Naujienos

Lietuvos kultūros taryba skyrė individualias stipendijas kultūros ir meno kūrėjams. 277 architektūros, bibliotekininkystės, cirko, dailės, dizaino, etninės kultūros, fotografijos, literatūros, muzikos, muziejininkystės, šokio, tarpdisciplininio meno ir teatro kūrėjams paskirstyta daugiau kaip 1,6 mln. eurų. Vidutinė stipendijos trukmė – 7,3 mėn. Šiemet padidinta stipendija siekia 800 eurų per mėnesį.

2024 m. mobilumo ir pradedančiojo kūrėjo stipendijų konkursų rezultatus paskelbsime iki sausio pabaigos. O sausio 17 d. prasidės antrasis mobilumo stipendijų konkursas. Trečiasis mobilumo konkursas numatytas gegužę, o individualių ir pradedančiojo kūrėjo stipendijų konkursai, skirti 2025 m. veikloms, bus skelbiami šį rudenį.

Individualiose stipendijose proveržis – vidutinė stipendija 5 825 eurai

„Pagaliau pavyko įveikti pandemijos poveikį stipendijoms ir padaryti ryškesnį proveržį. Prieš pandemiją vidutinė stipendijos trukmė buvo 7,3 mėn. 2020 m. Lietuvos kultūros taryba sulaukė istorinio 5 tūkst. stipendijų paraiškų kiekio, į ką reaguojant jos trukmė sumažėjo dvigubai. Prireikė keturių metų grįžti į 2019 m. situaciją, ne tik ją atkuriant, bet ir paauginant. Nors šiemet pagaliau pasiekta tokia pati vidutinė trukmė, dėl stipendijos dydžio kilimo suma dabar didesnė – 5 825 eurų. Apskritai, per visą Lietuvos kultūros tarybos veiklos dešimtmetį dar niekada nebuvo tokios didelės vidutinės stipendijos sumos, tad džiugu, kad pavyko sustiprinti patį stipendijos statusą ir svorį.

Žinoma, tai pavyko padaryti ne tik dėl pačio stipendijos dydžio augimo, bet ir dėl bendro stipendijų lėšų krepšelio didėjimo, kas suteikė galimybę skirti ilgesnės trukmės stipendijas. Nors dabar atrodytų, jog individualių stipendijų skirta mažiau nei pernai, bet nereikėtų pamiršti, kad dar laukia pradedančiųjų kūrėjų rezultatai, po kurių atsiskleis, kad bendras stipendijų kiekis kūrybai taip pat paaugo“, – teigė Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.

2024 m. individualių stipendijų konkursui kultūros ir meno kūrėjai pateikė 1 052 paraiškas. Po administracinės patikros, ekspertams vertinti perduotos 982 kultūros ir meno kūrėjų iniciatyvos. Kūrėjų paraiškų Lietuvos kultūros taryba sulaukė mažiau nei pernai, tačiau finansavimo poreikis smarkiai išaugo dėl ilgesnės prašomos stipendijos trukmės.

Individualios stipendijos populiariausios tarp 31–37 metų kūrėjų

Šiemet stipendijas gavo įvairaus amžiaus kūrėjai nuo 25 iki 93 metų. Turime ir 81 metų kūrėją, Lietuvos kultūros tarybos stipendijų konkurse dalyvavusį pirmą kartą ir gavusį stipendiją. Tačiau didžioji dalis stipendijų skirta kūrėjams nuo 31 iki 37 metų, ir ši grupė išlieka labai aktyvi.

Visgi jei pažvelgtume į skirtingų amžiaus grupių pasiekimus, pastebėtume, kad geriausiai sekėsi nuo 66 metų grupei, kurioje koncentruojasi daug patirties sukaupę kūrėjai. Jie pateikė 72 paraiškas ir 30 iš jų buvo skirtos stipendijos, kurių trukmė taip pat buvo ilgiausia. Šios grupės kūrėjai gavo 30 proc. prašyto finansavimo, ko nepavyko pasiekti kitoms amžiaus grupėms.

Kai kalbame apie skirtingas meno sritis, galime pastebėti tam tikras tendencijas ir išskirtinumus. Vidutinis stipendininko amžius keturiose – bibliotekininkystės, dailės, etninės kultūros, literatūros – srityse siekė 52 metus. Tuo tarpu architektūros, cirko, šokio ir tarpdisciplininio meno srityse – 36 metus.

2024 m. finansuota daugiau moterų (166) kūrybinių idėjų nei vyrų (111), tačiau jos pateikė daugiau paraiškų. Cirko, architektūros, fotografijos, muziejų srityse moterų ir vyrų iniciatyvoms lėšų teko po lygiai. Kitose srityse dominavo moterys, išskyrus muziką, kurioje daugiau finansuota vyrų kūrybinių idėjų.  

Kūrybines idėjas menininkai aktyviau įgyvendins sostinėje

Šiemet stipendijų konkurse išsiskyrė užsienyje gyvenančių menininkų paraiškos. Beveik pusei jų stipendijos buvo skirtos. Užsienyje gyvenantys kūrėjai daugiausiai įgyvendins muzikos, tarpdisciplininio meno ir šokio kūrybinius sumanymus.

Tarp Lietuvoje gyvenančių menininkų kaip įprastai dominavo vilniečiai, kurie pateikė beveik 60 proc. paraiškų, tuo tarpu kauniečiai – tik 11 proc., klaipėdiečiai – 4 proc., t. y. mažiau negu šiuo metu užsienyje gyvenantys kūrėjai. Tačiau įvertinus skirtų stipendijų dalį nuo prašytų atsiskleidžia, kad atotrūkis ne toks didelis. Kas trečias Vilniaus kūrėjas stipendiją gavo, o Kaune, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose tokių buvo 22–23 proc.

Sostinė taip pat išliko kūrybinių idėjų įgyvendinimo centru. Iš visų finansuotų projektų 45 proc. vyks tik Vilniuje, o Kaune ar Klaipėdoje – po 4 proc., kitose Lietuvos savivaldybėse – 11 proc., užsienyje – 3 proc. Likę 34 proc. veiklų vyks ne viename minėtame regione. Dažniausiai bus įgyvendintos muzikos ir dailės iniciatyvos, o regionuose be minėtų – ir etninės kultūros sumanymai.  

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.