Naujienos

Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjo Norvegijos menų ir kultūros institucijos delegacija iš Oslo ir Trondheimo. Lietuvos kultūros taryba tęsia dvišalį bendradarbiavimą kultūros srityje Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo lėšomis. Programos partnerė Lietuvoje – LR kultūros ministerija. Norvegijos atstovai intensyviai dirbo sesijose su tarybos administracijos komanda individualių menininkų būklės ir kultūros regionuose stiprinimo temomis, dalijosi žiniomis, aptarė bendrus iššūkius bei jų sprendimo būdus ir galimybes, taip pat dalyvavo kasmetiniame tarybos forume „Kūrėjo/s galia“. 

Vizito epicentre – dvišaliai patirčių ir žinių mainai  

Dalintis patirtimi į Lietuvą atvyko penki Norvegijos menų ir kultūros institucijos atstovai – meno ekonomikos ir inovacijų skyriaus vadovas Sverre Fossen, tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyr. patarėja Thea Breivik, stipendijų programų vyr. patarėjai Ken Stebergløkken ir Berit Skive, stipendijų programų patarėjas Adrian Aam Refsnes. Lietuvos kultūros tarybos administracijos komanda organizavo 4 darbines sesijas įvairiomis taryboms aktualiomis temomis, mainėsi žiniomis su Norvegijos kolegomis.  

„Vienas labiausiai įsiminusių Norvegijos koleg(i)ų pasidalinimų buvo apie neįtikėtiną dviejų skirtingų tarybų panašumą: veiklų, metodų, procesų, iššūkių, motyvacijų. Nors abi organizacijas skiria bent penki veiklos dešimtmečiai, atitinkamai ir patirčių kelias yra skirtingas, vis tik kolegos sakė, kad labai svarbu kituose atpažinti save – stiprina mintis, kad esi savo profesinėje veikloje ne vienas,“ – pasakoja Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė. 

Lietuvos kultūros tarybos komandos ir Norvegijos menų ir kultūros institucijos atstovų sesija. V. Budrio nuotrauka 

Stebėsenos ir analizės skyriaus vyresnysis analitikas Martynas Tininis pristatė svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, kartu apžvelgė ir šalies kultūros bei meno vystymosi etapus. Jis akcentavo sovietinės okupacijos poveikį kultūros raidai, supažindino su Lietuvos meno praeitimi ir dabartimi, meno praktikomis. Kitoje sesijoje vyresnysis analitikas M. Tininis pateikė tarybos stipendijų bei kultūros ir meno projektų finansavimo statistiką, kaip ji pasiskirsto tarp skirtingų sričių, programų ir stipendijų, kokie strateginiai pokyčiai įvyko augant organizacijai. M. Tininis vizito metu atskleidė savo kitą – istoriko – pusę. Jis pravedė Norvegijos kolegoms ekskursiją po Vilniaus senamiestį. Joje supažindino su Lietuvos istorija akcentuodamas Antrojo Pasaulinio karo palikimą Vilniaus istorijai, antisovietinę rezistenciją, Sąjūdžio laikus ir atkurtos Lietuvos Respublikos raidą – Valdovų rūmų istoriją, Užupio Respublikos įsikūrimą ir kita. 

Nuo tarybos veiklos konteksto iki ateities perspektyvų 

Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė pristatė kontekstą, kuriame veikia Lietuvos kultūros taryba. Ji aptarė šalies kultūros politiką ir „ištiestos rankos“ principą, kultūros sektoriaus dydį, biudžetą skiriamą kultūrai, tiesiogines investicijas į menininkus. A. Pakarklytė detaliau kalbėjo apie tarybos biudžeto struktūrą, finansavimo dinamiką bei didžiausius pokyčius įstaigos istorijoje. 

Berit Skive, Ken Stebergløkken, Thea Breivik, Adrian Aam Refsnes, Sverre Fossen. V. Budrio nuotrauka 

Administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė kalbėjo apie Lietuvos kultūros tarybos veiklą iš administracinės perspektyvos. Ji atskleidė, kokia taryba yra kaip organizacija – komandos dydį, struktūrą ir atsakomybes, kaip atrodo tarybos kasdienybė, koks yra santykis tarp tarybos narių susirinkimo ir administracijos darbuotojų, kokie buvo įgyvendinti strateginiai pokyčiai 2021–2024 metais. 

Kultūros ir meno skyriaus patarėja Aleksandra Chackevičiūtė pristatė Lietuvos kultūros tarybos stipendijų programas – individualias, mobilumo ir pradedančiojo kūrėjo stipendijas. Ji detaliai paaiškino paraiškų kelią nuo paraiškos pateikimo iki finansavimo išmokėjimo – kas gali teikti paraiškas, kaip jos vertinamos, koks yra stipendijų skyrimo procesas bei kokia informacija renkama menininkų ataskaitose. Ji apibendrina, kad „laikas su Norvegijos delegacija buvo pulsas, apjungiantis tarptautinio konteksto sekimą, daugiakryptes atviras diskusijas, dalijimąsi patirtimis – nuo geopolitinių temų iki konkrečių administravimo praktikų – ir kt. Šį pulsą jausti būtina.“

Kultūros ir meno skyriaus patarėja Aleksandra Chackevičiūtė. V. Budrio nuotrauka 

Norvegijos menų ir kultūros institucijos tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyr. patarėja Thea Breivik trumpai pristatė Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinį mechanizmą, kurio lėšomis vyksta Lietuvos kultūros tarybos ir Norvegijos menų ir kultūros institucijos bendradarbiavimas, o taip pat finansuotas ne vienas šalyje vykdytas bendradarbiavimo su Norvegija, Islandija arba Lichtenšteinu projektas. Džiaugiamės, kad susitikimuose dalyvavo Rita Paičienė, Norvegijos ambasados Lietuvoje darbuotoja, kurios atstovaujama ambasada prisideda prie EEE finansinio mechanizmo plėtros.  

Delegacija taip pat apsilankė kultūros komplekse „SODAS 2123“. Tai Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos inicijuojama bei kuruojama bendruomeniškumo ir savivaldos principais veikianti erdvė, kurioje buriasi per keliasdešimt įvairių sričių kultūros kūrėjų ir tyrėjų, kurie savo praktikose eksperimentuoja, ieško netikėtų formatų ir reaguoja į naujausias kultūrines, socialines, geopolitines, ekologines aktualijas. 

Norvegijos menų ir kultūros institucijos tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyr. patarėja Thea Breivik. V. Budrio nuotrauka 

Lietuvos kultūros taryba toliau tęs bendradarbiavimą su Norvegijos menų ir kultūros institucija. Birželio antroje pusėje planuojamas tarybos delegacijos vizitas Trondheime, kuriame toliau bus dalijamasi patirtimis ir žiniomis, mokomasi gerųjų praktikų. 

Dvišalis bendradarbiavimas kultūros srityje yra vykdomas Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo lėšomis. Programos partnerė Lietuvoje – LR kultūros ministerija.  

Išsamiau apie Norvegijos menų ir kultūros instituciją: https://www.kulturdirektoratet.no/english