Naujienos

Praėjusią savaitę Lietuvos kultūros tarybos (LKT) nariai susitiko su kultūros ministru ir jo politine komanda, besiruošiant 2025-ųjų finansavimo ciklui. Atsižvelgiant į tai, kad prasidėjo ateinančių metų biudžeto planavimo etapas, pagrindinis susitikimo tikslas buvo pagrįsti LKT biudžeto augimo poreikį. 

Ekspertiniu vertinimu grįstas biudžeto poreikis 

„Bendras Lietuvos kultūros tarybos biudžeto finansavimui didinimas yra esminis tikslas, kurio siekėme šiuo susitikimu. Specialiai tam parengėme išsamią analitiką, dėmesį koncentruodami į ekspertiniu vertinimu grįstas rekomendacijas dėl galimo ateinančių metų biudžeto, kuris turėtų augti bent jau 25 % ir vietoj dabar 2025-iesiems suplanuotų 20,65 mln. pasiekti 25 mln. eurų“, – komentavo pirmininkė Asta Pakarklytė. 

Apibendrinus visą 2023 m. finansavimo ciklą atsiskleidė, kad ekspertai geriausiai įvertintoms, 70 ir daugiau balų surinkusioms paraiškoms, rekomendavo skirti 25,2 mln. eurų. Šiemet, įgyvendinus tik pirmą kvietimo etapą, ekspertai aukščiausius balus surinkusioms paraiškoms siūlė skirti 24,3 mln. eurų, nors visa metams LKT numatyta suma paskirstymui yra tik 20,65 mln. eurų. Tad net ir neįveikus viso šių metų finansavimo ciklo akivaizdu, kad atotrūkis tarp ekspertų rekomenduojamos skirti sumos geriausiai įvertintoms paraiškoms ir LKT disponuojamų lėšų dar pagilėjo.  

„Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ekspertų rekomendacijos yra nuosaikios. Ekspertų darbo grupės, žinodamos ribotas skirstomų lėšų galimybes, ekspertinio vertinimo metu siūlo nuosaikias finansavimo sumas, siekdamos į finansuojamų paraiškų sąrašą įtraukti kuo daugiau projektų. Dėl šios priežasties, paskelbus finansavimo rezultatus, nepasitenkinimas kyla ne tik iš finansavimo negavusių pareiškėjų, bet ir iš tų, kuriems skirta stipriai mažiau lėšų, nei buvo prašyta. 2023 m. dėl lėšų stokos finansavimas nebuvo skirtas beveik 200 projektų, kurių paraiškos buvo įvertintos 70 ir daugiau balų“, – teigė A. Pakarklytė. 

Tiesioginių investicijų į menininką svarba 

LKT nariai susitikime akcentavo ir tiesioginių investicijų į kūrėją svarbą, kad visų pirma turi būti toliau stiprinama stipendijų priemonė. Dar 2023 m. įvertinus tai, kad stipendijos dydis tapo mažesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas po mokesčių, LKT nariai inicijavo jos didinimą iki 800 eurų per mėnesį, kurį palaikė Kultūros ministerijos politinė komanda. Tačiau jau šių metų pradžioje minimalus atlyginimas perkopė 700 eurų ribą ir veikiausiai toliau augs, o tai ir vėl turėtų skatinti stipendijos dydžio kėlimą. 

„Tai labai aiškiai atskleidžia, kokiais tempais auga valstybė, todėl tiesioginės investicijos į kūrėją turi neatsilikti. Jau dabar vos spėjama vytis minimalios algos augimą, kai dauguma užsienio menų tarybų ir kultūros fondų (pavyzdžiui, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Skandinavijos šalių) savo stipendijų dydį sieja su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Tarybos narių manymu, stipendijos sąsaja su minimaliu atlyginimu apskritai yra ydinga, nes taip formuojasi nuostata, kad kūryba gali būti praktikuojama tik kaip podarbinė veikla“, – komentavo LKT pirmininkė Asta Pakarklytė. 

Tokiame kontekste svarstyta galimybė visus LKT finansavimo konkursus atverti ir juridiniams, ir fiziniams asmenims. Susitikime taip pat aptartas strateginio finansavimo ir tolygios kultūrinės raidos modeliai, juose kylantys iššūkiai, specifika ir poreikiai. Aktyviai diskutuota apie eksperto ir pačios tarybos misiją, ateities vizijas. 

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.