Jau daugiau nei penkmetį Tauragėje organizuojamas „Menų Festas“ siekia užtikrinti, kad nemokama kokybiška kultūra pasiektų kiekvieną, o ypač – jaunimą. Šiame Vakarų Lietuvos mieste stinga veiklų, kurios paskatintų jaunimą labiau įsitraukti į kultūrinį gyvenimą. Vis dėlto, festivalio organizatoriai tiki, kad imantis iniciatyvos visa tai galima pakeisti. Apie „Menų Festo“ ilgametę kelionę, virtusią sėkmės istorija, pasakoja festivalį organizuojančios sąjungos – „Tauragės apskritasis stalas“ – nariai Tadas Kaminskas, Paulius Statkus, Emilija Račkauskaitė ir Aistė Naujokaitė. Su jais kalbasi Lietuvos kultūros tarybos praktikantė Simona Rapalavičiūtė.
„Menų Festui“ – kiek daugiau nei penkmetis. Kaip vienos vasaros renginio idėja išsivystė į kasmetinį projektą?
Tadas Kaminskas: 2018 metų pavasarį vykusiuose „City Alumni“ mokymuose buvo iškelta problema: Tauragės regione trūksta renginių, kuriuose būtų pristatomos profesionalaus meno veiklos, o jau egzistuojantys projektai jaunimo nelaikė savo tiksline auditorija, dėl to jaunų žmonių įsitraukimas buvo vangus. Tad ėmėmės spręsti tas problemas, kurios mums buvo opios ir kilo idėja suorganizuoti festivalį. Per šešerius metus buvo įvykdytos įvairios veiklos: atlikėjų ir grupių pasirodymai, tapybos, fotografijos ir grafikos darbų parodos, performatyviosios poezijos varžytuvės „Slemas su ragais“, žaidimų vakarai, kūrybos ir meno tematikos paskaitos bei pokalbiai su jų atstovais, meno dirbtuvės. Kasmet siekiame išsigryninti savą festivalio konceptą – stebime, kokios veiklos pasiteisina ir sulaukia žmonių susidomėjimo, o gautas konkretus rezultatas ir įgytos naujos patirtys komandą motyvuoja kitiems metams.
Festivalis vyksta vasaros pabaigoje, o jau rugsėjį pradedate ruoštis kitiems metams. Kokie didžiausi iššūkiai organizuojant „Menų Festą“?
Paulius Statkus: Vienas iš iššūkių, su kuriuo susiduriame, yra tai, kad dar nespėję susitvarkyti su einančių metų projekto ataskaitomis, jau turime pradėti generuoti idėjas kitam. Šis iššūkis priverčia išmokti laiko planavimo, tačiau dirbant komandoje visa tai puikiai pavyksta. Nemenkas iššūkis iškyla ir tada, kai sulaukiame konkursų rezultatų ir sužinome, kiek gausime lėšų. Dažnai visgi tenka „apkarpyti idėjas“. Tačiau ir tokioje situacijoje rankų nenuleidžiame – tai priverčia lanksčiai pažiūrėti į situaciją ir paieškoti alternatyvų jau sugalvotoms idėjoms.
.jpg)
Tauragės „Menų Festo“ organizatoriai, P. Žižliausko nuotr.
2023 metais Tauragė buvo Lietuvos kultūros sostine, tad ir kultūra šiame mieste klestėjo labiau. Ar galėtumėt teigti, kad „Menų Festas“ – vienas įsimintinesnių renginių, įvykusių praeitais metais?
Emilija Račkauskaitė: 2023-iaisiais metais kultūra Tauragėje tikrai žydėjo. Buvo gera stebėti kaip miestas tapo viena didžiule, aktyvia bendruomene, siekiančia bendro tikslo – žadinti kultūrą. Visi metai buvo kupini išskirtinių ar jau tradicijomis tapusių renginių, kurie buvo savaip įsimintini. „Menų Festui“ kažkokios išskirties netaikome, nes mums, kaip organizatoriams, šis renginys kiekvienais metais yra ypatingas. Žinoma, 2023 metais norėjosi dar daugiau pasistiebti ir parodyti, ką galime geriausiai, manau – tai puikiai pavyko. Tapti Lietuvos kultūros sostinės programos dalimi mums buvo didžiulė garbė.
Kaip manote, kokį indėlį „Menų Festas“ suteikia Tauragės kultūrai ir pačiai Tauragei?
Emilija Račkauskaitė: Vienas pagrindinių projekto tikslų ir yra kelti Tauragės krašto meninę, kultūrinę vertę ir mažinti regioninę atskirtį, įtraukiant visas amžiaus grupes, ypač jaunimą – tikslinę festivalio auditoriją. Siekiame, jog vis dažniau žmonės lankytųsi tokio tipo renginiuose ne tik pramoginiais, bet ir kultūrinės saviugdos tikslais. Tokiu atveju, kultūros sektorius yra skatinamas vystytis ir plėsti sričių lauką. Kitas tikslas – tai didinti nišinės kultūros prieinamumą Tauragės mieste ir rajone, lyginant su didžiaisiais miestais. Vis dar pastebime, jog dėl sąlyginai mažo suinteresuotos auditorijos kiekio, alternatyvios muzikos atlikėjai mieliau renkasi savo veiklą parodyti didesniuose miestuose, traukos centruose. Todėl bandant sutelkti daugiau tokio tipo kūrėjų yra mažinama kultūrinė atskirtis didesnių miestų atžvilgiu. Na, o dabar „Menų Festas“ puikiai papildo Tauragės miesto ir rajono kultūrinį spektrą savitais alternatyvios muzikos atlikėjų pasirodymais, o vykstančios parodos išsiskiria unikalumu ir fotografijos stilių įvairove.
Į Tauragės kultūrą įsitraukiate ne tik kaip organizatoriai, tačiau ir kaip dalyviai. Ko, Jūsų manymu, Tauragėje kultūros atžvilgiu vis dar trūksta? Ko pasigendate patys?
Tadas Kaminskas: Tauragėje, bent jau kiek tenka bendrauti su įvairiais muzikos sferos atstovais, trūksta erdvės, kurioje būtų galima suorganizuoti koncertus tų atlikėjų ar grupių, kurie nėra plačiai žinomi. Vasara, šiuo klausimu, yra kiek palankesnis laikotarpis, nes paruošti erdves renginiui lauke galima pagal savus lūkesčius. Šaltuoju metu, šis erdvės faktorius priverčia kultūrą šiek tiek stagnuoti, nes erdvių, kuriose tokio tipo kūrėjai galėtų surengti savo pasirodymus, praktiškai nėra. Dar kitas aspektas – tos erdvės, kuriose žiemą renginiai galėtų vykti, dažnai neatitinka tam tikrų kūrėjų koncepto, kadangi jose yra tik sėdimos vietos, todėl, pavyzdžiui, daugelis gitarinės muzikos atstovų, turų metu Tauragę pasirenka aplenkti.
.jpg)
Tauragės „Menų Festas“, P. Žižliausko nuotr.
Savo idėjoms realizuoti sulaukiate finansavimo iš Lietuvos kultūros tarybos. Kiek jis yra svarbus įgyvendinant „Menų Festą“?
Tadas Kaminskas: Lietuvos kultūros tarybos finansinis indėlis iš esmės yra kertinis veiksnys, leidžiantis įgyvendinti pagrindinę projekto idėją – suteikti pradedančiajam menininkui platformą atskleisti savo kūrybą, tuo pat metu atiduodant savotišką kultūrinę duoklę savam miestui – Tauragei. Lietuvos kultūros tarybos suteiktos lėšos dažniausiai yra didžiausia per atitinkamus metus pritrauktų finansų dalis. Taip pat, skirtas finansavimas mums leidžia įgyvendinti tokį festivalio konceptą, kurį esame išsigryninę. Dėl to mums pavyksta praturtinti Tauragės miesto ir rajono kultūrinį gyvenimą bei suaktyvinti miesto gyventojus ir didinti nišinės kultūros prieinamumą. Be to, šios lėšos padeda vienoje vietoje suburti begalę tiek pradedančiųjų, tiek savo srityje pasižymėjusių, įvairių kultūros sričių profesionalų. Dėl to savo kūrybą pristatantys festivalio dalyviai gali užmegzti naujus ryšius ir kontaktus, reikšmingus jų kūrybinėje kelionėje. Galiausiai, valstybės investicijos padeda festivalį išlaikyti nemokamu, o tai leidžia platesnei visuomenės daliai dalyvauti kultūriniame gyvenime, nepaisant jų socialinės padėties. Žvelgiant iš kūrėjų ir menininkų perspektyvos – nemokamas festivalis jiems suteikia galimybę savo kūrybą parodyti dar neatrastai auditorijai, sunkiau pasiekiamai jų pačių organizuojamų komercinių renginių.
Kokiais pasiekimais, per visus šiuos organizavimo metus, didžiuojatės labiausiai?
Aistė Naujokaitė: Projektu siekiame duoti atspirtį menininkams bei muzikantams tolesnėje jų karjeroje. Jam pasibaigus festivalyje dalyvavę menininkai praplečia savo auditoriją, atranda naujų ryšių ir kontaktų, kurie praverčia kūrybinėje kelionėje. Turime pavyzdžių kaip jaunos, ką tik susibūrusios muzikos grupės buvo pastebėtos žinomų atlikėjų, kurie juos paskatino tęsti savo kūrybą, davė patarimų bei įžvalgų. Kaip rodo renginio organizavimo patirtis, menininkai po dalyvavimo mūsų festivalyje, padrąsinti kitų kūrėjų ar žiūrovų, ryžtasi tolesnį savo gyvenimo kelią kreipti kūrybos linkme, pavyzdžiui, pradėti studijas menų srityje.
Džiugina ir festivalio dalyvių skaičius – turime ištikimų festivalio lankytojų iš visos Lietuvos. Tačiau mums didžiausias sėkmės „pamatavimas“ yra pagalba ir postūmis kūrėjui, šios idėjos vedinas ir gimė „Menų Festas“. Neslėpsime, visai smagu pasigirti ir į Tauragę pritrauktais atlikėjų vardais.
.jpg)
Tauragės „Menų Festas“, P. Žižliausko nuotr.
Kokių pokyčių arba naujovių galima tikėtis artėjančiame „Menų Feste“?
Aistė Naujokaitė: Manome, kad jau visai neblogai supratome, ką mėgsta „Menų Festo“ lankytojai – dviračio neišrasi. Visgi, šiais metais stengsimės parodų kokybę „pakelti“ į aukštesnį lygį. Žinoma, prižadame naujų, bet ilgai Tauragėje lauktų, vardų ant scenos bei dar didesnio ir garsesnio vakarėlio po koncertų (afterparty) dalies. Greitu metu skelbsime šių 2024 metų „Menų Festo“ datą, kartu ir visas naujienas, tad informacijos ieškoti geriausia mūsų socialinių medijų paskyrose.
