Naujienos

Lietuvos kultūros taryba suteikė 108 pradedančiojo kūrėjo ir 44 mobilumo stipendijas, iš viso skirdama 627 tūkst. eurų. Šiems stipendijų konkursams kūrėjai pateikė 429 paraiškas, tačiau po administracinės patikros ekspertams vertinti perduotos 405 stipendijos: 338 pradedančiojo kūrėjo ir 67 mobilumo.

„Šių metų stipendijų konkursuose atverta nauja priemonė, skirta investicijoms į didelį potencialą turinčius, ankstyvame kūrybiniame etape esančius menininkus. Smagu, kad suteiktų stipendijų sąrašas yra žymiai ilgesnis, nei tarybos nariai iš pradžių planavo, bet dėl šios priežasties teko skirti trumpesnės trukmės stipendijas. Vidutinė pradedančiojo kūrėjo stipendija – 6,2 mėn. arba 4 970 eurų, tačiau ji 15 proc. mažesnė nei individuali. Nepaisant to, taryba tikisi, kad skirtos stipendijos paskatins kūrybinį augimą, suteiks galimybę susitelkti į idėjas, tyrinėjimus, procesą ir padės įsitvirtinti profesionaliame meno srities lauke. Šį pirmąjį tarybos bandymą ketinama tęsti ir toliau, kartu su ekspertų grupėmis svarstant, ar nevertėtų koncentruoti lėšų mažesnio kiekio finansavimui, skiriant ilgesnės trukmės stipendijas“, – teigė Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.

Iki vasario 14 d. vyksta antrasis mobilumo stipendijų konkursas. Trečiasis mobilumo konkursas numatytas gegužę, o individualių ir pradedančiojo kūrėjo stipendijų konkursai, skirti 2025 m. veikloms, bus skelbiami šį rudenį.

108 pradedančiojo kūrėjo stipendijoms skirta beveik 537 tūkst. eurų

108 architektūros, cirko, dailės, dizaino, etninės kultūros, fotografijos, literatūros, muzikos, šokio, tarpdisciplininio meno ir teatro kūrėjams paskirstyta beveik 537 tūkst. eurų. Skirta viena stipendija iš trijų prašytų.

Muzikos, tarpdisciplininio meno ir dailės sritys sulaukė daugiausiai pradedančiųjų kūrėjų dėmesio, tačiau jeigu pažvelgtume į paraiškų ir skirtų stipendijų santykį, pamatytume, kad į poreikį geriausiai atsižvelgta architektūros, cirko, etninės kultūros ir teatro srityse, kur finansuota net pusė ar daugiau stipendijų.

Įdomu pastebėti, kad vizualiųjų menų srityse (dailėje, fotografijoje, tarpdisciplininiame mene) skirtų stipendijų dalis nuo prašytų yra mažiausia, tačiau čia ekspertų grupės teikė rekomendaciją skirti ilgesnės trukmės stipendijas. Vidutinės skirtos stipendijos dydis vizualiuosiuose menuose yra 6 491 eurų, t. y. 23 proc. didesnis nei bendras vidurkis. Kitaip tariant, minėtų sričių ekspertų pateiktas siūlymas grįstas labiau proveržio, o ne papildomo palaikymo logika.

Pradedančiojo kūrėjo stipendijos – investicija į kūrybinį potencialą

Pradedančiojo kūrėjo konkursas iš viso atkreipė 145 menininkų dėmesį, kurie pirmą sykį teikė paraišką Lietuvos kultūros tarybai. Likusieji, kurių susidarė didesnioji dalis (57 proc.), stipendijų konkursuose dalyvavo ir anksčiau. Įdomu tai, kad 22 proc. jų nusprendė išbandyti naują kūrybos sritį. Šiuo aspektu aktyviausi buvo tarpdisciplininio meno, muzikos ir literatūros sričių ankstesnių konkursų dalyviai, dabar migravę į kitas.

Nors pradedantieji įprastai siejami su jaunu amžiumi, šiemet stipendijas gavo kūrėjai nuo 22 iki 50 metų. Turime ir 46 metų menininką, Lietuvos kultūros tarybos stipendijų konkurse apskritai dalyvavusį pirmą kartą ir gavusį stipendiją. Tačiau daugiausiai stipendijų suteikta 24–29 metų amžiaus grupėje esantiems kūrėjams, kur susitelkę 65 proc. visų pradedančiųjų.

2024 m. finansuota daugiau moterų (69) kūrybinių idėjų nei vyrų (39), tačiau jos pateikė ir daugiau paraiškų. Daugiau stipendijų skirta vyrams negu moterims tik architektūros ir muzikos srityse, o daugelyje kitų visiškai dominavo moterų kūrybinės idėjos.

Tolygumo užtikrinimas – beveik kas trečias kūrėjas iš skirtingų miestų gavo stipendiją

Tarp Lietuvoje gyvenančių menininkų kaip įprastai dominavo vilniečiai, kurie pateikė 59,5 proc. paraiškų, tuo tarpu kauniečiai – tik 11 proc., klaipėdiečiai – 5 proc., kitų miestų – 21 proc., iš užsienio 3,5 proc. Tačiau įvertinus skirtų stipendijų dalį nuo prašytų atsiskleidžia, kad visoje Lietuvoje situacija gana tolygi – beveik kas trečias Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kūrėjas stipendiją gavo. Itin išskiria užsienio menininkai – 67 proc. iš jų buvo skirta stipendija.

Sostinė taip pat išliko kūrybinių idėjų įgyvendinimo centru. Iš visų finansuotų projektų 48 proc. vyks tik Vilniuje, Kaune 2 proc., Klaipėdoje – 1 proc., kitose Lietuvos savivaldybėse – 6 proc., užsienyje – 4 proc. Likę 39 proc. veiklų vyks ne viename mieste.

44 mobilumo stipendijoms skirta daugiau kaip 90 tūkst. eurų

Kaip ir visada pirmasis 2024 m. mobilumo stipendijų konkursas nesulaukė didelio kūrėjų dėmesio, nes dauguma buvo susikoncentravę į stipendijas kūrybai ir jos sklaidai. Dėl to iki vasario 14 d. labai laukiame paraiškų antrajame mobilumo stipendijų konkurse.

44 architektūros, cirko, dailės, dizaino, etninės kultūros, fotografijos, literatūros, muzikos, šokio, tarpdisciplininio meno ir teatro kūrėjams paskirstyta daugiau kaip 90 tūkst. eurų. Šiame etape finansuotos 2 iš 3 pateiktų paraiškų, skirtų įgyti žinių, praktikų, technikų ar partnerysčių užsienyje, jomis dalintis ir bendradarbiauti tarptautinėse platformose.

Stipendijų sulaukę menininkai mobilumo veiklas vykdys 24 šalyse, trys ketvirtadaliai jų vyks Europos žemyne. Ryškiausia kryptis – JAV, konkrečiai – Niujorkas ir Los Andželas, kitos populiarios veiklų šalys – Prancūzija, Italija ir Belgija. „Mobiliausios“ šio konkurso sritys – muzika, dailė ir teatras.

„Tarptautiškumo aspektu žymiai intensyvesnis buvo individualių stipendijų konkursas, kur veiklas užsienyje planavo 2,5 karto daugiau pareiškėjų, iš kurių 67 asmenims stipendijos skirtos. Tai yra ryškiai daugiau nei mobilumo konkurse, net ir pradedančiųjų kūrėjų kategorijoje stipendijos skirtos 27 asmenims, kurie ketina veiklas vykdyti užsienyje. Atsižvelgiant į tai, kad rudeninis mobilumo stipendijų konkursas niekada nebuvo toks aktualus kaip sinchroniškai vykstantis kvietimas kūrybos ir jos sklaidos idėjoms, taryba rimtai svarstys, ar 2025-ųjų finansavimui verta skelbti šį konkursą rudenį“, – komentavo Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė A. Pakarklytė.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.