Naujienos

Lietuvos kultūros taryba (LKT) skyrė 2024 m. strateginį finansavimą 40 kultūros ir meno organizacijų bei 26 renginiams. Paskirstyta beveik 5,6 mln. eurų, tai sudaro 27 proc. LKT metinio biudžeto finansavimui.

„Paskirstydama lėšas 2024-iesiems, Lietuvos kultūros taryba baigia tris metus trukusį strateginio finansavimo ciklą ir jau ruošiasi naujam. Tarybos biudžeto kontekste ši investicija smarki, sudaranti daugiau kaip ketvirtadalį visų lėšų finansavimui, bet ir tikslas čia keliamas didelis – vietoj klasikinio paskirų kūrybinių idėjų finansavimo, čia siekiama stiprinti nevyriausybines organizacijas, palaikyti jų veiklos tvarumą ir tikrumą. Sukurta saugesnė finansinė aplinka leidžia joms imtis rizikingų sumanymų, stiprinti vadybą ir komunikaciją, net išsiveržti į srities lyderes ir sukurti daug įvairių kultūrinių patirčių visuomenei,“ – teigė LKT pirmininkė Asta Pakarklytė.

Itin pozityvių LKT ekspertų ir tarybos narių vertinimų skirtingose programose šį kartą sulaukė „Operomanija“ ir Lietuvos šokio informacijos centras, Lietuvos kompozitorių ir Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos, „Kaunas Jazz“ ir „Cirkuliacija“, Lietuvos leidėjų asociacija ir Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“, bendruomeniniai teatrų festivaliai Plungėje „Mažoji Melpomenė“ ir Anykščiuose „ARTimi“.

2025–2027 m. strateginių programų konkursą Lietuvos kultūros taryba paskelbs kitų metų pavasarį.

Programos „Strateginis asociacijų ir (ar) skėtinių organizacijų finansavimas“ lėšomis finansuotos 6 kultūros ir meno organizacijos. Joms paskirstyta 450 tūkst. eurų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad dalis finansuojamų organizacijų vykdys tradicines ir įprastas savo veiklas, o kitos atskleis kokybės, kiekybės ir prieinamumo visuomenei slinktį.

Programos „Strateginis kultūros ir (ar) meno produktus ir (ar) paslaugas kuriančių ir (ar) teikiančių organizacijų finansavimas“ lėšomis finansuotos 16 kultūros ir meno organizacijų. Joms paskirstyta 2,25 mln. eurų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad bus finansuojamos veiklos, kurios sustiprins atrinktas organizacijas ir jų efektyvumą, taip pat suaktyvins kultūrinį lauką tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose miestuose. Vyks tradicinėmis tapusios veiklos: pokalbiai, kūrybinės dirbtuvės, edukaciniai užsiėmimai, stovyklos, festivaliai, seminarai, parodos, koncertai, mugės, mentorystė, rezidencijos, tinklaveika, įrašai, straipsniai. Taip pat bus leidžiami įvairūs garsiniai, tekstiniai ir vizualiniai leidiniai, vykdomi moksliniai ir medijų kultūros tyrimai, rengiamas simpoziumas, sudarytas virtualus katalogas, sukurta internetinė edukacinė platforma ir kt.

Programos „Strateginis meno kūrėjų organizacijų finansavimas“ lėšomis finansuotos 18 organizacijų. Joms paskirstyta 1,3 mln. eurų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad bus finansuojamos veiklos, kurios padės užtikrinti organizacijų finansinį stabilumą, teikti kokybiškas paslaugas nariams, jiems atstovauti, skatinti profesinį meistriškumą, kūrybinį augimą, atskirais atvejais – srities mokslinės veiklos plėtrą.

Programos „Strateginis mėgėjų meno renginių finansavimas“ lėšomis finansuoti 10 renginių. Jiems paskirstyta 190 tūkst. eurų. Finansavimas skirtas festivaliams ir dainų šventėms, konkursams, varžytuvėms, meistriškumo mokymams, edukacinėms dirbtuvėms ir kūrybinėms laboratorijoms. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad bus finansuojami projektai, kurie atliks svarbią misiją užtikrinant mėgėjų meno kolektyvų veiklos kokybę bei tęstinumą.

Programos „Strateginis tarptautinių renginių finansavimas“ lėšomis finansuoti 13 festivalių, 15-oji Baltijos trienalė, šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“, pasiruošimas 15-ajai Kauno bienalei. Tarptautiniams renginiams įgyvendinti paskirstyta 1,38 mln. eurų. Finansavimas skirtas įvairių žanrų muzikos ir literatūros (poezijos ir vaikų), taip pat šiuolaikinio teatro, šokio, cirko ir vizualaus meno sričių projektams. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad bus finansuojami tęstiniai renginiai, tačiau taip pat bus stengiamasi plėsti auditoriją, tobulinti viešinimo, sklaidos, tvarumo, vadybos kompetencijas ir metodus.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.