Lietuvos kultūros taryba skelbia 2024 m. literatūros, muzikos, scenos, taikomųjų ir vizualiųjų menų finansavimo rezultatus. Finansavimas skirtas 332 projektams, kuriuos pateikė 209 organizacijos. Paskirstyta beveik 4,2 mln. eurų.
„Šį kartą Lietuvos kultūros taryba žengė ne vieną papildomą žingsnį, tobulindama vertinimo procesą ir suteikdama kuo daugiau apžvalginės informacijos, kuri padėjo priimti sprendimus. Ekspertams buvo žinoma ne tik visa aktualios srities kvota, bet ir pateikti pjūviai pagal meno posrites, geografinį organizacijų pasiskirstymą, veiklų įgyvendinimo vietas. Ir ekspertų grupes, ir tarybos narius pasiekė išties nemaži papildomos informacijos kiekiai, siekiant kuo plačiau paskleisti valstybės investicijas, atsižvelgiant į įvairovės ir proporcingumo principus. Jeigu kažkur balanso pasiekti vis dėlto nepavyko, tą galima sieti ir su pačių paraiškų kokybe, jų kiekiu, stiprumu, parengtumu ir panašiais aspektais, kurie buvo ryškiame atotrūkyje nuo likusių“, – teigė Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.
Daugiausiai finansuota literatūros srities projektų – 103, kuriems teko daugiau kaip 627 tūkst. eurų. Antroje vietoje – vizualieji menai – 75 projektai. Jiems buvo paskirstyta daugiau kaip 1,08 mln. eurų. Finansuota po 61 muzikos ir scenos menų iniciatyvą. Muzikai skirta daugiau kaip 1 mln., o scenos menams – 1,05 mln. eurų. Taikomiesiems menams buvo paskirstyta daugiau kaip 409 tūkst. eurų ir finansuotos 32 iniciatyvos.
Didžiausią finansavimą literatūros srityje gavo Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ir 15 jos iniciatyvų, muzikos – 3 Klaipėdos koncertų salės festivaliai ir 1 „Vilnius Jazz“ paraiška. Scenos menų srityje išsiskyrė 4 „Meno ir mokslo laboratorijos“ projektai, taip pat „Kultūros platforma“ ir jos rengiamas festivalis „ConTempo“, 2 menininkų grupė „Žuvies akis“ kūrybiniai sumanymai. Vizualiųjų menų srityje stipriausiai pasirodė ir daugiausiai finansavimo gavo Vilniaus dailės akademija. Finansuotos 4 jos iniciatyvos ir dar 2 taikomųjų menų srityje. Vizualiųjų menų srityje ryškesnės investicijos skirtos ir Šiuolaikinio meno centrui (3 projektai), Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui (2) ir Šv. Jono gatvės galerijai (4). Ženklesnė taikomųjų menų srities lėšų dalis teko ir 2 Vilniaus mados savaitės renginiams.
Įvairovės ir proporcingumo siekis meno srityse
„Nepaisant to, kad konkursai formuojami ir kvotos skaičiuojamos pagal konsoliduotą 5 pagrindinių meno sričių sistemą, taryba akylai stebi ir siekia proporcingo finansavimo paskirstymo 15 posričių. Paraiškų teikimo metu pačių pareiškėjų buvo prašoma nurodyti konkrečią posritę, nors kai kurie pasirinkimai išties nustebino. Turbūt ryškiausiai identifikacijos problema atsiskleidė muzikos srityje, kur klasika save priskyrė alternatyvai, eksperimentinė kūryba – klasikai ir tik džiazas savo tapatybę suvokė aiškiausiai. Tai viena iš priežasčių, kodėl finansavimo proporcijos muzikos srityje tokios netolygios. Apskritai, alternatyvos kategorijoje nesulaukėme nei 30 paraiškų, o ir gautų kokybė kol kas mažai konkurencinga bendrame kontekste, tačiau turinti didelį augimo potencialą.
Stiprus disbalansas buvo juntamas ir literatūros srityje. Šį kartą ryškiausiai iš visų posričių atlieptas grožinės literatūros poreikis (skirti 35 proc. viso prašyto finansavimo), bet čia pat tik 14 proc. santykis tarp prašytos ir skirtos sumos vaikų literatūroje. Ekspertų teigimu, tai lėmė labai stiprios grožinės literatūros paraiškos ir palyginti silpnos leidinių vaikams, kai daugeliu atvejų suabejojama jų kūrybine, estetine, išliekamąja ir poveikio verte, nekalbant apie pačių paraiškų parengimą“, – komentavo A. Pakarklytė.
Be jau minėtos grožinės literatūros ir džiazo, ryškiau pavyko atliepti fotografijos (santykis tarp prašytos ir skirtos sumos – 30 proc.) ir dizaino (29 proc.) lėšų poreikį. Finansavimo procentas pagal posrites tolygiausiai pasiskirstė vizualiųjų ir scenos menų srityse.
„Tarybai buvo svarbu ne tai, kad kiekviena sritis gautų po vienodą sumą pinigų, o proporcingai atsižvelgti į kiekvienos iš jų sugeneruotą poreikį, jį atliepiant apytikriai panašiais finansavimo procentais. Bet vėlgi, pagrindinis tikslas nebuvo viską dirbtinai „ištolyginti“, kad kiekvienai posritei būtų skirta vienoda dalis nuo prašytos sumos. Svarbiausia į tai atsižvelgti ir kiek įmanoma natūraliau to siekti, o nepavykstant – ieškoti priežasčių ir argumentų“, – komentavo A. Pakarklytė.
Geografinis investicijų pasiskirstymas
„Vilniuje registruotų įstaigų projektai gavo daugiausiai finansavimo – beveik 2,8 mln. eurų. Tačiau teisingiau būtų pažvelgti ne į absoliučius dydžius, o į jų santykius, t. y. kokia finansavimo dalis teko skirtinguose miestuose registruotoms organizacijoms nuo jų prašytų sumų“, – teigė Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Radvilė Maskuliūnaitė. Ji pastebėjo, kad geriausiai buvo atlieptas Klaipėdos poreikis, šis miestas dominavo praktiškai visose srityse. Vizualiuosiuose menuose Klaipėdoje registruotų įstaigų projektai gavo 38 proc., muzikoje – 36 proc., o taikomuosiuose – 35 proc. prašytos sumos. Nors paraiškų šio miesto organizacijos pateikė mažai, bet ekspertai buvo linkę jas finansuoti. R. Maskuliūnaitė pabrėžė, kad kitose 57 savivaldybėse (be Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) finansavimo dalis nuo visos prašomos sumos vidutiniškai siekė tik 16 proc., tačiau išsiskyrė muzika su 26 proc.
Iš 332 finansuotų projektų 46 proc. savo veiklas vykdys tik Vilniuje. Tačiau 54 proc. veiklos numatytos įgyvendinti ir kitose Lietuvos vietose. Šiuo aspektu kaip ir pernai išsiskyrė scenos menų ir muzikos organizacijos. Iš 61 finansuoto sumanymo net 45 peržengs Vilniaus ribas ir scenos menų sklaidą vykdys ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, o iš jų 14 – ir užsienio šalyse. 75 proc. muzikos srityje finansuotų projektų taip pat vyks ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose ir mažuosiuose šalies miestuose, taip pat užsienyje.
Literatūros srityje mažiausiai projektų iš finansuotų (32 proc.) vyks kituose miestuose nei sostinė. Tačiau svarbu pastebėti, kad literatūros projektų vykdytojai įsipareigoja išplatinti leidinius 66 Lietuvos bibliotekoms, todėl knygos pasieks daugelio šalies vietovių skaitytojus.
R. Maskuliūnaitė pabrėžė, kad Kaune daugiausiai bus įgyvendinti literatūros ir scenos menų projektai, o Klaipėdoje vyks literatūros ir muzikos iniciatyvos. Visgi šis pajūrio miestas nėra itin populiarus. Jis finansuotuose projektuose kaip viena iš įgyvendinimo vietų buvo pasirinktas tik 35 iš 332 finansuotų projektų, o tai net gerokai mažiau nei 50 užsienyje vyksiančių iniciatyvų.
„Stebėsena tokiu pjūviu, kai atsižvelgiama ne į absoliučius dydžius, o į jų santykius, atskleidė, kad Vilniaus padėtis nėra išskirtinė. Tiesiog Vilniuje veikiančių organizacijų yra daugiau ir jos generuoja labai daug idėjų, bet šis poreikis nebūtinai atliepiamas geriausiai arba įtaiko į tokius pat finansavimo procentus, kaip ir kitų miestų, pavyzdžiui, literatūros ar vizualiųjų menų atveju. O akivaizdžiausiai tai atsiskleidžia muzikoje, kur ryškiausiai poreikis atlieptas Klaipėdos, tada regionų ir tik po to Vilniaus organizacijų idėjų atžvilgiu“, – apibendrino R. Maskuliūnaitė.
44 proc. teikusių paraiškas organizacijų gavo finansavimą
Lietuvos kultūros taryba šiame meno sričių konkurse sulaukė 472 unikalių organizacijų paraiškų. Iš jų finansavimas skirtas 44 proc., o vidutiniškai vienai organizacijai teko daugiau kaip 20 tūkst. eurų. R. Maskuliūnaitė pastebėjo, kad didžiausia vidutinė suma buvo skirta scenos menams. Ji siekė 21 tūkst. eurų, o mažiausia literatūros srityje – daugiau kaip 15 tūkst. eurų. Visgi ji teigė, kad literatūroje vidutiniškai vienos organizacijos 2,6 paraiškos gavo finansavimą, o scenos menuose tokių buvo tik 1,2.
Tyrėja minėjo, kad naujoms organizacijoms nėra lengva gauti Lietuvos kultūros tarybos finansavimą. 46 organizacijos šiemet pirmą kartą pateikė paraišką finansavimo konkursui, tačiau tik 5 iš jų lėšų sulaukė. Kūrybinėms iniciatyvoms finansavimą daugiausiai siekė gauti vizualiųjų menų organizacijos. Jų suaktyvėjimą būtų galima sieti su valstybinių ir nacionalinių muziejų pasitraukimu iš Lietuvos kultūros tarybos finansavimo konkursų.
Kalbant apie finansavimo pasiskirstymą tarp biudžetinio, nevyriausybinio ir privataus sektorių, galima pastebėti, kad pirmojo atveju finansavimas skirtas 25 įstaigoms ir 35 jų sumanymams, suteikiant 13 proc. visų lėšų. Dar mažesnė meno sričių lėšų krepšelio dalis teko privačioms įstaigoms – tik 7 proc., nors paraiškų finansuota 46. Likęs finansavimas, t. y. 80 proc., paskirstytas nevyriausybinėms organizacijoms – viešosioms įstaigoms, asociacijoms, labdaros ir paramos fondams.
Lietuvos kultūros taryba iš viso sulaukė 898 paraiškų, kuriose prašyta skirti 16,4 mln. eurų. Po individualių ekspertų vertinimų išryškėjo, kad pereinamąjį balą, t. y. 60 ir daugiau, surinko 752 paraiškos, kurioms siūlyta 8,6 mln. eurų suma. Galiausiai taryba finansavo 37 proc. pateiktų paraiškų, išlaikydama vidutinį 71 proc. finansavimo intensyvumą.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.
