- Pagrindinis
- Organizacijoms
- Finansuoti projektai
- Strateginis finansavimas: tarptautiniai renginiai
Strateginis finansavimas: tarptautiniai renginiai
- 2025
- finansavimo konkurso etapas
Apie
Užtikrinti tvarų finansavimą Lietuvoje rengiamiems tarptautiniams meno renginiams, kurių tikslas – Lietuvos visuomenei pristatyti ir skleisti aukščiausio meninio ir profesinio lygio Lietuvos ir užsienio šalių meną, skatinti kultūros ir meno raidą šalyje.
Ekspertų darbo grupė
| Vardas, pavardė | Kompetencija |
|---|---|
| Edvardas Šumila | Alternatyvioji muzika |
| Liutauras Ulevičius | Komunikacija |
| Marius Burokas | Literatūra |
| Eglė Gudžinskaitė | Muzika |
| Agnietė Lisičkinaitė | Šokis |
| Vytautas Michelkevičius | Tarpdisciplininis menas |
| Dovilė Butnoriūtė | Tarptautinių projektų vadyba |
1 385 800 €
Paskirstyta
16
FINANSUOTI PROJEKTAI
| Organizacijos pavadinimas | Juridinis statusas | Projekto pavadinimas | Projekto aprašymas | Finansavimo suma, eur |
|---|---|---|---|---|
| Kauno bienalė | Viešoji įstaiga | Kauno bienalė | 15-oji Kauno bienalė 2025 m. rugsėjo 12 d. – lapkričio 30 d. Kuratorius: Adomas Narkevičius (LT) Numatoma struktūra: 1) Tarptautinė paroda kuruojama tarptautinio kuratoriaus, kurioje pristatoma iki 30 lietuvių ir užsienio kūrėjų darbų, iš jų apie 10-20 proc. naujai sukurtų specialiai 15-os Kauno bienalės renginiui ir skatinančių lietuvių ir užsienio menininkų profesinį augimą, tobulėjimą. Adomo Narkevičiaus kuruojama pagrindinė 15-osios Kauno bienalės paroda „Gyvenimas po gyvenimo“ (darbinis pavadinimas) apmąsto pereinamojo laikotarpio, tranzicijos būklę, pojūtį bei sąvoką. Globaliu mastu vykstant didelio masto tarptautinės tvarkos pokyčiams, neregėtiems nuo pat Šaltojo karo pabaigos, kurie skaudžiai bei reikšmingai liečia mūsų regioną, bienalė atsispiria nuo dabarties kaip faktinės bei psicho-socialiai juntamos neapibrėžtumo būsenos. Lietuvos ir tarptautinių meninink(i)ų nauji, specialiai bienalei kuriami, bei pastarųjų metų politinių sukrėtimų kontekste sukurti darbai sieks ne tiek nušviesti, išaiškinti, numatyti šiomis dienomis visuotinai tranzicijos galimas pasekmes, o produktyviai susieti šią dieną su kitomis Lietuvoje, bei konkrečiai, Kauno aktyviai ir sudėtingai (žaizdotai) išgyventomis tranzicijomis – tarpukariu, bei 10-ajame dešimtmetyje vadinamaja šoko terapija įskiepytu perėjimu į naują ekonominę-politinę sistemą (panašią šoko terapiją patyrė nemaža dalis Pietų Amerikos). Šios tranzicijos paliko įspaudą Kauno architektūrinėje, medžiagiškoje sandaroje (išsiskiriančio tiek tarpukario modernizmu, kuriuo didžiuojamasi, tiek 90-ųjų pilaitėmis, kuriomis didžiuojamasi rečiau) ir kolektyvinėje pasąmonėje, bei atsispindi jo paradoksalioje politinėje dabartyje; 2) Lydinčioji paroda: meno kūrinių sukurtų Lietuvos sezono Prancūzijoje metu bendradarbiaujant su Liono bienale ir „Chroniques“ bienale (Marselis) pristatymas Lietuvoje. Į parodą bus įtraukti Andriaus Arutiunian, Aistės Ambrazevičiūtės, Linos Lapelytės, Maximilian Oprishka ir Anastasijos Sosonovos Lietuvos sezonui Prancūzijoje sukurti nauji meno kūriniai; 3) Plati kultūrinių renginių ir edukacinė programa: diskusijos, susitikimai su kuratoriais ir menininkais, performansai, ekskursijos, kūrybinės dirbtuvės ir kt. Į edukacinės programos kūrimą ir įgyvendinimą sieksime įtraukti profesionalius gidus, edukatorius ir kt. Didelė dalis edukacinės programos bus orientuota į asmenis, patiriančius socialinę atskirtį; 4) 15-os Kauno bienalės katalogas-leidinys, išleistas dvejomis kalbomis (lietuvių ir anglų k.), sudarytas iš informacinių ir analitinių tekstų bei meno kūrinių ir/ar parodos iliustracijų. | 130000 |
| Šiuolaikinio meno centras | Biudžetinė įstaiga | Baltijos trienalė | Baltijos trienalė yra vienas svarbiausių ir žinomiausių tarptautinių šiuolaikinio meno renginių Baltijos regione, pasižymintis išskirtine kuravimo tradicija, dideliu dalyvių skaičiumi ir dideliu naujų kūrinių produkcijų ir/arba adaptacijų kiekiu. Atsižvelgiant į finansinius pajėgumus, visuomet siekiama, kad projekto dalyviams būtų mokami kiek įmanoma sąžiningesni atlygiai. Bendradarbiaujant su partneriais įgyvendinamos viešųjų renginių, leidybos, edukacijos, savanorių ir bendruomenių įtraukimo programos. 15-oji Baltijos trienalė atsidarys Šiuolaikinio meno centre Vilniuje 2024 metų rugsėjį, 16-oji – 2027 metais. | 34800 |
| Kristupo festivalis | Viešoji įstaiga | Kristupo festivalis | Simfoninė salsa, barokiškieji Bitlai, flamenko baletas pagal operos muziką? Šie atradimai laukia tik Kristupo festivalyje! Jo pagrindinis siekis ir motto – „Daugiau muzikos pasaulio“. Tai reiškia, jog festivalis plečia profesionaliosios muzikos sampratą: trindamas ribas tarp muzikos žanrų, stilių; kviesdamas patirti jų įvairovę bei sintezės grožį; pasitelkdamas inovatyvius pasirodymų formatus; pripildydamas muzika unikalias sostinės erdves. Šią festivalio koncepciją vertina ne tik auganti auditorija, bet ir tarptautinė profesionalų bendruomenė – Kristupo festivaliui suteiktas tarptautinis kokybės ženklas EFFE Label (2024–2025 m.), kaip didžiausią stiprybę išskiriant „netikėtus bendradarbiavimus, atvirumą savo auditorijai bei sėkmingą naujovių diegimą“ (Europos festivalių asociacija). Laikydamasis šių principų, 2025-aisiais Kristupo festivalis kvies „Dialogams“. Tai – programos renginius apjungianti tema, kuria siekiama atskleisti muzikos vaidmenį socialiniame diskurse bei jos trimatės komunikacijos galimybes: kūrybinį pokalbį tarp muzikantų scenoje, muzikantų pokalbį su klausytojais salėje, skirtingų kultūrų, epochų pokalbį per natose užfiksuotas kompozitorių mintis. Apimdami kultūrinį, socialinį, politinį aspektą, ši tema festivalyje skleisis per atlikėjų asmenybes, renginių formatus, koncertinių programų turinį. „Dialogams“ Kristupo festivalis kvies liepos 1–rugsėjo 2 dienomis Vilniaus Šv. Kazimiero, Šv. Kotrynos bažnyčiose, Sereikiškių parko Bernardinų sode, A. Mickevičiaus bibliotekos kieme bei kitose sostinės erdvėse. Čia pasirodys atlikėjai ir kūrėjai (jų geografija driekiasi nuo Lietuvos iki P. Afrikos), tikintys, jog per muziką, kaip bendrą žmonijos patyrimą, galima geriau suprasti žmones, jų gyvenimus, didinti empatiją bei ugdyti supratimą apie požiūrių, vertybių įvairovę. Tai – svarbi sąlyga, kuriant saugią erdvę dialogui apie pasaulyje vykstančius procesus. Kristupo festivalis ir toliau daug dėmesio skirs programos renginių prieinamumui bei edukacijai, tobulindamas pasiteisinusius, siūlydamas naujus formatus bei mažindamas fizinius, psichologinius, finansinius dalyvavimo renginiuose barjerus. Ciklas „Kristupo piknikai“ ir toliau per koncertus žaliosiose erdvėse stiprins kultūros, gamtos, žmonių ryšį, skatins priklausymo bendruomenei bei supančiai aplinkai jausmą. Jie pasipildys edukacine „Muzikine stotele“, kurioje per gyvą pokalbį su muzikantais, garsų dirbtuves, vaikai ir susipažins, ir išbandys muziko profesiją. Itin sėkmingas „ekskursija+muzika“ formatas konvertuosis į pojūčių ekskursijas, aktyvuojant skirtingas jusles, siekiant suteikti aktyvaus dalyvavimo kultūrinėje edukacijoje skirtingas negalias turintiems žmonėms. Į atvirus, bendrystę ir dvasinę sąveiką skatinančius koncertus kvies neatsiejama festivalio tapatybės dalimi tapusios „Sakralinės muzikos valandos“ Šv. Kazimiero bažnyčioje. Kiekvieną savaitę, liepos-rugsėjo mėn., čia bus galima išgirsti iškilius pasaulio vargoninkus, chorus, vokalistus, kurių atliekamo repertuaro spektras - nuo rečitalio iki stambios formos. O pranešimai, atvejų pristatymai, diskusijos tvarumo, klimato kaitos, dirbtinio intelekto įgalinimo ir kt. aktualiomis temomis lauks kultūros lauko profesionalų. | 130000 |
| Vilniaus džiazo klubas | Viešoji įstaiga | Tarptautinis džiazo muzikos festivalis „Vilnius Mama Jazz“ | Dvidešimt trejus metus vykstantis festivalis „Vilnius Mama Jazz“ yra ženklus Lietuvos kultūros gyvenime: festivalis ryškiai išsiskiria profesionalių atlikėjų parinkimu ir dinamiška programa. Festivalis kuria savo strategiją, kad puoselėtų ir užtikrintų ilgalaikę festivalio sėkmę. Mūsų strategija – tai nuoseklus procesas, kuris įgalina mus būti vizionieriais, kurie geba pažvelgti į ateitį, kurie turi valios permainoms, turi ryžto imtis veiksmų. Per du festivalio dešimtmečius sukurtas modelis: pagrindinė scena, showcase scena, tarptautinė konferencija, diskusijų platforma, meistriškumo kursai, parodos, susitikimai su meistrais ir kt. Festivalio programų įvairovę vienija trys esminiai veiksniai: muzikos kokybė, originalumas ir aktualumas. Dalyvauti programoje kviečiamos grupės ir atlikėjai iš Jungtinės Karalystės, JAV, Švedijos, Vokietijos, Norvegijos, Lietuvos ir kt. Programos sudarymas – vienas kertinių taškų. Festivalis kelia sau meninius ir kultūrinius iššūkius ir per tris ateinančius metus siekia kurti tik aukšto meistriškumo programą. Viena iš festivalio programos sudėtinių dalių – džiazo vitrina, kuri veikia nuo 2016 metų. Į šį forumą kviečiami muzikos industrijos atstovai: Europos festivalių prodiuseriai, organizatoriai, reprezentuojantys savo šalies džiazo festivalius, klubus ir agentūras, džiazo muzikos ekspertai, tarptautinės muzikos žiniasklaidos atstovai, kritikai, žurnalistai. Mūsų šalies atlikėjų tarptautinėje aplinkoje įgytas konkurencinis pranašumas stiprina jų motyvaciją. Programa pasitarnauja Lietuvos džiazo sklaidai užsienyje. Tokio projekto atsiradimas paverčia Vilnių svarbiu džiazo industrijos susitikimo tašku regione. Lietuvoje precedento neturintis projektas labai pasitarnavo Vilniaus džiazo mokyklos, jos mokinių ir visos džiazo kultūros sklaidai užsienyje. Vitrinos programa sudaroma atvirumo principu: be amžiaus, rasės, džiazo stilistinės krypties cenzo. Vienintelis reikalavimas – aukšto tarptautinio meninio lygio profesionali programa. Tarpdiscipliniškumo formavimui festivalio diskusijų platforma „Vilnius Mama Jazz paraštės“ subūrė įvairių sričių menininkus, žurnalistus, kritikus ir intelektualus. Festivalio didžioji naujovė – šių diskusijų virsmas į tarptautinę konferenciją: užsienio festivalių vadovai, džiazo prodiuseriai ir ekspertai džiazo vitrinoje ne tik žvalgosi grupių savo renginiams, bet ir dalinasi patirtimi. Edukacija išlieka viena pagrindinių festivalio funkcijų nuo pat jo įkūrimo. Renginio organizatoriai, siekdami skatinti Lietuvos muzikantų profesinį tobulėjimą, nuolat bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, sudaro sąlygas jauniesiems menininkams dalyvauti festivalio programoje, meistriškumo pamokose ir diskusijose. Naujų iššūkių paieška atvedė prie sumanymo sukurti ir įgyvendinti Mentorystės programą. Sukaupęs daugiau nei 20-ties metų tarptautinę patirtį, festivalis siekia ja pasidalinti su mažesniais ir jaunesniais džiazo festivaliais, vykstančiais regionuose. Nuo 2022 m. Mentorystės programos partneriais buvo: „Tauragė Jazz“, Jonava Jazz“ ir „Alytus Jazz“. 2022 metais festivalis paskelbė savo Ambasadorių – juo tapo ilgametis festivalio dalyvis ir bičiulis, reprezentuojantis „Vilnius Mama Jazz“ Lietuvoje ir užsienyje, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas perkusininkas Vladimiras Tarasovas. Nepaisant nuolatinio augimo, festivaliui „Vilnius Mama Jazz“ pavyko išlaikyti pirminį pobūdį. Festivalis – tai ne tik koncertai, konferencija, skirta profesiniams lankytojams, bet ir susitikimai, pokalbiai, mugė, atvira plačiajai visuomenei – su programa, kuri kartą per metus teatrą paverčia džiazo metropoliu. Siekiant sumažinti socialinę atskirtį, projekto organizatoriai didina prieinamumą įvairioms socialinėms grupėms, todėl visi renginiai, vykstantys teatrų fojė, yra nemokami. Nuo 2002-ųjų metų sostinėje vykstantis spalvingas ir jokių stiliaus rėmų nevaržomas festivalis „Vilnius Mama Jazz“ per du dešimtmečius pristatė daug žymių atlikėjų: Marcus Miller, Chick Corea, John McLaughlin, Ravi Coltrane, Bill Frisell, Christian McBride, Medeski Martin and Wood, Wayne Shorter, Terence Blanchard, Pharoah Sanders, Chris Potter, The Bad Plus (2007, 2019), Kneebody, Gerald Clayton, Snarky Puppy, Steve Coleman and Five Elements, The Ambrose Akinmusire, Robert Glasper (2010, 2011), OREGON, Dee Dee Bridgewater, Danilo Perez, John Patitucci, Brian Blade, GHOST-NOTE, Ben Wendel, Joe Sanders, Greg Hutchinson, Anthony Braxton, Nicole Mitchell, Myra Melford (visi – iš JAV), Shai Maestro, Avishai Cohen Trio (bass, 2015, 2021, Izraelis), Vienna Art Orchestra (Austrija), Peter Brötzmann (Vokietija), Copenhagen Art Ensemble, Marilyn Mazur, Maria Faust (Danija), Jean-Luc Ponty, Louis Sclavis, Marcas Ducret, Emile Parisien Quartet, Erik Truffaz Quartet, Joelle Leandre, Airelle Besson (visi – iš Prancūzijos), Miroslavas Vitous (Čekija), Arve Henriksen, Jan Bang & Stian Westerhus, Marius Neset, Jaga Jazzist, Mathias Eick, Nilsas Petteris Molværis, Eivind Aarset: Sonic Codex 4tet, Beady Belle (visi – iš Norvegijos), Larsas Danielsson (Švedija), Rosario Giuliani, Flavio Boltro (visi – iš Italijos), Sons of Kemet, Get The Blessing, Neil Cowley, GoGo Penguin, Portico Quartet, The Comet Is Coming (visi – iš Didžiosios Britanijos), Phronesis (Danija, Didžioji Britanija, Švedija), RYMDEN (Norvegija, Švedija) ir kiti. 2025 metais festivalis „Vilnius Mama Jazz“ vyks gegužės 22–25 dienomis. | 116000 |
| Pažaislio muzikos festivalis | Viešoji įstaiga | Pažaislio muzikos festivalis | 2025 m. Pažaislio muzikos festivalis bus surengtas 30-ąjį kartą. Jubiliejinio festivalio programoje planuojama 30 išskirtinių koncertų, kurie vyks Kaune, Kauno rajone, įvairiuose Lietuvos regionuose. Tikimasi, kad festivalyje dalyvaus daugiau nei 15000 klausytojų, programoje pasirodys atlikėjai iš Belgijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos, Angolos, Brazilijos, Italijos, JAV, Danijos, Šveicarijos, Ukrainos ir Estijos. Jubiliejinį festivalį pradės Georg Friedrich Händel oratorija „Mesijas“ – būtent šis kūrinys skambėjo pirmajame koncerte, kuris buvo surengtas Pažaislio vienuolyno kieme 1995 m. liepos pabaigoje ir nulėmė Pažaislio muzikos festivalio atsiradimą. Festivalį vainikuos Giacomo Puccini operos „Toska“ koncertinis atlikimas, skirtas paminėti žymiausio Lietuvos tenoro Edgaro Montvido 50 metų jubiliejų. Festivalis prisidės prie visoje Europoje minimų sukakčių: 80 metų sukakčiai nuo II Pasaulinio karo pabaigos paminėti birželio 15 d. skambės monumentalusis Benjamin Britten „Karo Requiem“, kompozitoriaus Johann Strauss metams skirtą programą ruošia Kauno miesto simfoninis orkestras, ypatingas projektas, sukurtas Kauno miesto simfoninio orkestro, šokio teatro „Auros“ ir jaunųjų šokėjų, ženklins ypatingą Lietuvai sukaktį – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejinius metus. Pirmą kartą Kaune skambės festivalio bičiulio pianisto Andriaus Žlabio kūriniai kameriniam orkestrui ir fortepijonui. Išskirtinių rečitalių serijoje 2025 m. gros Skandinavijos gitarų duetas „Grand trio Vilnius“, pianistė Mūza Rubackytė, smuikininkė Irmina Trynkos (Graikija-Jungtinė Karalystė), pianistas Simon Lepper, senosios muzikos ansamblis „Huelgas“. 2025 m. sukanka 150 metų nuo Georges Bizet operos „Karmen“ sukūrimo, tad neseniai gavusi garbingą Bavarijos meno premiją Rachael Wilson (mecosopranas, JAV) pristatys autorinį koncertą, kuriame atskleidžiamas su „Karmen“ ir tokiomis temomis, kaip gundymas, meilė, pavydas ir mirtis susijęs muzikos ir literatūros pasaulis. Festivalio programoje svarbus dėmesys skiriamas jauniesiems menininkams. Bendradarbiaujant su VDU Muzikos akademija, bus skelbiamas atviras kvietimas jauniesiems profesionalams teikti savo kūrybinių programų pasiūlymus ciklui „Nauji vardai“, tokiu būdu prisidedant prie tvaraus ateities muzikų ekosistemos kūrimo. Galimybės prisistatyti Lietuvos klausytojams bus sudarytos ir jauniesiems Ukrainos profesionalams. Tradicinės ir pasaulio muzikos gerbėjus pradžiugins Hernan Romer – „Grammy“ apdovanojimą pelnęs flamenko gitaristas ir kompozitorius iš JAV, festivalyje su savo grupe debiutuos sparčiai karjerą Jungtinėje Karalystėje daranti jauna dainininkė Karolina Griškutė. Tikrą šventinį muzikinį vakarėlį klausytojams surengs „Ayom“ – daugiakultūrinė grupė, kurią sudaro 6 nariai iš Angolos, Brazilijos, Graikijos ir Italijos, o jos centre – brazilų vokalistė ir perkusininkė Jabu Morales, o į laukiamiausią jaunųjų klausytojų teatralizuotą koncertą, skirtą visai šeimai, pakvies Silvijos Miliūnaitės ir Birutės Mar operėlė vaikams „Muzikos miestas“ ir gausios atlikėjų pajėgos – muzikos profesionalai ir jaunieji atlikėjai. Vienas iš Pažaislio muzikos festivalio tikslų, kad klasikinė muzika pasiektų ir tuos klausytojus, kurie negali patys apsilankyti Kaune vykstančiuose renginiuose. Tad nemokami koncertai įvairiuose Lietuvos regionuose, taip pat socialinių koncertų ciklas „Susitikimai muzikoje“ jau tapo neatskiriama festivalio dalimi. Jubiliejinis Pažaislio muzikos festivalis paruošė įvairioms tikslinėms grupėms skirtą programą. Edukacinė programa „PAŽAISk muziką“ bus skirta pradinių klasių moksleiviams ir apims įvairius neformalius koncertus, susitikimus su profesionaliais menininkais, muziką ir kitas meno sritis, taip pat ir mokslą apjungiančius kūrybinius užsiėmimus. Jauniesiems muzikos profesionalams skirti žymių atlikėjų meistriškumo kursai bei galimybė kartu su profesionaliais atlikėjais dalyvauti įvairių projektų atlikime prisidės prie ateities muzikų bendruomenės stiprinimo. Įvairaus amžiaus muzika besidominčių klausytojų lauks ciklo „Pokalbiai apie muziką“ renginiai, kurie ne tik pasiūlys naujų žinių apie programoje skambančius muzikos kūrinius, jų sukūrimo istoriją ir kontekstus, bet bus puiki galimybė sutikti muziką mylinčius bendraminčius. | 120000 |
| Viešoji Įstaiga „Jjjazz“ | Viešoji įstaiga | Tarptautinis džiazo festivalis KAUNAS JAZZ | Trisdešimt penktus metus iš eilės tarptautinis džiazo festivalis KAUNAS JAZZ 2025, dedikuojamas M.K. Čiurlionio 150-tosioms gimimo metinėms, sieks kultūrine ir dvasine prasme praplėsti festivalio klausytojų ir žiūrovų meno suvokimo ribas, kurios kiekviename mūsų yra begalinės. Šiam rezultatui įgyvendinti pasitelkiamos visos strateginės Lietuvos kultūros tarybos kryptys - įvairovė, edukacija ir prieinamumo didinimas - džiazą suprantant plačiąja prasme. KAUNAS JAZZ 2025 - tai koncertai, meistriškumo pamokos, džiazo šokiai , vaikų piešimo akcija, tvarios mados renginys, specialus džiazo ir šokio performansas, pokalbiai - diskusijos ir kitos iniciatyvos. Planuojamoje 2025 metų festivalio programoje geriausi šiuo metu pasaulio, Europos ir Lietuvos džiazo muzikos projektai: Barbara Dennerlein (Vokietija), Jorge Luis Pacheco (Kuba), Vytauto Labučio kvartetas (Lietuva), Domo Aleksos projektas (Lietuva), Brolių Bazarų trio ir Kauno choras (Lietuva) ir kt. (rekomenduoti džiazo kūrėjams savo koncertų programoje naudoti M.K. Čiurlionio kūrybos temas (su Babarbara Dennerlein, bei Jorgre Luis Pacheco jau sutarta!)); improvizacijų performansas (modernaus šokio teatras Aura ir Janas Maksimovičius); koncertas skirtas M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti ir kt. Numatomos renginių datos: balandis, gegužė, rugpjūtis, gruodis. Numatomos renginių vietos: Kaunas, Kauno raj., Vilnius, Jurbarkas, Joniškis, Vilkaviškis ir kt. Numatomos renginių erdvės: Nacionalinio Kauno dramos teatro didžioji salė, Kauno Žalgirio arena, kino teatras Romuva, Volfas Engelman galerija ir terasa, Nepriklausomybės a., Vienybės a., Laisvės al., VDU muzikos akademija, PC Akropolis, Jurbarko muziejus (cerkvė), Joniškio sinagoga, Raudondvario menų inkubatorius, Vilkaviškio autobusų stotis, LVSO koncertų salė, Šv. Kotrynos bažnyčia, LSMU Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninė ir kt. Džiazo muzikos stilių įvairovė, motyvuojančios edukacinės aplinkos, skatinančios atrasti, taikyti, dalintis bei kurti, prieinamumas visoms gyventojų grupėms, džiazo muzikos sklaida Lietuvos regionuose, bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo institucijomis, tarptautinis bendradarbiavimas, savanorių įtrauktis leidžia Festivalio komandai džiaugtis pasiektais rezultatais – augančia (kiekiu ir meniniu suvokimu) auditorija. | 91000 |
| Lietuvos meno galerininkų asociacija | Asociacija | „ArtVilnius“ – tarptautinė šiuolaikinio meno mugė | „ArtVilnius“ yra didžiausia tarptautinė šiuolaikinio meno mugė Rytų ir Šiaurės Europoje, tūkstančio kilometrų spinduliu iki šiol nėra įsikūrusios kitos, panašaus dydžio meno mugės. Artimiausios mugės – Berlyne, Vienoje, Stokholme ir Budapešte. 2009 metais startavusi meno mugė buvo vienas svarbiausių projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ renginių. Dabar tai vienas svarbiausių kūrybinių ir kultūrinių industrijų renginių Baltijos šalyse, kasmet spalio mėnesį vykstančių Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Vilniuje. Meno mugės datos: 2025 m. spalio 3–5 d., 2026 m. spalio 2–4 d., 2027 m. spalio 1–3 d. Iš visų kitų didžiųjų Lietuvos meno renginių „ArtVilnius“ išsiskiria kompleksiška veikla – skatina galerijų veiklos kokybiškumą, generuoja vadybinį raštingumą, tarptautiškumą derina su lokalumu, sintezuoja rinkos ir meninių inovacijų procesus. Tai suteikia ryškų ir pozityvų postūmį visam Lietuvos meno laukui, sudaro unikalią panoraminę erdvę stebėti galerijų, menininkų, kolekcionierių, institucijų veiklos tobulėjimą meno rinkodaros srityje. Vienas iš pagrindinių renginio tikslų – didinti konkurenciją tarp dalyvių sulaukiant daugiau paraiškų iš užsienio dėl pandemijos ir geopolitikos pasekmių (karo Ukrainoje) (sumažėjus užsienio dalyvių skaičiui), privalome imtis papildomų priemonių: didinti honorarus menininkams, galerijų ir dalyvių iš užsienio skaičių iki 50 proc., meno kūrinių pardavimo apimtis iki 650 tūkst. eurų, lankytojų rodiklius iki 23 tūkst. (iki pandemijos buvo 20–22 tūkst.), turistų, svečių iš užsienio procentinę dalį iki 20 proc., įgyvendindami renginio strategiją investuoti į reklamos priemones tarptautinėse meno sklaidos platformose, plėsti tarptautinę tinklaveiką. Mugės programoje kasmet dalyvauja apie 70 šiuolaikinio meno galerijų ir institucijų iš 15–20 pasaulio šalių: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Sakartvelo, Ukrainos, Nyderlandų, Austrijos, Italijos, Suomijos ir kt. Pristatoma apie 300–400 menininkų. „ArtVilnius“ dalyvavo tokios garsios užsienio galerijos kaip „Temnikova & Kasela gallery“ (Estija), „Suzanne-Tarasieve“ ir „Eric Mouchet“ (Prancūzija), „Ulf Larsson“ (Vokietija), „Māksla XO“ ir Alma (Latvija), „Le Guern“, „Piktogram“, „local_30“ (Lenkija). Nuo pirmosios mugės svečių galerijų ekspozicijų kultūra ir išradingumas buvo itin didelis postūmis vietinėms galerijoms lygintis į pasaulio kontekstą, reflektuoti ir tobulėti. Būdama vienintele regione, mugė siekia būti universaliai demokratiška, „ArtVilnius“ pagrindiniai tikslai neapsiriboja meno rinkos aktyvinimu Rytų ir Šiaurės Europos regione bei reprezentatyvios šiuolaikinio meno galerijų panoramos pristatymu. Šalia šiuolaikinių meno galerijų programos „ArtVilnius“ kasmet organizuojama kuruota projektų zona, kurioje ekspozicijas pristato garsiausios Lietuvos ir užsienio meno institucijos, muziejai ir individualūs menininkai. „ArtVilnius“ didžiuojasi savo lankytojams jau pristatęs garsiausio Lenkijos šiuolaikinio meno muziejaus MOCAK Krokuvoje, vieno seniausių Europoje videomeno festivalio VIDEONALE (Vokietija), prestižinės galerijos „Georg Kargl“ (Austrija) programą. „ArtVilnius“ taip pat bendradarbiauja su MO muziejumi, Šiuolaikinio meno centru, Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru, Jono Meko vizualiųjų menų centru, Vilniaus, Latvijos, Estijos dailės akademijomis, Europos šalių kino forumu „Scanorama“ ir kt. Taip kvestionuojama dirbtinė meno rinkos, kultūros institucijos ir kūrinio autonomijos atskirtis, formuojamas platus ir demokratiškas požiūris į kūrybos fenomeną ir jo įvairiapusę raišką visuomenėje. Išskirtinė mugė yra ir su savo kasmete skulptūrų, instaliacijų, performansų paroda „Takas“, kurioje savo kūrinius rodo kviestinių kuratorių atrinkti menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Olandijos, Lenkijos, Portugalijos, Vokietijos, Danijos ir kitų šalių. Iš viso parodoje „Takas“ per 14 metų dalyvavo 260 menininkų. Projektas akivaizdžiai demonstruoja mugės „ArtVilnius“ galimybę kurti balansą tarp auditorijos masiškumo ir meninės kokybės, kultūrinės pramogos ir meninių inovacijų. Nuo 2014 metų mugė turi ir teminius akcentus, šalį viešnią ar žanrą. Mugės šalys viešnios buvo Lenkija, Ukraina, Prancūzija, Latvija, Estija, Šiaurės Europos šalys; tiek projektų zonos, tiek galerijų stendų ekspozicijose akcentuota fotografija, videomenas, skulptūra, instaliacija, kūriniai ant popieriaus bei performatyvumo tema. Meno mugė yra progresyvi šiuolaikinio meno erdvė, kurioje susitinka tarpdiscipliniškumas, menas ir mokslas, remiamos technologijos ir inovacijos. Būtent mugėje „ArtVilnius“ pirmą kartą buvo galima išsamiai susipažinti su kriptomeno (NFT) naujovėmis. „ArtVilnius“ siekia plėsti šiuolaikiniu menu besidominčių vartotojų ratą įvairiose visuomenės grupėse, ypač tarp jaunimo, todėl viena iš svarbių mugės dalių yra edukacinė programa - kuruotos parodos, meno turai. Mugės lankytojų kasmet laukia meno turai, paskaitos bei susitikimai su menininkais. Tarptautinė vertinimo komisija ir žiūrovai išrenka geriausias galerijas ir menininkus. Labai svarbu, kad mugė išpopuliarėjo kaip šeimų savaitgalio lankomas renginys. Tai lengviausias būdas sudominti jauniausią kartą meno įvairove. Prieinamumą elektroninėje erdvėje suteikia mugės dalyvių katalogas, kuriame šiai dienai iš viso galima rasti daugiau kaip 2 200 meno kūrinių. Tai unikali meno kūrinių duomenų bazė, leidžianti net negalintiems mugėje apsilankyti meno mylėtojams meną pažinti virtualiai. Mugės lokacija – parodų ir kongresų centro „Litexpo“ infrastruktūra yra pritaikyta negalią turintiems asmenims, todėl lankytojai gali laisvai apžiūrėti visas mugės erdves. Lankymo bilietų sistema yra lanksti visoms amžiaus ir socialinėms grupėms, taikomos skirtingos kainų kategorijos – nuo nemokamo bilieto vaikams iki 7 metų, Vilniaus dailės akademijos studentams, bei neįgaliems asmenims, kurių bazinis darbingumas 0–25 proc. su lydinčiu asmeniu, iki bilietų su procentine nuolaida (nuo 55 iki 70 proc.) moksleiviams, studentams, senjorams ir negalią turintiems asmenims. | 91000 |
| Mokyklų tobulinimo centras | Viešoji įstaiga | Literatūros festivalis „Vaikų knygų sala“ | Literatūros festivalis „Vaikų knygų sala“ - didžiausias vaikų literatūros renginys Baltijos šalyse, siekiantis kurti kūrybinio ir profesinio tobulėjimo bei tinklaveikos galimybes Lietuvos ir Baltijos šalių lauko profesionalams bei pažindinti 0–16 metų vaikus ir paauglius su su jiems skirta aktualia, aukštą meninę vertę turinčia Lietuvos ir užsienio autorių literatūra. 2025-2027 metais festivalyje bus pristatyti literatūros kūrėjos/ai, leidėjos/ai, kitos/i lauko profesionalės/ai iš Italijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos ir Ukrainos. Siekdami didesnio festivalio veiklų prieinamumo, jas organizuosime ne tik įvairiose Vilniaus miesto vietose, bet ir Kaune, Klaipėdoje ir Anykščiuose, o virtualiu formatu rengiamos edukacinės ir kitos veiklos bus prieinamos ir Lietuvos diasporai visame pasaulyje. Festivalio programos dalyvės/iai - žinomos/i šiuolaikinės/iai vaikų ir paauglių literatūros autorės/iai, teatro, muzikos atlikėjos/ai, audiovizualinio meno kūrėjos/ai. Tarptautiškumas, tarpdiscipliniškumas ir įtrauktis yra pagrindiniai festivalio organizavimo principai, o jo veiklų rezultatai daro ilgalaikį poveikį skaitymo kultūros puoselėjimui bei vaikų ir paauglių literatūros lauko tvariam vystymuisi Baltijos šalių regione. | 45000 |
| Vilniaus džiazo festivalis | Viešoji įstaiga | Tarptautinis džiazo muzikos festivalis „Vilnius Jazz“ | Pagrindiniai festivalio „Vilnius Jazz“ tikslai – supažindinti Lietuvos džiazo mėgėjus su naujausiomis pasaulio šiuolaikinio džiazo tendencijomis ir kartu propaguoti šiuolaikinio džiazo raiškos formas tarp lietuvių džiazo muzikantų, skatinti jų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose; inicijuoti naujus projektus, taip suteikiant institucinį pagrindą Lietuvos džiazo scenos gyvybingumui; ugdyti ir palaikyti jaunąją Lietuvos džiazo atlikėjų kartą, kuriai kasmet yra skiriama „Vilnius Jazz“ koncertų programą papildanti edukacinė programa bei vienas iš festivalio koncertų. Festivalis svarbus Lietuvos kultūrai kaip vienintelis ir pats seniausias Baltijos šalyse džiazo festivalis orientuotas būtent į laisvosios, avangardinės improvizacinės muzikos kryptį, kasmet šalia tokios muzikos mohikanų pristatantis aktualiausius improvizacinės muzikos atlikėjus. Kiekvieni iš planuojamo trimečio „Vilnius Jazz„ festivalio programos metai dedikuojami skirtingam regionui - Prancūzijai, Portugalijai-Brazilijai, Artimiesiems Rytams ir Šiaurės Afrikai, tuo pačiu pristatant visiškai skirtingą tų regionų naująjį džiazą. Tuo pačiu kasmet stengsimės tęsti tradiciją ir pristatyti novatoriškiausius Niujorko „downtown„ scenos atstovus ir vieną pačių svarbiausių ir žymiausių šiuolaikinių žydų kilmės Amerikos kompozitorių, naujojo džiazo ikoną John Zorną, per jo kūrybą atliekančius kolektyvus JACK Quartet (JAV), Simulacrum (JAV), Chaos Magic (JAV). Na ir visa tai bandysim vainikuoti pačio John Zorn pasirodymu su New Masada Quartet (JAV) (John Zorn, Jorge Roeder, Julian Lage, Kenny Wollesen). 2025 m. programos fokusas - Prancūzijos naujasis džiazas. Bendradarbiavimo partneris ir konsultantas - Strasbūro „Jazzdor„ festivalio meno vadovas Philippe Ochem, su kuriuo 2024 m. įgyvendinamas bendras Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje projektas. Šio bendradarbiavimo ir Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje pratesimo dėka „Vilnius Jazz“ festivalio publika turės galimybę išgirsti naująją Improdimensijos orkestro programą su ryškiausiais Prancūzijos improvizatoriais - Marc Ducret, Samuel Blaser, Bruno Ducret, Bruno Chevillon, Peter Bruun. Tuo pačiu bendradarbiavimo dėka išgirsime dar keletą ryškiausių šio meto Prancuzijos kolektyvų - Eve Riser Red Desert Orchestra, Emile Parisien Sextet, Julien Desprez Abacaxi, Aymeric Avice „Pomme de Terre“. 2026 m. programos fokusas – Portugalijos ir Brazilijos naujasis džiazas. Bendradarbiavimo partneris ir konsultantas – viena prestižiškiausų naujojo džiazo leidyklų pasaulyje, propaguojančių ir prodiusuojančių novatorišką džiazo muziką, Portugalijos „Clean Feed Records„ ir jos meno vadovas Pedro Costa. Ketiname pasikviesti tokius iškilius Braziljos ir Portugalijos atlikėjus kaip Rob Mazurek Sao Paulo Underground (JAV-Brazilija), Cyro Baptista & Banquet of the Spirits (JAV-Brazilia), Carlos Bica Quartet (Portugalija) ir net bendrą projektą su stipriausiu Lietuvos saksofonininku Liudu Mockūnu: Mario Costa - Liudas Mockūnas - Hugo Carvalhais - Emile Parisien (Portugalija-Lietuva-Prancūzija). 2027 m. programos fokusas - mažai mums žinomas ir visiškai nepropaguojamas, gal net užspaustas, bet labai savitas ir turtingas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA arba dekolonialistinis SWANA pavadinimai) regiono naujasis džiazas, eksperimentinė muzika. Bendradarbiavimo partneris ir konsultantas Nabil Canaan - vieno progresyviausių regiono kultūros centrų „Station Beirut„ Libane direktorius ir jo įkurtos „Shuruq Music“ - platformos, skirtos pristatyti SWANA regiono muzikos produkciją pasauliui prodiuseris. Dėl įvairių - finansinių, politinių ir ekonominių priežasčių, didžioji šio regiono stipriausių atlikėjų dalis jau yra atsidūrusi ir įsikūrusi JAV, Prancūzijoj, JK ir kitose Europos šalyse ir sukūrę grupes su jEuropos ar JAV pilietybes jau turinčiais tautiečiais. Tai iš dalies mums gali palengvinti jų atsivežimo ir prezentacijos festivalio publikai problemas. Išgirsime tokius unikalius, bet jau žinomus atlikėjus kaip Kamilya Jubran & Werner Hasler (Palestina-Šveicarija), Amir Elsaffar Microtonal Resonance Ensemble (Irakas-JAV), Widad Mjama - Khalil Epi “Aita mon amour” (Tunisas) ar Yazz Ahmed Psychedelic Arabic Jazz (Bahreinas-JK). „Vilnius Jazz“ neabejotinai praplės publikos akiratį, pristatydamas Lietuvoje įdomiausias ir originaliausias pasaulio šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos apraiškas. Lietuvių menininkams didele kūrybine paskata taps jo inicijuoti bendri projektai su užsienio festivaliais ir tarptautinės programos, tapusios „Vilnius Jazz“ tradicija. Renginyje laukiama naujų talentų proveržio, nes festivalio sumanytas konkursas kasmet atveda į džiazo sceną perspektyvius kolektyvus ir kūrėjus, kurie vėliau sėkmingai įsilieja į šalies džiazo gyvenimą, reiškiasi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Lietuvos menininkų kūrybinė evoliucija iškalbingai atsiskleidžia „Vilnius Jazz“ programose. Jos liudija, kad šis festivalis yra galingas šalies džiazo variklis ir jo gyvybingumo laidas. Taip pat sustiprinam savo edukacines veiklas įvesdami kino formatą į festivalio programą. Bendradarbiaujant su Skalvijos kino centru festivalį pradėsime vieno garsiausių muzikos pasaulio muzikos dokumentinkų, cinema verite (dokumentinių filmų kūrimo metodas, grindžiamas tikrovės akimirkų fiksavimu) pradininkų Jungtinėje Karalystėje, kino režisieriaus Dick Fontaine džiazo filmų pristatymu, ir tai tęsime visus tris metus. „Vilnius Jazz“ festivalio rengėjai daugybę metų glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos muzikine akademine bendruomene, daugelis lyderiaujančių pedagogų (Liudas Mockūnas, Petras Vyšniauskas, Janas Maksimovičius, Arkadijus Gotesmanas, Vladimiras Čekasinas ir t.t.) yra nuolatiniai festivalio dalyviai, todėl tai užtikrina festivalio pasiekiamumą Lietuvoje muzikos (ir ne tik džiazo) besimokantiems studentams. Dalis festivalio nuolatinių lankytojų yra muzikos besimokantys, kuriems šis kasmetinis vyksmas yra tarsi savotiškos kūrybinės dirbtuvės ir galimybė iš arti pamatyti savo dėstytojus muzikuojant su pasaulinio garso improvizacinės muzikos korifėjais. Todėl „Vilnius Jazz“ turi itin didelį pedagoginį, edukacinį poveikį. Pažymėtinas ir festivalio bendradarbiavimas su kūrybines dirbtuves organizuojančiu „Improdimensija“ judėjimu. „Vilnius Jazz“ yra vienintelis festivalis Lietuvoje kasmet rengiantis jaunųjų džiazo muzikantų konkursą „Vilnius Jazz Young Power“, kuris pats savaime yra fenomenas šalies kultūroje, ryškiai prisidedantis prie jaunosios muzikų kartos tobulėjimo. Festivalis kiekvienais metais sulaukia užsienio šalių profesionalių džiazo muzikos kritikų dėmesio (Ian Patterson (All About Jazz, Airija), Lars Jönsson (Orkesterjournalen, Švedija), Kevin Le Gendre (Jazzwise magazine, JK), Paweł Brodowski (Jazz Forum, Lenkija), Francesco Martinelli (All About Jazz, Italija), Ralf Dombrowski (Neue Musikzeitung, Vokietija), Martin Longley (DownBeat Magazine, JK) ir kasmet būna apžvelgiamas pagrindinių Europos improvizacinei muzikai skirtų leidinių puslapiuose Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV. Jautrių socialinių grupių atskirčiai mažinimas yra užprogramuotas ir vykdomas visoje mūsų veikloje, kiekvieno koncerto ar renginio metu: siekiant pritraukti kuo daugiau įvairių socialinių sluoksnių žiūrovų ir palengvinti bilietų įsigijimo sąlygas, suteikiame specialias nuolaidas moksleiviams, studentams, senjorams, prieš paskelbiant festivalio programą platinam labai pigius festivalio abonementus, kurie pabrangsta prieš festivalį. Taip pat mūsų jaunųjų džiazo atlikėjų konkurso respublikiniai atrankiniai turai vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose, taip sudarant galimybę visų rajonų atlikėjams aktyviai įsijungti ir dalyvauti šiame judėjime. Visi jaunųjų džiazo atlikėjų konkurso dalyviai yra akredituojami ir gauna galimybę nemokamai stebėti visus festivalio koncertus. „Vilnius Jazz“ vardas neatsiejamas nuo Vilniaus džiazo mokyklos raidos. Festivalis pripažįstamas vienu svarbiausių Rytų Europos džiazo židinių, kuriame puoselėjamos ir skleidžiamos gyvybingos improvizacinės muzikos tradicijos. Kadaise, oponuodamas vyravusiai kultūros ideologijai, džiazas Lietuvoje nuėjo milžinišką kelią, ne ką teatsilikdamas nuo Europos džiazo raidos. Ar šiandieninė jo raida atitinka tas atsivėrusias galimybes, kurios atsirado, griuvus geografinėms ir kultūrinėms sienoms, ar Lietuvos džiazo evoliucija ir toliau prilygsta šio savito žanro evoliucijai Europoje? Kaip pasikeitė džiazo muzikos padėtis per Nepriklausomybės metus, lyginant su kitomis postsovietinėmis respublikomis ir ypač panašias sąlygas bei analogišką kultūrinį ideologinį palikimą turėjusiomis Baltijos šalimis? Kaip šiandien atrodo Lietuvos džiazas, jo raida bei sklaida Europos ir pasaulio kontekste? Tokių svarbių klausimų per Lietuvos džiazo istorijos dešimtmečius susikaupė daugybė. Į dalį šių klausimų ne tiesiogiai, o per savo programas, jų nuostatas ir pozicijas nuolat bando atsakinėti tarptautinis „Vilnius Jazz„ festivalis, nuo pat susiformavimo besiorientuojantis į naujausią džiazo ir improvizacinę muziką. Jau 4 dešimtmečius šis džiazo forumas sudaro galimybes šiandieninio džiazo muzikos kontekstuose įvertinti ir mūsų šalies džiazo kūrėjus, jų muzikos aktualumą bei novatoriškumą. | 100000 |
| Menininkų grupė „Žuvies Akis“ | Asociacija | Tarptautinis menų festivalis „PLARTFORMA“ | Tarptautinis menų festivalis „PLArTFORMA„ pristato scenos (šiuolaikinis teatras, šokis, naujasis cirkas, performansas, naujoji opera, garso menas) kūrėjus ir atlikėjus iš Lietuvos ir užsienio. Nuo 2005 m. vykstantis festivalis 2025 m. bus įgyvendintas jau XIX-ąjį kartą. Šiuo metu tai – vienintelis interdisciplinaraus pobūdžio šiuolaikinę profesionalaus meno raišką Klaipėdos mieste ir regione pristatantis festivalis. Tai itin svarbu Lietuvos kultūros ir meno kontekste, įvertinant meno pažinimo galimybių sudarymą ir kultūrinių paslaugų prieinamumą labiausiai nuo sostinės nutolusio kultūrinio regiono gyventojams. Pagrindinė festivalį vienijanti koncepcija sietina su paribio zonos geografinėmis ir metafizinėmis interpretacijomis. Ši koncepcija atsispindi ir festivalio programoje, reprezentuojančioje šiuolaikinio meno formų įvairovę, jų sintezės galimybes ir siekį ugdyti šiuolaikinę meno raišką vertinančią visuomenę. Tokiu būdu festivalis kasmet novatoriškas, nes pasiūlomi žanriniu atžvilgiu nauji projektai. Kita vertus, tai patrauklu žiūrovui, kuris vieno festivalio metu gali susipažinti su skirtingomis meno raiškomis. Festivalyje kasmet vyksta ir įvairūs mokymai, kūrybinės dirbtuvės, skaitomos paskaitos, organizuojamos rezidencijos. Tikime, kad tiesioginis menininko ar kultūros eksperto santykis su auditorija, kuria pridėtinę įtraukties vertę. Geografiniu atžvilgiu, festivalyje pristatomi įvairių Europos šalių kūrėjai, ypatingą dėmesį skiriant menininkams iš Centrinės Europos šalių (Čekija, Slovakija, Rumunija, kt.), nes manome, kad jų kūrybiniai projektai vis dar per menkai nušviečiami mūsų šalyje. Nuo 2024 m. festivalis vyksta keturiuose Vakarų Lietuvos miestuose: Klaipėdoje, Kretingoje, Priekulėje, Šilutėje. Tai įgalina su šiuolaikine raiška supažindinti kuo didesnę Lietuvos auditoriją, kurios imtis driekasi nuo vaikų ir jaunimo iki vyresnio amžiaus meno mylėtojų. Festivalyje kasmet pristatoma 10-15 įvairių projektų, kuriuos aplanko per 3000 žiūrovų. Jau keleri metai, atsižvelgiant į festivalio auditorijos pageidavimą, festivalis vyksta nebe dešimt dienų rugsėjo mėnesį, bet visą rudenį (nuo rugsėjo iki lapkričio). Ši trukmė leidžia palaikyti nuoseklų ryšį su auditorija bei stipriau aktualizuoti konkrečius projektus. Festivalio organizatoriai siekia, kad festivalis būtų kuo prieinamesnis žiūrovams. Tuo tikslu dalis projektų pristatomi viešosiose miesto erdvėse nemokamai, siekiant su šiuolaikinio meno reiškiniais supažindinti kuo daugiau ir įvairesnės publikos. Nemokamai festivalyje gali lankytis LMTA studentai. Mokamiems renginiams siūloma speciali bilietų programa, orientuota į finansinius žiūrovų pajėgumus. Manome, kad ir festivalio tematika yra aktuali įvairių interesų lankytojams, nes gvildenami tapatybės, žmogaus padėties, gyvenimo klausimai, tokie kaip: moters statusas, vyrų identitetas, ekologija ir tvarumas, geopolitinė situacija, kt. – visa tai, kas tebėra neišmoktos pamokos. Nuo pat pradžių festivalis siekė programą pristatyti netradicinėse erdvėse, tokiu būdu atkreipiant menininkų ir žiūrovų dėmesį į tokių erdvių panaudojimo kūrybinėms reikmėms galimybes. Šiandien dėl kviečiamų projektų techninių reikalavimų vis dažniau tenka pasirinkti tradicines scenos meno teritorijas, tačiau tradiciją stengiamės tęsti ir kasmet bent keliems projektams ieškome ir netradicinių erdvių įveiklinimo. Apibendrinant, galime drąsiai teigti, kad nuosekliai įgyvendiname Lietuvos kultūros tarybos kryptis – įvairovė, edukacija, prieinamumas. Tai atsispindi aukščiau aprašytuose festivalio geografijos plėtros, programos sudarymo, auditorijos įtraukties aspektuose ir pokyčiuose. „PLARTFORMA„ - ilgametis Klaipėdos miesto reprezentacinis festivalis. Nuo 2015 m. jis apdovanotas Europos festivalių asociacijos ženklu „Europe for Festivals / Festivals for Europe“, o 2019-2021 m. buvo įtrauktas į Strateginių Lietuvos festivalių sąrašą. Visos šios pozicijos, kaip ir ko-finanasavimas sudaro galimybes festivaliui augti kokybiškai ir plėsti programą bei geografinį arealą. Daugiau apie festivalį: http://www.plartforma.lt ir https://www.facebook.com/Plartforma | 66000 |
| Canto Fiorito | Viešoji įstaiga | Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis | Kiekvienos vasaros rugpjūčio mėnesį Kretingoje vykstantis Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis (meno vadovas Rodrigo Calveyra (Brazilija/Prancūzija) siekia Lietuvos klausytojams pristatyti pačius geriausius Europos ir pasaulio ansamblius ir solistus, kurių pasirodymuose remiamasi istoriškai pagrįsto muzikos atlikimo principais, pristatant viduramžių, Renesanso ir Baroko muzikos repertuarą. Festivalio centre – seniausi vargonai Lietuvoje, sukurti apie 1680 m., puikiai restauruoti, festivalio nuolat prižiūrimi ir tobulinami, suderinti istoriniame derinimo aukštyje ir mezotoniniame derinime, įkurdinti nuostabios akustikos barokinėje Kretingos pranciškonų bažnyčioje, puikiai tinkantys muzikavimui kartu su kitais instrumentais įvairiose sudėtyse – dėl šio unikalaus istorinio instrumento į Kretingą nori atvykti didžiausios senosios muzikos žvaigždės (festivalis kasmet rūpinasi šio instrumento priežiūra, kviesdamas tą patį meistrą iš Belgijos pasirūpinti jo derinimu ir remontu). Visi šio festivalio koncertai yra tarptautinės sudėties ir visi festivalio atlikėjai koncertuoja garsiausiose Europos koncertų salėse ir festivaliuose, dauguma yra gavę apdovanojimų už savo muzikos įrašus ir dėsto prestižinėse Europos muzikos akademijose. Tarp garsiausių 2025-2027 planuojamų pristatyti atlikėjų minėtini vokaliniai ansambliai “Vox Luminis” (Belgija) ir “Voces8” (Jungtinė Karalystė), ansamblis “Accademia Bizantina” (Italija), vadovaujamas Ottavio Dantone, dainininkai sopranas Nuria Rial (Ispanija), kontratenoras Christopher Lowrey (JAV), bosas Alex Rosen (JAV), baroko smuiko įžymybė Amandine Beyer (Šveicarija), barokinės violončelės grandas Christophe Coin (Prancūzija) ir kitos garsenybės. Iki 2024 m. surengti 7 festivaliai, atlaikę pandemijos išbandymus ir nesustoję net 2020-2021 metais. Per tą laiką Kretingos festivalis tapo vienu ryškiausių specializuotai senajai muzikai skirtų festivalių Baltijos jūros regione (žr. pridedamus senosios muzikos garsenybių atsiliepimus), tapo Šiaurės ir Baltijos šalių senosios muzikos festivalių tinklo NORDEM nariu, Kretingos festivalio koncertus planuoja įrašinėti kompanija “Ozango”, teikianti medžiagą svarbiausiems Europoje muzikos ir kultūros kanalams “Mezzo TV” ir “Arte TV”. Šio festivalio dėka Lietuvos regiono miestas Kretinga tapo tarptautiškai žinomu miestu! ĮVAIROVĖ. Festivalis reikšmingai prisideda prie Lietuvos muzikos scenos įvairovės užtikrinimo – tai vienintelis specializuotas senosios muzikos festivalis Vakarų Lietuvoje ir Žemaitijoje ir vienas iš vos keleto tokių festivalių Lietuvoje apskritai. Palyginus su kitomis Europos šalimis, senoji muzika Lietuvoje vis dar yra mažiau išplėtota sritis, reikalaujanti didesnio dėmesio ir skatinimo. Festivalyje užtikrinama senosios muzikos repertuaro įvairovė nuo Viduramžių ir Renesanso iki Vėlyvojo Baroko, kuriant programas, išsamiai pristatančias šias muzikos epochas skirtingose šalyse, šalių regionuose ir net atskiruose miestuose, įvairias stilių atmainas ir laikotarpius, skirtingus istorinius instrumentus (tokius kaip barokinis smuikas, barokinė violončelė, kornetas, barokinis trombonas, dulcianas, „basso di violino„, „viola da gamba„, barokinė arfa, teorba, liutnia, barokinis obojus, traversinė fleita, „organetto„ ir t.t.), skirtingos sudėties solinio rečitalio iki orkestrinės sudėties koncertų. Kasmet surengiamas vienas vargonų solo rečitalis, atskleidžiantis visas istorinių Kretingos vargonų galimybes; vienas garsaus dainininko rečitalis su vargonais; vieno istorinio instrumento rečitalis su vargonais; du orkestrinės apimties koncertai, įgyvendinami bendradarbiaujant su Klaipėdos kameriniu orkestru, grojančiu barokiniais strykais, barokiniame derinime ir nuolat gilinančiu istorinio atlikimo žinias; vienas istorinių pučiamųjų instrumentų ansamblio koncertas (nes istoriškai kartu su bažnyčios vargonais ilgai muzikuodavo tik dainininkai ir kornetai bei barokiniai trombonai) ir įvairių kitų sudėčių ansambliai bei koncertai. 2025-2027 metais kasmet bus surengta po 14 koncertų, kuriuose dainuos ir gros iki 100 atlikėjų iš Lietuvos, Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Šveicarijos, Vokietijos, Austrijos, JAV ir kitų šalių. Daugumą programų atlikėjai sukuria specialiai Kretingos festivaliui, pritaikydami jas prie Kretingos istorinių vargonų, tad festivalis skatina muzikantų kūrybiškumą. SKLAIDA. Dėl to, kad festivalio centras yra Kretingos pranciškonų bažnyčioje saugomi istoriniai vargonai, dauguma koncertų vyks šioje bažnyčioje. Tačiau siekiant didesnės festivalio sklaidos kasmet 2 koncertai vyks ir Kretingos muziejaus Žiemos sode, 1 koncertas Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro bažnyčioje, 1 koncertas Palangos bažnyčioje, po vieną koncertą Kretingai artimame regioniniame mieste (Salantų, Kartenos ir Darbėnų bažnyčiose) ir Kretingos rajono Padvarių socialinės globos namuose. Įžanginiai festivalio renginiai kasmet vyks birželio mėnesį, o pagrindinė festivalio programa – rugpjūčio mėnesį. Birželio mėnesio koncertai pasitarnaus kaip pagrindinės rugpjūčio programos reklama, be to, birželio koncertas Kretingoje vyks miesto šventės metu dėl įvairesnės publikos pritraukimo, platesnio festivalio viešinimo. Rugpjūčio mėnuo yra palankiausias pritraukti į Kretingą publiką iš įvairių Lietuvos miestų ir kitų šalių, nes tai – atostogų mėnuo, ypač, kai vos už 10 km nuo Kretingos yra populiariausias pajūrio kurortas Palanga ir tarptautinis Palangos oro uostas. Kai įmanoma, koncertai rengiami savaitgaliais, kad į juos galėtų iš kitų miestų atvykti neatostogaujantys klausytojai. Dar didesnę festivalio sklaidą užtikrins kasmet LRT televizijos įrašomas ir per televiziją transliuojamas vienas festivalio koncertas ir kasmet planuojami įrašyti ir per “Arte TV” visai Europai transliuoti keli festivalio koncertai. EDUKACIJA. Visi festivalio koncertai turi didžiulę edukacinę reikšmę, nes pristatys geriausių tarptautinių ekspertų parengtas programas ir informaciją, retą repertuarą, tad gilins visuomenės žinias apie muzikos ir kultūros paveldą. Festivalio koncertų programėlėse lietuvių ir anglų kalbomis bus pateikiama ne tik įprasta informacija – atlikėjų biografijos ir kūrinių sąrašas, bet ir pačių muzikantų parengti tekstai apie jų programas, paaiškinantys koncepciją ir pateikiantys svarbios istorinės informacijos. Taip pat prieš kiekvieną koncertą festivalio meno vadovo praves trumpą įžanginę paskaitą, o po koncertų publika bus skatinama prieiti prie vargonų ir muzikantų, užduoti jiems klausimus. 2025-2027 m. kasmet birželio pabaigoje bus surengta po 1 edukacinį koncertą Kretingos moksleiviams, pamečiui supažindinant juos su viduramžių, Renesanso ir Baroko muzika. Edukaciniai koncertai vaikams padės auginti naują publiką, įtrauks į festivalį ir jaunesnius klausytojus. PREINAMUMAS. Tai turbūt vienintelis festivalis Europoje, kur tokio lygio senosios muzikos žvaigždžių galima klausytis nemokamai – nemokami koncertai yra viena svarbiausių priemonių didinant profesionalios senosios muzikos prieinamumą regione ir prieinamumą visoms socialinėms grupėms. Visi festivalio koncertai vyks regione, tad bus skirti regionų atskirčiai mažinti, išskyrus vieną koncertą Klaipėdoje, bet jis orientuotas į socialiai jautrią visuomenės grupę, skirtas pirmiausia Šv. Pranciškaus onkologijos centro ligoniams ir jų šeimoms. Festivalis pasirūpins ir tais klausytojais, kurie patys negali atvykti į koncertus – kasmet vieną koncertą surengs Kretingos rajono Padvarių socialinės globos namuose, kuriuose gyvena senjorai, kuriems reikalinga intensyvi slauga. Kretingos senosios muzikos festivalis skatins kultūrinį turizmą regione. Festivalis bus įgyvendinamas pasitelkus ne tik Lietuvos fondų ir rėmėjų lėšas, bet ir šveicariško fondo rėmimą, tai pat kitų užsienio partnerių indėlį. Festivalį organizuojanti viešoji įstaiga “Canto Fiorito” glaudžiai bendradarbiauja su partneriais Kretingos savivaldybe, Kretingos vienuolynu, ir kitomis bažnyčios institucijomis, mokykla, socialinės globos namais, Klaipėdos koncertų sale ir daugeliu informacijos partnerių. Pareiškėjas užtikrina | 60000 |
| Kultūros platforma | Viešoji įstaiga | Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ | „ConTempo“ yra didžiausias tarptautinis scenos menų festivalis Lietuvoje, kuris nuo 2019 m. vyksta Kaune ir jo rajone. Festivalio tikslas – vystyti naujus bendradarbiavimo modelius, didinti kokybiškos kultūros prieinamumą ir šiuolaikiškesnį periferinių kultūros įstaigų paslaugų formavimą. Festivalio misija yra mesti iššūkį scenos menui, miestui ir žiūrovui, skatinti kritinį mąstymą ir dialogus įvairiomis temomis. Dalis programos vyksta Kauno rajone, prisidedant prie kultūros prieinamumo didinimo, bendradarbiavimo modelių vystymo ir periferinių kultūros įstaigų repertuarų formavimo. „ConTempo“ ne tik pristato profesionalią, drąsią ir konceptualią programą, bet ir skatina dialogus bei vystymąsi visame scenos meno lauke. Festivalio programa apima įvairias edukacines veiklas ir pasirodymus, kurie pristatomi atvirose, netradicinėse erdvėse ir profesionaliose scenose. Renginiai vyksta rugpjūčio mėnesį ir per savaitės-dviejų laikotarpį vidutiniškai pristato 25-45 skirtingo žanro ir koncepcijos renginius. Didžioji dalis programos yra nemokama ir prieinama plačiajai auditorijai. Tarp programos dalyvių yra tarptautiniu mastu pripažinti menininkai, Lietuvos kūrėjai ir jų premjeros, taip pat organizuojama eksperimentinė OFF programa kartu su partneriais („Kosmos Theatre“ ir Kauno miesto kamerinis teatras). 2025–2027 m. planuose yra tokie kūrėjai kaip Boris Gibè (Prancūzija), Joan Català (Catalonia), Panama Picture (Vokietija), Tamara Cubas (Urugvajus) ir kiti kūrėjai iš Europos ir pasaulio. | 116000 |
| Vilniaus festivaliai | Viešoji įstaiga | Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis GAIDA | Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis GAIDA 2025-2027 m. ketina labiau vystyti tas meninės raiškos formas, kurios reflektuotų ir skatintų tvarumą, inovatyvumą, kūrybinę įvairovę ir kuo aukštesnę meninę vertę. Festivalis numato stiprinti savo renginių programas, plėsti žanrines aprėptis, padedančias auginti renginių kokybę bei pateikti visuomenei aukščiausio lygio šiuolaikinės muzikos ir jos sąveikos su kitais menais renginius. Festivalis ketina toliau puoselėti savo unikalią savybę – absoliuti dauguma į festivalio programą įtraukiamų kūrinių bus Lietuvoje atliekama pirmą kartą, tad kaip premjerų festivalis jis išliks vienas iš retų pavyzdžių mūsų šalyje. 2025-2027 m. laikotarpiui festivalis projektuoja naujas programines kryptis, reflektuojančias aktualesnį tematinį diskursą – visuomenės grįžimą (sugrąžinimą) prie esminių vertybių. Greta šios krypties, įvardytos „Back to the Roots & Recycling“, festivalis GAIDA taip pat toliau vystys savo menines programas, kuriose svarbią vietą užims aukščiausio lygio šiuolaikinės muzikos kolektyvų, solistų, dirigentų koncertai ir tarptautinį įvertinimą pelnę kompozitoriai bei ryškiausi jų kūriniai. Festivalio programose planuojami atlikėjai ir kūrėjai iš Prancūzijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Vokietijos, Švedijos, Italijos, Čekijos, Kanados, Latvijos, Lietuvos ir kt. Festivalio tikslas kasmet pasikviesti aukščiausio lygio atlikėjus remiasi į tai, jog pati aukščiausia atlikimo kokybė suteikia išskirtinį ir nekasdienį meninį potyrį tiek klausytojams, tiek ir lietuvių atlikėjams. Taip pat tai suteikia neeilines kūrybines inspiracijas ir lietuvių kompozitoriams, nes dėka aukščiausio lygio atlikėjų nauji muzikos kūriniai suskamba visai kitoje kokybinėje dimensijoje, be to kviesdamas tokius atlikėjus festivalis dažnai įpareigoja juos atlikti ir lietuvių autorių kūrinius. Į festivalį planuojama kviesti ne tik žymiausius dabarties kompozitorius ir atlikėjus iš įvairių šalių, tačiau ir atrasti naujus talentus, netrukus iškilsiančius jaunesnės kartos kompozitorius, atlikėjus, menininkus, o taip pat nepelnytai nuošalyje paliktus kūrėjus, kuriems būdinga originalios meninės kalbos savastis ir kurie geba savo darbuose išreikšti ryškų kūrybinį potencialą, inovatyvumą ir pan. Festivalis bus atviras bendradarbiavimui su Europos ir pasaulio naujosios muzikos centrais, fondais bei įvairiomis kultūros institucijomis. Festivalis sieks skatinti visuomenę ir kūrėjus išsiveržti iš mene suformuotų dogmų, inercijos, tiek kuriant vertybinę įvairovę, tiek pristatant naujausias muzikos tendencijas bei kūrybinius procesus Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Festivalis supažindins visuomenę su aktualiausia dabarties muzikine kūryba, su reikšmingesniais muzikiniais pasiekimais tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Festivalio iššūkiai – prodiusuoti inovatyvius, aukšto meninio lygio muzikinius projektus, inspiruoti kūrėjus įdomiems, vertingiems sumanymams, turintiems naujų meninio poveikio galių. Festivalis savo programomis skatins lietuvių kūrėjų ir atlikėjų bendradarbiavimą su kitų šalių muzikais ir užsienio festivaliais. Pagrindiniai festivalio renginiai vyks laikotarpiu tarp spalio 15 – lapkričio 15 d. svarbiausiose Vilniaus koncertų salėse: Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, LVSO koncertų salėje, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Šiuolaikinio meno centre, NDG, LNOBT ir kt. Festivalio programose planuojama kasmet virš 20 skirtingų žanrų ir įvairios raiškos renginių: simfoninių orkestrų koncertai su aukščiausio lygio solistais bei dirigentais, įvairių krypčių šiuolaikinės muzikos ansamblių ir kitokių kolektyvų koncertai, soliniai rečitaliai, novatoriški sceniniai ar muzikinio teatro spektakliai, performansai, inovatyvūs audiovizualiniai projektai, elektroninės muzikos atlikėjų pasirodymai bei edukaciniai renginiai, leidžiantys visuomenei artimiau susipažinti su šiandieninės muzikos kūrėjais: susitikimai, pokalbiai, diskusijos su įžymiais kompozitoriais ir garsiais atlikėjais, atviros repeticijos, meistriškumo kursai, seminarai ir pan. Festivalis planuoja dar labiau didinti prieinamumą ir įvairių visuomenės grupių įtrauktį, ypač socialiai jautrių grupių ir tokių, kurios iki šiol nesilankė festivalyje ar panašiuose muzikos, scenos menų renginiuose. Festivalio muzikinių ir sceninių renginių prieinamumas bus didinamas visoms gyventojų grupėms, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, socialinės, ekonominės padėties, tautybės ir pan. Didelis dėmesys bus skiriamas auditorijos plėtrai, itin gausinant jaunosios kartos įsitraukimą į festivalio renginius, o taip pat nepaliekant nuošalyje vyresnio amžiaus publikos, kurios vis didesnis aktyvumas festivalio renginiuos jau stebimas kasmet. Nuo 1991 m. Vilniuje kasmet vykstanti GAIDA – pagrindinis ir didžiausias šiuolaikinės muzikos festivalis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, pripažintas kaip vienas svarbiausių naujosios muzikos forumų Rytų bei Vidurio Europoje. 2019 m. festivalis GAIDA buvo išrinktas tarp pačių geriausių Europos festivalių ir pelnė EFFE Laureato titulą – Europos festivalių asociacijos įsteigta ir Europos Komisijos remiama programa EFFE (Europe for Festivals, Festivals for Europe) iš beveik 800 kultūros ir meno festivalių, vykstančių visoje Europoje, įvertino ir išrinko 24 geriausius festivalius – EFFE Laureatus. Iš Lietuvos ir Baltijos šalių šį aukštą tarptautinį įvertinimą ir prestižinį EFFE Laureato titulą pelnė vienintelis festivalis GAIDA (greta tokių festivalių kaip BBC Proms (JK), Maggio Musicale Fiorentino (Italija), Bergen International Festival (Norvegija), Ars Electronica (Austrija), Prahos pavasaris (Čekija) ir kt.). EFFE ekspertai GAIDĄ apibūdino kaip festivalį, tarptautiniu mastu įtvirtinusį Baltijos kraštų reputaciją šiuolaikinės muzikos srityje ir aukštai iškėlusį kokybės kartelę. | 100000 |
| Vilniaus etninės kultūros centras | Biudžetinė įstaiga | Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ | „Skamba skamba kankliai“ yra vienas pirmųjų tarptautinių folkloro renginių Lietuvoje (vyksta nuo 1973 m.), kilęs iš augančio rezistencinio folkloro sąjūdžio, stiprinęs tautinę savimonę, padaręs didžiulę įtaką tradicinės kultūros išlikimui, miestų folkloro ansamblių gausėjimui, etninės kultūros tyrimų plėtrai, atvėręs visuomenei neblėstančias tautos kūrybos vertybes ir prisidėjęs prie profesionalios lietuvių kultūros savitumo. Metiniais folkloro atlaidais vadinamas festivalis telkia folkloro atlikėjus ir visą tradicinę kultūrą branginančią bendruomenę. Festivalio programų rengėjai – patyrę tradicinės kultūros ekspertai, etnologai, etnomuzikologai, tautosakininkai, kurie yra savo srities profesionalai. Jų organizacinis ir kūrybinis indėlis yra svarus ir reikšmingas, kuriant šį aukšto meninio ir kultūrinio turinio reiškinį. Gausybė 4–6 dienas trunkančių renginių suburia per 1,5 tūkst. atlikėjų, tarp jų ir profesionalių tradicinės muzikos puoselėtojų, ir per 20 tūkst. žiūrovų – ne tik folkloro bendruomenės narių, bet ir plačiosios visuomenės atstovų. Renginys yra žinomas tarptautiniu mastu, kasmet pritraukia tradicinio meno tyrinėtojus, kūrėjus bei atlikėjus iš užsienio. Šis atviras, visiems prieinamas festivalis atskleidžia nematerialaus kultūros paveldo aktualumą, suteikia meniškai vertingų patirčių bei galimybę būti gyvos besitęsiančios paveldėtosios kultūros dalimi. Festivalis, viena vertus, svariai prisideda prie kultūrinio turizmo plėtros, formuodamas užsienio turistams patrauklų Vilniaus, pasižyminčio savita seno ir naujo derme, veidą. Vos per keletą dienų festivalis supažindina užsienio svečius su turtinga ir įvairialype tradicine kultūra, padeda jiems giliau pažinti lietuvių mentalitetą. Kita vertus, folkloro kolektyvų iš užsienio šalių pasirodymai plečia Lietuvos gyventojų muzikinį kultūrinį akiratį, skatina domėjimąsi įvairių pasaulio šalių kultūra, pagarbą kitų tautų tradicijoms. Festivalis „Skamba skamba kankliai“ yra neatskiriama Vilniaus folkloro ansamblių bendruomenės gyvenimo, jų saviraiškos ir kultūrinės tapatybės dalis. Ši bendruomenė yra ypač suinteresuota sėkmingu festivalio gyvavimu, tradicijų, perimtų iš autentiškos kaimo aplinkos ir kūrybiškai plėtojamų jau per 50 metų, adaptavimu, perdavimu, tęstinumu ir apsauga. 2024 m. jau 51-ąjį kartą rengiamas festivalis ir toliau puoselės autentiško folkloro raiškos ir sklaidos formas bei sieks kelti nematerialaus kultūros paveldo prestižą, įgyvendindamas renginius, kurie ateinančiais metais numatyti tokiomis datomis: 2025 m. gegužės 22–25 d. 2026 m. gegužės 28–31 d. 2027 m. gegužės 27–30 d. Ateinančiais trejais metais, be Lietuvos atlikėjų, tautodailininkų, tradicinių amatų ir kulinarinio paveldo atstovų, numatyti dalyviai iš Ukrainos, Estijos, Šveicarijos, Sakartvelo, Airijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Italijos, Jungtinės karalystės, Ispanijos, Graikijos. Detalesnis numatomų užsienio atlikėjų pristatymas – papildomuose prieduose. | 66000 |
| Visuomeninė organizacija „Poetinis Druskininkų ruduo“ | Asociacija | Tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ | Nuo 1990 m. renginiamas tarptautinis kasmetinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ pirmoje spalio mėnesio pusėje vyksta Druskininkuose ir Vilniuje. Keturių dienų festivalį visus metus lydi mažesni renginiai, organizuojami ir kituose Lietuvos miestuose: edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su poetais mokyklose, skaitymai, svarbių sukakčių minėjimai, tarpdiscipliniai ir teminiai renginiai. Festivalio metu paskelbiami prestižinių premijų – Jotvingių ir Jaunojo jotvingio – laureatai, anoniminių konkursų nugalėtojai. Festivalyje taip pat skiriamas Antano A. Jonyno prizas jaunajam kūrėjui, tapęs svariu įvertinimu ir paskatinimu prieš debiutą atskira autorine knyga. Festivalis ruošia ir leidžia almanachą, kuriame kasmet pristatoma iki 20-ties įvairių šalių poetų kūryba (originalo ir lietuvių; lietuvių ir anglų kalbomis). Nuo 2021 m. festivalis leidžia verstinės poezijos knygų seriją. „Poetinis Druskininkų ruduo“, tapęs neatsiejama Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalimi, yra festivalis-laboratorija, skirtas tiek poetams, kritikams, literatūros tyrinėtojams ir leidėjams, tiek poezija besidominčiai įvairių amžiaus grupių publikai. Pagrindinis festivalio siekis – telkti poetų bendruomenę, sudaryti sąlygas dalintis kūryba, apmąstyti ir vertinti kūrinius, įvardyti kaitos tendencijas, ugdyti vaikus ir jaunimą, puoselėti profesionaliosios poezijos raišką Lietuvoje ir prisidėti prie Lietuvos poetinės tradicijos reprezentavimo tarptautiniu lygiu, tinklaveikos. Visai Lietuvos literatūros bendruomenei svarbus festivalis yra ne mažiau svarbus ir Druskininkams – per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį „Poetinis Druskininkų ruduo“ tapo neatsiejama miesto kultūros ir atminties dalimi, o miesto mokyklose vykstantys susitikimai su poetais ne vieną moksleivį paskatino pasirinkti literatūros studijas. Tiek spalį vykstantis festivalis, tiek kiti festivalio rėmuose vykstantys renginiai yra vertybiškai svarbūs, norint ugdyti skaitančią, kritiškai mąstančią kartą. Svetainė www.pdr.lt skatina poezijos (ir prozos) skaitymą, recepciją ir analizę, puoselėja gilesnį žvilgsnį į literatūros lauko procesus, nesitenkina aktualijomis. Festivalį „Poetinis Druskininkų ruduo“ organizuojantys ir jame dalyvaujantys poetai aktyviai išsako savo pilietinę poziciją: palaiko laisvės kovą Ukrainoje ir ten gyvenančius kolegas rašytojus. Per pastaruosius kelerius metus prie festivalio renginių ir leidinių yra prisidėję daugiau nei 50 Lietuvos literatūros lauko profesionalų: poetų, vertėjų, redaktorių, leidėjų, dailininkų, maketuotojų. Jiems festivalis yra ne tik šventė, tačiau ir galimybė parodyti savo darbus, užsidirbti, bendrauti su kolegomis, išgirsti atsiliepimus ir vertinimus. Jaunus poetus dalyvavimas festivalyje skatina kurti toliau (ne vienas festivalyje dalyvavęs poetas vėliau yra laimėjęs „Pirmosios knygos“ konkursą, įvertintas kitais apdovanojimais). Nuo 2025 m. Antano A. Jonyno prizo laimėtojo kūryba bus verčiama į anglų kalbą ir publikuojama žurnale „Vilnius review“. Almanachas augina ir puikius poezijos vertėjus (Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos Dominyko Urbo premija už vertimo debiutą buvo įvertinti Dominykas Norkūnas (2021), Agnė Bernotaitė (2020)). Festivalis ir toliau sieks pritraukti ir skatinti mokytis versti jaunosios kartos poetus. „Poetinio Druskininkų rudens“ festivalis nuo 2025 m. skirs daugiau dėmesio ir tarpdisciplininėms literatūrinėms praktikoms (Lietuvos ir užsienio rašytojų performatyviajai raiškai, muzikiniams pasirodymams, videomenui), o festivalio diskusijos formatą papildys kviestinių mokslininkų skaitomi pranešimai. Per metus festivalio rėmuose numatyti įtraukūs edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, „Poezijos dienų“ renginiai Kaune, poezijos ir muzikos performansai „Pro atvirus langus“ Vilniuje. | 50000 |
| Tarptautinė meno kūrėjų asociacija „Freimas“ | Asociacija | AUDROS festivalio meno programa | AUDROS festivalio meno programa siekia tapti Lietuvoje ir Europoje lyderiaujančia platfoma jungiamčia inovatyvias meno praktikas, naktinį gyvenimą ir socialiai jautrų tvarumą. Aiškia kuratorine vizija, plačiu tarptautinių partneriu tinklu ir tarpsektoriniu bendradarbiavimu grįsta meno programa yra integrali, bet autonomiška AUDROS festivalio dalis. Atliepdama festivalio misiją būti viso miesto festivaliu jungiančiu įvairias bendruomenes, AUDROS meno programa aktyviai remia vietos projektus ir socialiai įtraukias iniciatyvas - nuo bendruomenių sodų iki regėjimo sutrikimus turinčių žmonių poreikių integravimo į vakarėlių programą. Stipri tarptautinė kuratorių komanda leidžia pristatyti aukščiausios kokybės parodą ir performansų programą kartu atveriant unikalias, dažnai kitu laiku neprieinamas Kauno vietas. Neapsiribodama tarptautinės programos pristatymu Lietuvoje, AUDROS meno programa inicijuoja pristatymus partnerių institucijose Londone, Berlyne ir Amsterdama, tokiu būdu didinant ne tik programos ir Lietuvos kultūros lauko žinomuma, bet kartu suteikiant galimybes vietos kūrėjams užsienyje. Edukacija ir žinių mainai yra neatsiejama programos dalis, siekiant atskleisti ir suprasti įvairialypį miestą ir jį sudarančias kultūras. Ideitifikuodama savo stipriąsias puses, meno porgrama suteikia erdvę, resursus ir kuratorinę pagalbą iniviatyvoms ir žmonių grupėms, kurios kitu atveju neturėtų galimybės skleisti žinią apie save ir įgyvendinti didesnės apimties projektus. 2025-2027 AUDROS meno programa veiks trijuose kontekstuose - maisto, architektūros ir šiuolaikinių technologijų, kurie įtakos renginių temas, partnerių ir dalyvių pasirinkimą. 2025 m. programa tyrinės ‘valgomo miesto’ ir urbanistinės daržininkystės procesus, 2026 m. gilinsis į kolektyvinio malonumo ir bendrystės architektūras, o 2027 m. nagrinės geimifikacijos ir šiuolaikinių technologijų įtaką laisvalaikui, pasilinsminimams ir šokiui. Pirmą birželio savaitę vykstanti AUDROS meno programa 2025-2027 kartu su partneriais Kultūros dirbtuvė, Žeimių dvaras / Aiškas Žado laborotorija, Sodas2123. Institute of Contemporary Art (London), Somerset House Studios (UK), Morpho (Belgija), Petrohradská kolektiv (Čekija), Architektūros fondas, Hyperlink (Atėnai), Delfina Foundation (JK), ArchiTextura, Molt (Vokietija), CTM (Vokietija), M. K. Čiurlionio muziejus, Kauno menininkų namai, FACT (UK), Kauno tvirtovės parkas, Creamcake (Vokietija), BEK (Norvegija), CAPC (Prancūzija) planuoja pristatyti daugiau negu 100 menininkų iš 18 šalių. | 70000 |
