyklos / mokymai regionuose ir Vilniaus bei Kauno miestuose, taip pat leidyba.

Finansuojami 18 programos „Kūrybinės bendruomenių iniciatyvos“ projektų. Jiems paskirstyta daugiau kaip 240 tūkst. eurų. Lietuvos kultūros tarybos teigė, kad bus finansuojami projektai, kurie padės mažinti socialinę, kultūrinę ir kitokią atskirtį tarp skirtingų bendruomenių, įtrauks į kultūrines veiklas socialiai pažeidžiamas grupes.

Programoje „Nacionalinis paviljonas Venecijos architektūros bienalėje“ finansuotas Lietuvos architektų sąjungos projektas „Medžių Architektūra: iš vietos šaknų virsta“, skiriant 200 tūkst. eurų. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, projektas sieks pristatyti Lietuvos architektūrą iš įvairių šalies vietų klasikinėmis priemonėmis, atsakys į aktualią, medžio naudojimo architektūroje temą, kvestionuos „žaliojo smegenų plovimo“ tendencijas. Ši kryptis skirsis nuo ankstesnėse architektūros bienalėse pristatytų kūrinių.

Finansuoti 2 programos „Tarptautiniai muzikos atlikimo meno konkursai“ projektai. Jiems paskirstyta 226 tūkst. eurų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad abu tarptautiniai konkursai prisideda prie Lietuvos atlikėjiškosios mokyklos, o bendriau – prie Lietuvos muzikinės kultūros žinomumo stiprinimo tarptautinėje erdvėje. Tarptautinis Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursas sulaukia platesnio tarptautinio atgarsio – tiek dalyvių skaičiumi ir geografija, tiek Lietuvos ir užsienio institucijų ir partnerių įsitraukimu. Tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas žinomumo prasme yra labiau lokalus – regioninis, įdomesnis kaimyninių Lietuvos kraštų muzikams. Dėl to prasmingiau yra aktualizuoti šio vieno pagrindinių XX a. vidurio Lietuvos kompozitorių ir pianistų kūrybinį palikimą ir prisidėti prie jo vardo sklaidos. Ekspertai teigė, kad abu konkursai pritrauks perspektyvių jaunosios kartos atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio, prisidės prie jų karjeros skatinimo, taps svarbiais savo lauko (vokalo, fortepijono, kamerinio ansamblio meno) įvykiais, didins savo srities tarptautiniškumą.

Finansuojami 36 programos „Ugdymas kultūra“ projektai. Jiems paskirstyta 300 tūkst. eurų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad finansuojami projektai padės suintensyvinti kultūros vartojimą, keisti požiūrį į kultūrinės edukacijos veiklas, paskatins naujai peržvelgti į tam tikras meno sritis ir jų galimą bendradarbiavimą.

Su kitais 2024 m. finansavimo rezultatais galite susipažinti čia.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.