Lietuvos kultūros taryba, atsižvelgdama į Regioninių kultūros tarybų narių ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų siūlymus, ketina atnaujinti programos „Tolygi kultūrinė raida“ kvotų apskritims skaičiavimo tvarką. Tikimės, kad ji įsigalios 2025 m. konkursams ir padės užtikrinti tolygesnį bei teisingesnį finansavimą visoms apskritims.
Monikos Dirsytės ir Agnės Sabulytės performansas „Ašies kodas“. Tauragės krašto muziejus „Santaka“, menų festivalis „KVADRATU 2023“. Mindaugo Černecko nuotr.
Regioninės kultūros tarybos nariai kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija inicijavo kvotų skaičiavimo atnaujinimą
Dalis Regioninių kultūros tarybų narių kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais ragino atnaujinti kvotų skaičiavimo tvarką. Lietuvos kultūros taryba atliko apklausą, kurioje dalyvavo 95 proc. Regioninių kultūros tarybų narių. Apklausos rezultatai atskleidė, kad nuomonės dėl kvotų modelio keitimo pasiskirstė beveik po lygiai: 38 nariai siūlė nieko nekeisti, 36 – keisti kvotų nustatymo tvarką, o 6 pateikė nevienareikšmius atsakymus. Atsižvelgdama į šiuos rezultatus, Lietuvos kultūros taryba nusprendė tęsti kvotų skaičiavimo peržiūrą.
Regioninis kvotų skaičiavimas kaimynėse šalyse – Lietuvos modelis kompleksiškiausias
Rugpjūčio pradžioje įvyko nuotolinis Regioninių kultūros tarybų, Kultūros ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos kultūros tarybos susitikimas. Jame tarybos vyresnysis analitikas Martynas Tininis pristatė kvotų apskritims skaičiavimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje palyginimą bei galimus „Tolygios kultūrinės raidos“ modelio variantus.
„Kai lyginame regionines programas trijose Baltijos šalyse, pastebime, kad Latvijos programos biudžetas yra žymiai mažesnis – tik 690 tūkst. eurų, o Estijos, panašiai kaip ir Lietuvos, siekia 3,47 mln. eurų. Tačiau Estijoje šios lėšos skiriamos ne tik organizacijų iniciatyvoms, bet ir stipendijoms, finansuojant ir sportą. Tuo tarpu Lietuvoje kvota yra 3,35 mln. eurų. Lietuva išsiskiria tuo, kad turi savivaldybių kofinansavimą kaip kvotų rodiklį, Latvijoje naudojamas ekspertinis vertinimas, o Estijoje – organizacijų skaičius. Kaimyninėse šalyse taikomas bazinis finansavimas – nustatyta kvotos dalis regionams išskirstoma po lygiai. Trijų Baltijos valstybių kvotų skaičiavimas panašus ir tuo, kad Lietuva, kaip ir Estija, kreipia dėmesį į regionų socialinę, ekonominę ir demografinę padėtį, turėdama 12 socialinio klimato indekso rodiklių. Estai šią kvotos dalį skirsto atsižvelgdami į gyventojų skaičių ir perkamąją galią regionuose. O Latvijoje ypatingas dėmesys skiriamas Latgalos regionui, kuriame nacionalinė tapatybė silpnesnė“, – pristatė M. Tininis.
Būsimas kvotų modelis – tolygesnis ir atliepiantis savivaldybių pastangas
Dabartinė programos kvota siekia 3,35 mln. eurų ir ji padalinta į keturias dalis: 45 proc. lėšų skirstoma pagal organizacijų paraiškose išreikštą finansavimo poreikį, 40,5 proc. – savivaldybių kofinansavimą, 4,5 proc. – savivaldybių kofinansavimo santykį palyginant su Lietuvos kultūros tarybos skiriamomis lėšomis, ir 10 proc. – pagal socialinio klimato indeksą, skaičiuojamą apskritims su prastesniais socialiniais, demografiniais ir ekonominiais rodikliais.
Tolesniems svarstymams pristatytas kvotų modelis būtų skirstomas į tris dalis. Pirmiausia atsirastų bazinis finansavimas pagal socialinio klimato indeksą. Vietoj 10 proc. kvotos tam tikroms apskritims, būtų skiriama 20 proc. lėšų visoms apskritims. Antra, siūloma, kad visas „svoris“ tektų savivaldybių kofinansavimo santykiui – jis siektų 40 proc., vietoj dabartinių 4,5 proc. Taip skatinant savivaldybių prisidėjimą prie kultūros finansavimo ir įvertinant pastangas investuoti į ją kiekvienoje apskrityje. Trečia, 40 proc. lėšų būtų skiriama pagal finansavimo poreikį ir (arba) kitą rodiklį, pavyzdžiui, individualų ekspertinį vertinimą, gyventojų ar paraiškas teikusių organizacijų skaičių, o gal iš pastarųjų dviejų sudarytą rodiklį – organizacijų skaičių, tenkantį 1 000 gyventojų.
Tokį kvotų proporcijų pasiskirstymą (40-40-20 proc.) palankiai įvertino Regioninių kultūros tarybos nariai. Nuotolinio susitikimo metu dalis jų teigė, kad atnaujinami kvotų skaičiavimo rodikliai yra objektyvesni ir skatina galvoti apie teisingesnį lėšų paskirstymą visiems regionams.
Artimiausiu metu vyks paskutinė Regioninių kultūros tarybų narių apklausa, kurioje jie išsakys savo nuomonę dėl galutinių finansavimo kvotos rodiklių. Po jos Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas priims sprendimą dėl kvotų skaičiavimo apskritims tvarkos atnaujinimo, aptaręs jį su Kultūros ministerijos politine komanda. Tikimasi, kad nauja kvotų skaičiavimo tvarka įsigalios 2025 m. programos konkursams.
