Lietuvos šokio informacijos centras, projektas „Dance Well“, Martyno Plepio nuotr.Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktas gyventojų tyrimas apie kultūros produktų ir paslaugų vartojimą, jų prieinamumą ir kokybę atskleidė, kad aktyviausiai į kultūrą įsitraukia Kauno ir Klaipėdos miestų bei Alytaus apskrities gyventojai, o kultūros prieinamumas geriau nei vidutiniškai vertinamas Vilniuje ir Kaune, kultūros kokybė – Vilniuje ir Kauno bei Alytaus apskrityse.
Išaugo gyvai kultūrą vartojančių gyventojų
Tyrimo autorė dr. Laima Nevinskaitė teigė, kad kultūros vartojimas išlieka absoliutus, tik 23 žmonės iš tyrime dalyvavusių 3 307 nurodė nevartojantys kultūros paslaugų. 97 proc. apklaustųjų žiūri filmus, 93 proc. skaito knygas ir periodinę spaudą, 85 proc. lankė scenos menų renginius arba žiūrėjo jų įrašus. Ji pastebėjo, kad lyginant su 2020 m. išaugo domėjimasis architektūros renginiais, gyvas muziejų lankymas, šiek tiek sumažėjo naudojimasis bibliotekų paslaugomis. Tyrimas taip pat atskleidė, kad išaugo žmonių, kurie gyvai vartojo bent 4 kultūros paslaugas, skaičius. Nors šiek tiek sumažėjo dalyvavimas kultūroje, t. y. mažesnė dalis gyventojų savanoriavo, užsiėmė labdaringomis ar bendruomeninėmis veiklomis, tačiau bendrai įsitraukimas į kultūrą padidėjo.
Tyrėja dr. Laima Nevinskaitė. Vytenio Budrio nuotr.
Gyventojai ir toliau palankiai vertina kultūros prieinamumą ir kokybę
Kultūros prieinamumo ir kokybės vertinimo rodikliai palyginti su 2020 m. tyrimo duomenimis nesikeitė. 2023 m. 66 proc. apklaustų gyventojų palankiai vertino kultūros produktų prieinamumą, o kokybę – 67 proc. Geriausiai jie vertino viešųjų bibliotekų, filmų ir muziejų prieinamumą, prasčiausiai – archyvų. Visgi palyginus su 2020 m., archyvų prieinamumas išaugo 12 proc., muziejų – 10 proc., o knygų ir spaudos sumažėjo 10 proc.
Gyvai prieinamas turinys vertinamas geriau negu skaitmeninis
2023 m. tyrimas atskleidė, kad gyvai prieinamu turiniu patenkinti 57 proc. apklaustų gyventojų, o skaitmeniniu 45 proc. Viešųjų bibliotekų, muziejų, scenos menų, filmų, knygų ir spaudos prieinamumas gyvai vertinamas geriau nei skaitmeninis. Išsiskyrė tik archyvai, kurių tiek skaitmeninis, tiek gyvas turinys vertintas vienodai.
Panaši situacija išryškėjo ir vertinant gyvo bei skaitmeninio turinio kokybę. 62 proc. respondentų nurodė, kad buvo patenkinti kultūros paslaugų kokybe, o 43 proc. skaitmeninio turinio kokybe. Jie geriausiai įvertino kino filmų skaitmeninio turinio kokybė, o blogiausiai – archyvų.
Tyrimo pristatymas. Vytenio Budrio nuotr.
Išaugo gyventojų pilietiškumas
Šių metų tyrime išliko ir ankstesniuose pastebėta tendencija, kad beveik 9 iš 10 apklaustų gyventojų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais, o 8 iš 10 pritarė, kad jų asmeninis tapatumas yra tvirtai susijęs su Lietuvos kultūra. Taip pat išaugo ir ne lietuvių tautybės gyventojų, teigiančių, kad jų asmeninis tapatumas susijęs su Lietuvos kultūra, dalis. L. Nevinskaitė pastebėjo, kad padaugėjo gyventojų, lankiusių istorinės atminties įprasminimo renginius. Ji minėjo, kad šiuos pokyčius būtų galima sieti su Ukrainos įvykiais, tačiau tai galėjo būti ir ilgalaikės tendencijos atspindys. Tyrėja akcentavo, kad kultūrą vartojantys žmonės dažniau pritarė teiginiui, jog jų tapatumas yra susijęs su Lietuvos kultūra negu tų, kurie kultūroje nedalyvauja.
Laikas, susidomėjimo stoka ir kaina – kliūtys įsilieti į kultūrinį gyvenimą
Nors pagrindinėmis kliūtimis įsilieti į kultūrinį gyvenimą, gyventojai įvardijo laiko, intereso stoką, taip pat kainą, tačiau bendrai šios problemos mažėja. Tyrimas atskleidė, kad 2023 m. mažiau žmonių nei 2020 m. intereso stoką įvardijo kaip kliūtį. Taip pat sumažėjo ir gyventojų teigiančių, kad nedalyvauja kultūriniame gyvenime dėl paslaugų kainos. O apie penktadalis žmonių įvardijo, kad jokių kliūčių dalyvauti kultūroje nemato.
Visgi ir toliau išliko ryški socialinė atskirtis tarp aktyviau ir mažiau aktyviai kultūrą vartojančių ir į ją įsitraukiančių, palankiau ar mažiau palankiai ją vertinančių gyventojų. Ją galėjo nulemti išsilavinimo, pajamų, užimamų pareigų skirtumai, taip pat ar dalyvavimas kultūroje perduodamas iš kartos į kartą.
Tyrimo pristatymas. Vytenio Budrio nuotr.
Aktyviai kultūriniame gyvenime veikiantys žmonės yra laimingesni
KOG instituto įkūrėjas ir partneris Domantas Gailius atkreipė dėmesį, kad palanki kultūrinė aplinka vaikystėje galėjo lemti tiek kultūros vartojimą, tiek dalyvavimą tolesniame žmogaus gyvenime. Tyrimas atskleidė, kad tarp aktyviai dalyvavusių kultūroje beveik nebuvo žmonių, kurie augo nepalankiame kultūriniame kontekste, o net ketvirtadalis „kultūros dar neatradusių“ apklaustų gyventojų augo būtent tokioje aplinkoje.
Jis pastebėjo, kad vartojantys ar ją kuriantys gyventojai buvo laimingesni, turėjo platesnį socialinį ratą, daugiau iš jų pritarė, kad jų asmeninis tapatumas buvo tvirtai susijęs su Lietuvos kultūra. Tokie gyventojai dažniau padėjo žmonėms, priklausantiems kitai tautinei, religinei ar socialinei grupei, bei pritarė, kad visuomenei naudinga, kai ji sudaryta iš skirtingoms kultūroms priklausančių žmonių.
Žiūrėkite tyrimo pristatymą:
Parengė Lietuvos kultūros tarybos praktikantė Ugnė Ūla Žalgutė.
