V. Budrio nuotr.Kultūros ministerija skelbia naujos kadencijos Lietuvos kultūros tarybos (LKT) narių rinkimų pradžią.
Pagal Lietuvos kultūros tarybos įstatymą rinkimai vyksta keliais etapais. Iš pradžių kultūros, meno, mokslo ir nepriklausomos organizacijos bei tautinių mažumų bendrijos turi deleguoti Lietuvos kultūros tarybos rinkėjus, o iki rugsėjo 27 dienos laukiama pretendentų į LKT narius dokumentų. Vėliau rinkėjai išrinks 20 kandidatų į LKT narius, iš kurių kultūros ministras kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba atrinks 10 kandidatų ir teiks tarybos sudėtį tvirtinti Vyriausybei. Kultūros ministras taip pat teiks tvirtinti Vyriausybei LKT pirmininko kandidatūrą. Naujos sudėties taryba pradės veikti nuo 2025 m. birželio 8 d.
Pretendentus į LKT narius gali siūlyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pretendentais gali būti siūlomi asmenys, dėl savo pasiekimų kultūros ir (ar) meno srityse žinomi Lietuvoje, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį įgyvendinant kultūrinius projektus bei žinių ir gebėjimų (kompetencijos), padedančių siekti Lietuvos kultūros tarybai keliamų tikslų ir įgyvendinti jos funkcijas. Pretendentais negali būti kultūros ir meno organizacijų (bet kokios juridinės formos įstaigų, veikiančių kultūros ar meno srityje) vadovai ir į Lietuvos kultūros tarybos rinkėjų sąrašą įtraukti Lietuvos kultūros tarybos narių rinkėjai. Pretendentai privalo būti nepriekaištingos reputacijos.
Lietuvos kultūros taryba – įstaiga prie Kultūros ministerijos, pagal kompetenciją įgyvendinanti valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, vykdanti viešojo administravimo funkcijas. LKT narių susirinkimas – kolegialus įstaigos valdymo organas, kurį sudaro 10 renkamų narių ir Tarybos pirmininkas.
LKT narių kadencija – ketveri metai, tas pats asmuo tarybos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
LKT narių rinkimus organizuoja Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupė.
