Naujienos

Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė kartu su Kultūros ir meno skyriaus vadove Aleksandra Chackevičiūte dalyvavo Šiaurės Europos menų tarybų ir kultūros fondų susitikime Glazge, Škotijoje. Jame, be Lietuvos, dalyvavo 11 šalių atstovai iš Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos, Estijos ir Latvijos, Anglijos, Škotijos, Šiaurės Airijos, Velso ir Airijos, taip pat Šiaurės šalių kultūros fondų „Nordic Culture Fund“ ir „Nordic Culture Point“ vadovai. 

Tarptautiškumo ir bendradarbiavimo stiprinimas 

Menų tarybų susitikimo formatas „Nordic-Baltic“ veikia nuo 2019 m., pirmą tokio tipo susitikimą surengiant Vilniuje. Jau tada jame dalyvavo ir Anglijos menų tarybos tarptautinių santykių vadovas, ieškodamas naujų bendradarbiavimo platformų po „Brexit“. 2022 m. Osle į susitikimą aktyviai įsitraukė Jungtinės Karalystės kraštai, o šį kartą Šiaurės Europos formatą papildė ir Airijos menų taryba. 

Kultūros ir meno skyriaus vadovė Aleksandra Chackevičiūtė sako, kad „Lietuvos kultūros taryba nuolat palaiko ryšį su kitų šalių organizacijomis, kurios veikia panašios veiklos kryptyse. Jau ne pirmas Šiaurės šalių organizacijų susitikimas, šiuokart vykęs Glazge, ir toliau stiprina tarpusavio šalių santykį. Tai platforma patirčių ir praktikų pasidalinimui, svarbių temų ir klausimų iškėlimui bei bendradarbystės puoselėjimui. Atviro bendravimo formatas – vertinga dovana bei galimybė tiesioginiai įsijungti į tarptautines veiklas bei procesus.“ 

„Galimybe dalyvauti tokiame formate ypatingai didžiuojuosi, nes čia telkiasi stipriausios ir brandžiausios Europos menų tarybos. Tik pagalvokite, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, dar Stalino valdymo metais, nuožmios meno propagandos ir politizuotų sprendimų laikotarpiu kitoje Europos pusėje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje jau veikė menų tarybos, politikams išlaikant „pagarbaus atstumo“ principą meno sprendimų atžvilgiu. Kai Lietuvą kaustė brežnevinis sąstingis, Skandinavijos šalyse viena po kitos kūrėsi menų tarybos, perimdamos Britų salyno veiklos principus,“ – teigia Asta Pakarklytė. 

Ji pasakoja, kad „šios tarybos turi dešimtmečių veiklos svorį, dešimtmečių pasitikėjimo ir nepertraukiamos partnerystės praktikas. Pavyzdžiui, nuo 1966 m. veikiantis Šiaurės kultūros fondas grįstas ne tik bendru finansavimo mechanizmu, bet ir nuolatiniu bendra(darbia)vimu. Tai beveik 60 metų nuosekliai veikiantis tinklas, kai tuo tarpu pagal šį analogą sukurtas Baltijos kultūros fondas dar tik žengia pirmuosius veiklos ir bendradarbiavimo žingsnius.“ 

Šiaurės Europos menų tarybų ir kultūros fondų susitikimas Glazge, Škotijoje.

Susitikimo įkvėpti pokyčiai 

Dalyviai apskritų stalų diskusijose kalbėjo apie valstybės investicijų į menininkus svarbą, kūrėjų teises ir atsakomybes, saviraiškos laisvę bei saugumą skirtingose šalyse. Taip pat dalijosi mintimis apie tarptautiškumo ir bendradarbiavimo reikšmę, tarpregioninių partnerysčių stiprinimą. Suvažiavime analizuotos meno ir dirbtinio intelekto, kūrybinių praktikų ir žmogaus sveikatos sąsajos, diskutuota apie klimato kaitą ir kaip kultūros sektorius gali prisidėti prie tvarumo. Susitikimo leitmotyvu tapo „pagarbaus atstumo“ principo aptarimas, daugeliui reziumuojant, jog atstumas tarp politikų ir meno bendruomenės sprendimų nuolat mažėja. 

Šalia teminių sesijų kiekviena taryba gavo užduotį per 5 minutes pristatyti ryškiausią pokytį, įvykusį po paskutinio susitikimo, kuris galbūt net ir įkvėpė šias permainas. Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė A. Pakarklytė pristatė valstybės investicijų į kūrėją augimą, nes būtent Šiaurės Europos menų tarybų susitikime ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje ši grandis yra silpniausia, su mažiausia investicijų dalimi. Per tą laiką mėnesinė stipendija kūrybai padidėjo nuo 600 iki 800 eurų, vidutinė jos trukmė išaugo iki 7,3 mėn. arba 5825 eurų (palyginimui, 2022 m. vidutinė trukmė buvo 5,4 mėn. arba 3221 eurų). Inicijuotas ir naujas pradedančiojo kūrėjo stipendijos konkursas. Be abejo, tai pavyko pasiekti skyrus didesnę finansavimo biudžeto dalį stipendijoms, t.y. 12 % arba 2,6 mln. eurų.