- Pagrindinis
- Organizacijoms
- Finansuoti projektai
- Strateginis kultūros ir (ar) meno produktus ir (ar) paslaugas kuriančių ir (ar) teikiančių organizacijų finansavimas
Strateginis kultūros ir (ar) meno produktus ir (ar) paslaugas kuriančių ir (ar) teikiančių organizacijų finansavimas
- 2022
- I finansavimo konkursas
Apie
Skirta stiprinti efektyviai veikiančių kultūros organizacijų, prisidedančių prie bendros šalies kultūros ar meno raidos formavimo, Lietuvos kultūros tarybos (toliau – Taryba) strateginių krypčių, atitinkančių Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos strateginius tikslus, įgyvendinimo, veiklą.
Ekspertų darbo grupė
| Vardas, pavardė | Kompetencija |
|---|---|
| Artūras Raila | Tarpdisciplininis menas |
| Andrius Katinas | |
| Karina Firkavičiūtė | (išorinė ekspertė) |
| Ieva Gaižutytė | (išorinė ekspertė) |
| Ramunė Balevičiūtė | (išorinė ekspertė) |
| Dovilė Butnoriūtė | (išorinė ekspertė) |
2 400 000 €
Paskirstyta
17
FINANSUOTI PROJEKTAI
| Organizacijos pavadinimas | Juridinis statusas | Projekto pavadinimas | Projekto aprašymas | Finansavimo suma, eur |
|---|---|---|---|---|
| Anykščių menų inkubatorius-menų studija | Viešoji įstaiga | 2022 metais įgyvendinamos veiklos padės įstaigai tapti dar efektyviau veikiančia, stipriausia kultūros organizacija regione, prisidedančia prie regiono kultūrinio gyvenimo turtinimo, profesionalaus meno prieinamumo didinimo, regiono profesionalių kūrėjų bei amatininkų telkimo ir bendros šalies kultūros ir meno raidos formavimo. Patirtis, įgyta įgyvendinant 2019–2021 m. organizacijos strategiją ir pasiekti rezultatai, leidžia ateityje projektuoti profesionalesnes, didesnės apimties, sudėtingesnes, meniškesnes, kartais net regiono žiūrovą šokiruojančias menines instaliacijas, renginius, parodas. Strategijos įgyvendinimas mums yra gyvybiškai reikalingas (svarbus), nes tai – unikali proga suburti stiprių, profesionalių partnerių ratą, paskatinti visas Aukštaitijos regiono kultūrines veiklas, pristatyti visuomenei mažiau žinomus kūrėjus, kurių darbai kartais ne ką mažiau iškalbingi negu žinomų ir tapti įtraukios kultūros centru, šiuolaikinio meno ir inovacijų centru. Misija – pritraukti, sutelkti, maksimaliai atskleisti visą kūrybinį ir kultūrinį regiono potencialą, efektyviai išreikšti bei panaudoti jo išskirtinumą kaip konkurencinį veiksnį ir plėtoti kūrybines ir kultūrines industrijas kaip vyraujantį regiono ekonomikos sektorių. Vizija – menų inkubatorius – regiono kūrybinių ir kultūrinių industrijų, įtraukios kultūros, šiuolaikinio meno ir inovacijų centras. Mūsų vizija paremta trimis pagrindinėmis vertybėmis – kūrybinio verslumo, edukacinės įvairovės ir įtraukumo. Organizacijos veiklos strategijoje išskyrėme keturis prioritetus, kurie apjungia visas įstaigos veiklos sritis ir sujungia įstaigos veiklą ir strategiją ilgalaikėje perspektyvoje. Strategijos įgyvendinimui pasirinkti prioritetai: - Kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtra; - Kultūros paslaugų kokybės, įvairovės ir prieinamumo didinimas; - Visuomenės kūrybiškumo ir bendruomeniškumo skatinimas per edukacines veiklas; - Tinklaveikos ir tarptautiškumo plėtojimas. Inkubatoriaus įgyvendinama strategija tai galimybė: Anykščius pozicionuoti kaip kūrybinį miestą, paskatinti visas miesto kultūrines veiklas ir įlieti naujų, pasidalinti patirtimi, kurią turime ir dar turėsime su kitais regiono miestais. Didelis dėmesys skiriamas šiuolaikinės, profesionalios kultūros pasiūlos didinimui ir regiono gyventojų įtraukimui. Tik kultūra Anykščiuose yra varomoji jėga, kuri buria bendruomenę, skatina kūrybines iniciatyvas, kūrybinių verslų ir turizmo objektų kūrimąsi ir plėtrą. Menų inkubatoriaus atsiradimas Anykščiuose siejamas ne tik su miesto ir regiono atgaivinimu, bet ir nauja komunikacine meno samprata, nauju požiūrių į menus ir į menininkus bei jų vietą visuomenėje. Strategijoje numatytomis veiklomis siekiame regiono kultūros lauką papildyti išskirtiniais meniniais akcentais, pritraukiant vietinius, Lietuvoje ir pasaulyje žinomus menininkus. Strategijoje suplanuoti renginiai didins miesto patrauklumą svečiams, taps paskata Lietuvos ir užsienio svečiams aplankyti Anykščius. Miestas garsės, kaip turistus traukiantis dėl šiuolaikinės kultūros ir meno, ir gebėjimo inovatyviai įveiklinti paveldą. Strategijoje prioritetas teikiamas veikloms turinčioms ilgalaikį poveikį, tęstinumo galimybę ir skatinančioms partnerystę ir bendradarbiavimą. Bendruomenės įtraukimas į kūrybos procesą formuoja meno supratimo ir vertinimo modelius, skatina aktyvų kultūros vartojimą. Visoms visuomenės grupėms bus garantuotas prieinamumas (teisė dalyvauti kultūroje) ir dalyvavimas (aktyvi veikla, grupinė kūryba, individuali kūryba, kultūrinis tarpininkavimas, kūrybinė saviraiška).Inkubatoriaus parengta strategija siekiama užtikrinti kiekvieno regiono gyventojo ir svečio teisę į kultūrą, jos pasiekiamumą ir prieinamumą – fiziškai, tai yra rūpinantis neįgaliems ar tėvams su mažais vaikais patogiomis prieigomis ir renginių organizavimo vietomis, tiek kalbiškai – kitakalbiams suteikiant informaciją keliomis kalbomis, tiek intelektualiai – kuriant kultūros pasiūlą kuo įvairesnėms amžiaus ir interesų grupėms. Strategijoje įgyvendintos veiklos įtakos intelektinės nuosavybės panaudojimą ne tik estetinių vertybių kūrimui, bet ir menininkų materialinės gerovės didėjimui. Palengvins meno sektoriaus veiklos sąlygas, įtakos kūrybinių verslų plėtrą ir nedarbo mažėjimą. Planuojamos veiklos užtikrins kultūrinių ir kūrybinių industrijų regione plėtrą ir veiklų tęstinumą. Platesnis kultūrinių ir kūrybinių industrijų pristatymas ir propagavimas leidžia regioną identifikuoti kaip kūrybingą, turintį potencialą kūrybinių verslų plėtrai, jaunų kūrybingų asmenybių pritraukimui ir didesnės pridėtinės vertės kūrimui. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų populiarinimas regione yra siejamas ne tik su miesto ir regiono atgaivinimu, bet ir nauja komunikacine meno samprata, nauju požiūriu į menus ir menininkus bei jų vietą visuomenėje. Prisideda prie bendrosios kultūros meninio mąstymo ir meninio požiūrio kūrimo. Padeda visuomenei įgyti įrankius leidžiančius mėgautis šiuolaikiniu menu. Suprantame, kad strategija bus įgyvendinama tokiu metu, kai kultūrinius projektų įgyvendinimą lydi įvairios rizikos, todėl esame apgalvoję lankstesnius, kūrybiškus sprendimus, kurie užtikrins sėkmingą veiklų įgyvendinimą. | 61000 | |
| Architektūros fondas | Viešoji įstaiga | Architektūros fondas – tai 2004 m. įsteigta nevyriausybinė, pelno nesiekianti organizacija, veikianti architektūros, kultūros ir edukacijos srityse. Architektūros fondas savo veiklomis telkia žmonių, iniciatyvų ir idėjų tinklą, siekia vystyti visuomenės ir architektūros sąveikas bei plėsti architektūros įsitraukimą į erdvinės kaitos procesus. Organizacija pasižymi itin plačiu veiklų spektru: rengia viešas paskaitas, diskusijas, kūrybines dirbtuves, architektūros parodas ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje, leidžia leidinius ir organizuoja renginius, skirtus architektūros kultūros sklaidai, dalyvauja tarptautinėse tinklinėse veiklose. 2022 m. Architektūros fondas organizuos atviros architektūros savaitgalius „Open House Vilnius“ bei „Pastatai kalba“, Keliaujančias architektūros dirbtuves, pokalbių ciklą „A Pokalbiai“, architektūros kritikos platformą „Aikštėje“ bei Eksperimentų platformą, organizuos mikro parodų ciklus kultūros komplekse SODAS 2123. Architektūros fondas taip pat dalyvaus Europinėje platformoje „Future Architecture“ bei pristatys savo programą „Open House Worldwide” tinkle. | 171000 | |
| Klaipėdos jaunimo teatras | Viešoji įstaiga | Klaipėdos jaunimo teatras pradeda antrąjį savo veiklos dešimtmetį ir remdamasis sukaupta patirtimi siekia įsitvirtinti kultūros įstaigų kontekste bei publikos sąmonėje ne tik kaip jauna ir potenciali trupė, bet ir kaip viena iš stipriausių nepriklausomų organizacijų, kuriančių Lietuvos kultūrinį veidą ir pildančių jį Vakarų regiono išskirtinumu. 2022 metais Klaipėdos jaunimo teatras siekia dirbti trimis veiklos kryptimis, kurios glaudžiai susijusios su Lietuvos Kultūros tarybos strateginėmis kryptimis – įvairove, edukacija ir prieinamumu. Tai: 1. Nepriklausomo teatro organizacinės ir kūrybinės veiklos stiprinimas, įtvirtinantis Klaipėdos jaunimo teatrą reikšmingiausių šalies teatrų kontekste ir sukuriantis sąlygas nuolatinei meninės veiklos įvairovei Lietuvoje. 2. Įvairi ir į tikslinių grupių poreikius reaguojanti edukacinė veikla skirta tiek publikai, tiek teatro profesionalams – jos kūrimas, dalinimasis patirtimi ir patirties perėmimas, prisidėjimas prie kūrybinių švietimo procesų. 3. Auditorijos plėtimas vykdant bendruomenių įtrauktį į kultūrinius procesus, įgyvendinant eksperimentinius projektus nekultūrinėse erdvėse, rengiant tarptautinius projektus, peržengiant teatro srities veiklas. Remiantis šiomis veiklos kryptimis ir pagal jas nustatytais programos tikslais 2022 m. bus vykdoma aktyvi, aktuali ir universali kūrybinė veikla; vyks trys skirtingų žanrų spektaklių statymai, rengiamas dešimtasis festivalis „Jauno teatro dienos“, plėsis teatro ribas peržengianti trupės muzikinė veikla, bus vykdomos vaikams, jaunimui ir scenos menų profesionalams skirtos edukacinės veiklos, vyks apie 100 spektaklių per metus siekianti kūrybos sklaida Lietuvoje bei specialios regionams, pažeidžiamoms visuomenės grupėms bei ryšiams užsienyje stiprinti skirtos iniciatyvos. Savo veiklos mastu ir visapusiškumu KJT įrodo nevalstybinių organizacijų reikalingumą ir potencialą bei išlieka vienu iš svarbiausių Lietuvos kultūros tarybos strateginės veiklos partnerių Vakarų Lietuvoje. | 155000 | |
| Klaipėdos lėlių teatras | Viešoji įstaiga | Klaipėdos lėlių teatras – atviras, modernus, lėlių teatro tradicijas puoselėjantis ir nuo šiuolaikinių pasaulinių tendencijų neatsiliekantis, tarptautiškas lėlių teatras, kuriame kuria lėlių teatro meną mylintys ir gerbiantys profesionalai. Vienintelio profesionalaus lėlių teatro Vakarų Lietuvoje pagrindinis siekis – vykdyti profesionalią ir kokybišką lėlių teatro kūrybinę veiklą ir sklaidą Klaipėdos mieste, Klaipėdos krašte ir Lietuvos regione, jungti ir auginti Lietuvos lėlininkų bendruomenę. 2022 m. Klaipėdos lėlių teatras vykdydamas veiklas išsikėlė kūrybinius, edukacinius, socialinius ir ekonominius tikslus. 2022 m. planuojama pastatyti 2 naujus spektaklius vaikams, kuriuos kurs kartu su kūrėjais iš Slovėnijos ir Vokietijos, vystyti repertuarinę veiklą, siekti, kad lėlių teatro menas būtų prieinamas visiems, dalyvauti bendruomenių projektuose, rodant spektaklius bei teatralizuotas edukacijas. Klaipėdos lėlių teatre bus ir toliau vykdoma nenutrūkstama edukacinė veikla (taip pat ir paskelbto karantino metu) Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje, kurios pagrindinis veiklos kryptys edukacija vaikams ir paaugliams bei edukacija profesionalams: trūkstant lėlių teatro studijų ir tobulinimosi galimybių Lietuvoje planuojama rengti kūrybines dirbtuves profesionaliems lėlininkams (priešingai nei rengiamos kitų teatrų, šios būtų atviros visos šalies lėlininkams, o galimo karantino metu vyktų nuotoliniu būdu). Kita ypatingai svarbi teatro teatrologų ir lėlininkų įvertinta veikla – tarptautinis lėlių teatro festivalis MATERIA MAGICA. 2022 m. vyks parengiamieji festivalio darbai, kurių metu bus kuriama festivalio koncepcija, sudaroma programa, ieškoma festivalio partnerių, rėmėjų. Klaipėdos lėlių teatras socialiai aktyvus teatras. Savo veiklomis siekia tapti visoms socialinėms grupėms prieinamu teatru: per metus parodyti 10 spektaklių socialinę atskirtį turintiems žiūrovams (neįgaliesiems, socialiai remtiniems vaikams, kūdikių namams), bendradarbiauti su Klaipėdos socialinėmis organizacijomis, vaikų dienos centrais, dalyvaujant šių įstaigų vykdomuose projektuose. Taip pat Klaipėdos lėlininkai dalinsis patirtimi ir savo pavyzdžiu stengsis įkvėpti jaunus žmones, todėl planuoja vykti į mažesnes Lietuvos bendruomenes, mokyklas, bibliotekas ir skleisti teorinę bei vizualinę žinią vaikams, pedagogams, tėvams. Klaipėdos lėlių teatre kuriantys lėlininkai žvelgia į lėlių teatro meną plačiau – prisideda kuriant stipresnę lėlininkų bendruomenę, bendradarbiauja su Lietuvos lėlininkais: inicijuoja bendrus projektus, konsultuojasi su lėlių teatro meistrais, organizuoja seminarus, dalijasi savo sukaupta patirtimi. Klaipėdos lėlių teatras siekia tapti ekonomiškai stabiliu teatru. Teatro planuose: naujų darbo vietų kūrimas ir senų darbo vietų išlaikymas, verslo partnerių ir partnerių iš užsienio pritraukimas, uždirbamų pajamų didinimas. 2022-ieji metai Klaipėdos lėlių teatre atsinaujinimo metai – naujų idėjų, susitelkimo, dalinimosi ir bendrystės laikas. | 95000 | |
| Kūrybinės jungtys | Asociacija | Asociacija „Kūrybinės jungtys“ yra kūrybos profesionalų bendruomenė, kurianti gilius mokymosi procesus, išjudinanti ir įkvepianti pokyčiams kultūros ir švietimo organizacijas. „Kūrybinių jungčių“ veikla apima tęstines mokymosi ir inovacijų diegimo programas: mokykloms skirtą programą „Tyrinėjimo menas: mokomės bendruomenėje“, kultūros organizacijų programą „Atvirumo menas“ bei vaikų ir jaunimo dienos centrų programą „Ryšio kūrimas“, taip pat mokymus, konsultacijas, tyrimus, švietimo ir kultūros laukui aktualių renginių organizavimą. Savo vykdoma veikla ,,Kūrybinės jungtys“ siekia: • kurti ir stiprinti jungtis tarp kultūros ir švietimo; • kultūros ir švietimo organizacijose kryptingai, nuosekliai ir kokybiškai ugdyti XXI amžiaus kompetencijas, tokias kaip kritinį mąstymą ir kūrybingumą; • telkti ir ugdyti kūrybos profesionalų bendruomenę, kuri būtų pajėgi įgyvendinti pokyčius, inovacijas ir kūrybiško mokymosi procesus švietime, kultūroje ir visuomenėje; • kurti ir įgyvendinti kūrybinio ugdymo inovacijas. | 75000 | |
| Lietuvos muzikos informacijos centras | Viešoji įstaiga | Lietuvos muzikos informacijos centras 2022 metais sieks tęsti ir plėtoti savo įvairialypes veiklas: portale „mic.lt“ lietuvių ir anglų kalbomis rašys apie įdomiausius Lietuvos muzikinio gyvenimo įvykius ir reiškinius, plėtos e. parduotuvės „MusicLithuania.com“ asortimentą, užsakys naujus kūrinius Lietuvos kompozitoriams, leis šiuolaikinės, elektroninės, eksperimentinės, modernaus folkloro, edukacinius natų leidinius vaikams ir aktualiausius kūrinius profesionalams. Taip pat tęs tinklalaidės „Composers on Air“ ir žurnalo „Lithuanian Music Link“ kūrimą, verslumo mokymus muzikos profesionalams, inicijuos muzikos kritikų inkubatorių. Tarptautiniame kontekste LMIC sieks stiprinti Lietuvos muzikos eksportą, kartu su Lietuvos kultūros institutu pradėdamas trimetį bendradarbiavimą su Jungtinės Karalystės Hadersfildo festivaliu, toliau bendradarbiaus su Latvijos ir Estijos atstovais muzikos industrijos renginiuose, skirtuose šiuolaikinei ir pasaulio muzikai. 2022 metai planuojami LMIC veiklų pristatymai Kaune, Kintuose, Klaipėdoje, o lapkritį Tel-Avive kartu su partneriais planuojamas renginys, skirtas Jono Meko 100-osioms gimimo metinėms, kurio metu bus siekiama atskleisti mažiau tyrinėtą muzikinę filmininko asmenybės pusę. | 185000 | |
| Lietuvos šokio informacijos centras | Viešoji įstaiga | Lietuvos šokio informacijos centras (LŠIC) yra nevyriausybinė organizacija, įkurta 1995 m. privačių asmenų iniciatyvos dėka. Tai pagrindinė organizacija, kaupianti ir skleidžianti informaciją apie Lietuvos profesionalų šiuolaikinio šokio / cirko lauką nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. LŠIC skatina profesionalaus šokio/cirko lauko vystymąsi ir plėtrą vykdant aktyvią tinklaveiką, sklaidos bei kitas meno profesionalams skirtas veiklas. LŠIC misija – užtikrinti ryškų Lietuvos šiuolaikinio šokio srities žinomumą tarptautiniame ir nacionaliniame lygmenyje, puoselėjant nuoseklų Lietuvos šiuolaikinio šokio srities vystymąsi, augimą ir glaudų tarptautinį bei nacionalinį kūrėjų ir įvairių organizacijų bendradarbiavimą, tokiu būdu šiuolaikinio šokio sričiai tampant pirmu pasirinkimu kultūros paslaugų vartotojams. LŠIC strateginiai tikslai ir prioritetinės veiklos kryptys: - Užtikrinti nuoseklų šiuolaikinio šokio ir cirko duomenų ir informacijos rinkimą, archyvavimą, sisteminimą ir sklaidą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu; - Užtikrinti šiuolaikinio šokio integraciją į tarptautines rinkas, tęsti ilgamečius ir kurti naujus tarptautinius ryšius, atstovauti ir pristatyti šalies profesionaliojo šokio, bendruomenę bei jos kūrybinius darbus tarptautiniuose kultūros renginiuose, susitikimuose, mugėse, užsienio ekspertams ir profesionalams; - Stiprinti Lietuvos šiuolaikinio šokio bendruomenę (šokėjus, choreografus, dramaturgus, vadybininkus, prodiuserius, kritikus), dirbančią Lietuvoje ir užsienyje, užtikrinant nuolatinę jos edukaciją, profesinį tobulėjimą, tarpusavio tinklaveiką ir socialinius ryšius; - Atstovauti profesionaliojo šiuolaikinio šokio lauko interesus valdžios institucijose, formuojant kultūros politiką, derinant aktualius teisės aktus ir pan.; - Aktyviai dalyvauti strateginių nacionalinių ir tarptautinių organizacijų bei asociacijų veiklose; - Stiprinti visuomenės kūrybinį potencialą, scenos menų įvairovės plėtrą ir naujos auditorijos augimą, kuriant ir pristatant aukšto lygio kokybišką meninį ir edukacinį turinį; - Spręsti aukštąsias šokio mokyklas baigusių šalies šokėjų bei choreografų įsidarbinimo problemas; - Bendradarbiaujant su regioniniais partneriais, švietimo įstaigomis ir pagrindinėmis kultūros institucijomis dėti pagrindus nacionalinei šokio sklaidos sistemai; - Kurti aukštos kokybės edukacinį turinį (knygos, straipsniai, video medžiaga, paskaitos, seminarai), pasitelkiant skirtingas medijas, regioninius partnerius, šokio profesionalus, švietimo ir kultūros įstaigas, pasitelkiant skirtingas skaitmenines ir fizines platformas užtikrinti edukacinės medžiagos sklaidą visoje Lietuvoje; - Stiprinti Lietuvoje veikiančias šiuolaikinio cirko organizacijas, įtraukiant jas į tarptautinius projektus ir tinklus, konsultuoti veiklos vykdymo klausimais, prisidėti prie jų vystomų projektų žmogiškaisiais ištekliais; - Ugdant ir auginant auditoriją, bei rengiant įvairias veiklas atsižvelgti į socialinių grupių skirtumus ir jų poreikius didinti paslaugų prieinamumą gyvai ir skaitmeninėse erdvėse. - Šiuolaikinio šokio profesionalų užimtumo didinimas, finansinio stabilumo užtikrinimas, jau sukurtų šokio produktų (spektaklių, filmų, edukacinių programų) platesnė, ilgesnė ir nuoseklesnė sklaida. | 245000 | |
| Lithuanian Shorts | Viešoji įstaiga | LITHUANIAN SHORTS – lietuviškų trumpametražių filmų agentūra, kurios pagrindinis tikslas – populiarinti profesionalaus trumpametražio kino žanrą regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, ne tik pristatant trumpuosius filmus Lietuvos ir užsienio auditorijai, bet ir įgyvendinant efektyvias edukacines, kompetencijų kėlimo iniciatyvas pradedantiesiems kino, audiovizualinio meno kūrėjams. Šiam tikslui pasiekti „Lithuanian Shorts“ įgyvendina pagrindines veiklos kryptis: - profesinės kvalifikacijos kėlimo, edukacinius projektus: Baltijos šalių trumpametražių filmų projektų pristatymo forumą „Baltic Pitching Forum“, Baltijos šalių scenarijų rašymo rezidenciją „Baltic Shorts Residency”, profesinės mentorystės programą Lietuvos kino ir televizijos moterims „Lithuanian Shorts Mentorship” ir Baltijos šalių kino moterims „Baltic Women in Film Mentorship“, trumpametražių filmų prodiuserių kompetencijų kėlimo programą Klermono-Ferano tarptautinėje filmų mugėje (Prancūzija), kino kritikos mokymų programą „Shorts Critics”, kino vadybininkų kūrybinės dirbtuves KURSAS bei filmų programų kuravimo kūrybines dirbtuves senjorams „Kino kelionės”; - profesionalaus trumpametražio kino sklaidos ir jo kūrėjų pristatymo ir populiarinimo iniciatyvas: tarptautinės trumpametražių filmų dienos „Trumpa, bet diena“ renginius, lietuviškų trumpametražių filmų programų pristatymą Lietuvos ir užsienio kino renginiuose bei platinimą šalies kino teatruose bei virtualiose platformose, kasmetinio lietuviškų trumpametražių filmų katalogo sudarymą ir leidybą, Vilniaus tarptautinį trumpųjų filmų festivalį. „Lithuanian Shorts“ priklauso pasaulinei trumpametražio kino sklaidą skatinančiai organizacijai „Short Film Conference”, Europos trumpametražių filmų ir video meno platinimo tinklui „Short Circuit” bei tarptautiniam tinklui „European Women's Audiovisual Network“ (EWA). | 80000 | |
| Meno avilys | Viešoji įstaiga | 2022–2024 m. prioritetinės organizacijos „Meno avilys“ VEIKLOS KRYPTYS: kultūros edukacija ir kultūrinė atmintis. Remdamiesi 15 metų patirtimi ir pasitelkdami audiovizualinės medijas ir toliau teiksime paslaugas bei produktus, kurie ugdo vaikų ir jaunimo bendrąsias kompetencijas, jų santykį su artima aplinka ir tarpkultūrine erdve, kelia kultūros edukatorių kvalifikaciją, skatina socialiai jautrių grupių ir regionų įtrauktį, aktualizuoja kultūrinę atmintį kaip bendruomenės tapatumo principą, didina kultūros ir meno paslaugų įvairovę. Organizacija sieks kūrybinių (1 ir 2), socialinių (3 ir 4), ekonominių (5) STARTEGINIŲ TIKSLŲ: 1. Kurti, diegti ir skleisti inovatyvius kultūros edukacijos metodus; skatinti kultūros ir švietimo sinergiją; kelti kultūros edukatorių ir pedagogų kompetencijas. 2. Tirti, dokumentuoti kultūrinę atmintį, ją pristatyti visuomenei įvairiomis meno formomis; sukurti erdvę (mokymus) naujų kūrinių, susijusių su kultūrine atmintimi, atsiradimui; didinti prieinamumą prie įvairių audiovizualinių medijų formų. 3. Vystyti dialogą ir kurti bendrus kultūros produktus, paslaugas su Lietuvos ir užsienio kultūros ir švietimo organizacijomis; regioninius partnerius įtraukti ne tik į projektų įgyvendinimą, bet ir vystymą; skleisti kultūros edukacijos metodus. 4. Prisitaikyti prie COVID-19 pandemijos konteksto, tobulinant nuotolines ir hibridines veiklų formas, taip plečiant renginių auditoriją; surengti daugiau nei 60 proc. edukacinių veiklų ne didžiuosiuose miestuose: dalį veiklų ir renginių pritaikyti žmonėms su specialiaisiais poreikiais bei nuolatinio gyventojo Lietuvoje statusą tik ką gavusiems žmonėms; į projektus įtraukti socialiai jautrias grupes bei aktualizuoti lyčių lygybės ir įvairovės klausimus. 5. Skatinti profesionalumą ir darbo vietos patrauklumą, didinti darbuotojų dirbančių organizacijoje kaip pagrindinėje darbovietėje (pilnu etatu) skaičių, užtikrinti kvalifikacijos kėlimo galimybes, didinti darbo užmokestį; diversifikuoti pajamų šaltinius, stambinti projektus ir ilginti finansavimo periodus. | 131000 | |
| Menų spaustuvė | Viešoji įstaiga | 2022 m. „Menų spaustuvė“ ir toliau išliks ištisus metus veikiantis šiuolaikiškas ir atviras menų miestelis, užtikrinantis paslaugų kompleksiškumą ir kokybę, veiklų prieinamumą šalies žiūrovui ir prisidedantis prie šalies šiuolaikinių menų tarptautinio žinomumo. Savo veikla organizacija ir toliau sieks būti atvira, šiuolaikiniams scenos menams skirta, nepriklausoma aikštele, ugdančia šiuolaikinius menus vertinančią ir jais besidominčią auditoriją. 2022 m. „Menų spaustuvė“ yra nusimačiusi 3 prioritetus su tam tikromis veiklos kryptimis: -„Menų spaustuvės“ vykdomų veiklų prieinamumo didinimas: (a) Organizacijos infrastruktūros prieinamumas kultūros ir meno profesionalas. (b) „Menų spaustuvės“ dėmesys vietos kūrėjams, kuriantiems šiuolaikinį cirką, gatvės teatrą ir šiuolaikinį teatrą vaikams. (c) „Menų spaustuvės“ dėmesys jauniesiems kūrėjams ir jų eksperimentams. (d) Lengvatų publikai taikymas ir nemokami „Menų spaustuvės“ renginiai plačiai auditorijai. (e) Prieinamumo pristatant „Menų spaustuvės“ vykdomas veiklas didinimas socialinės atskirties grupėms (žmonėms su judėjimo, turintiems regėjimo ir klausos negalią, autistams ir kt.). -Šiuolaikinių šalies scenos menų (cirkas, gatvės teatras ir teatras vaikams) ir,, Menų spaustuvės“ kaip organizacijos žinomumo didinimas Lietuvoje ir užsienyje: (a) „Menų spaustuvės“ žinomumo sostinėje didinimas vykdant komunikaciją apie unikalias organizacijos veiklos kryptis (rengiant pranešimus spaudai, interviu, vykdant plataus masto komunikacijos kampaniją „Menų spaustuvės“ organizuojamų festivalių metu ir visus veiklos metus). (b) „Menų spaustuvės“ veiklų ir sukauptos patirties sklaida regionuose (dalies sostinėje pristatomų festivalių programos, edukacinių ir kitų veiklų pristatymas regionuose). (c) Šalies šiuolaikinių scenos menų ir „Menų spaustuvės“ vykdomos veiklos žinomumo užsienyje didinimas, Edukacija. skirta profesinių (cirkas, gatvės teatras ir teatras vaikams) bendruomenių ir auditorijos ugdymui bei plėtrai. (a) Profesionalams (cirkas, gatvės teatras ir teatras vaikams) skirta edukacija (b) Edukacinės veiklos potencialiai ir esamai „Menų spaustuvės“ auditorijai. | 240000 | |
| MO muziejus | Viešoji įstaiga | Pagrindinės MO muziejaus veiklos kryptys – įtraukios, aktualias temas nagrinėjančios parodos, kviečiančios visuomenę per meną įsijungti į reflektyvų, pokyčius kuriantį dialogą bei edukacija vaikams, suaugusiems ir šeimoms, siekiant profesionalų meninį turinį pateikti plačiajai visuomenei suprantama forma ir vystyti svarbiausius XXI a. gebėjimus. Atliepdami LTKT strategines kryptis – įvairovę, edukaciją ir prieinamumą, 2022 metais MO muziejuje pristatysime dvi didžiąsias ir dvi mažąsias parodas bei 3–4 interaktyvias parodas muziejaus hole, pateiksiančias netikėtus MO kolekcijos pjūvius. Bus įgyvendinama įvairiapusė kultūrinės edukacijos programa įvairaus amžiaus ir socialinėms grupėms. Užtikrinant kuo didesnį turinio prieinamumą, bus vykdoma virtuali turinio sklaida bei keliaujančio muziejaus veikla. Apie visas šias veiklas bus intensyviai komunikuojama. Didžioji paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ – bendras MO ir Kauno miesto muziejaus projektas, tuo pat metu pristatomas MO muziejuje ir Laikinojoje M. K. Čiurlionio galerijoje Kaune. Kuratoriai – T. Vaiseta, M. Survilaitė, J. Juodišiūtė, E. Parulskis, K. Lingienė, E. Lingys. Per meno, kultūros istorijos ir antropologijos prizmę žvelgiama į Vilniaus ir Kauno kultūrą bei socialinį gyvenimą, permąstomos įvairios sąveikos: konkurencija, migracija, mainai, gravitacija ar išskirtinumo paieškos. Paroda siekiama išryškinti ne šių dviejų miestų priešpriešą, o bendrystę. Didžiojoje parodoje „Demondernizacija“ (darb. pav.) bus apmąstoma demodernizacijos samprata Lietuvos, Vakarų Europos ir JAV meno procesuose 1960–1995 m. Siekiama ne tik pristatyti Lietuvos meną pasauliniame kontekste, bet ir permąstant Vakarų meno istorijos kanoną pasakoti naujas istorijas. Parodą kuruoja Ch. Esche (kuratorius, rašytojas, Van Abbe muziejaus vadovas), A. Kreuger (kuratorius, rašytojas, meno erdvės KOHTA Helsinkyje vadovas) ir G. Radzevičiūtė (menotyrininkė, MO muziejaus kuratorė). Pristatomi Carl Andrė, Joe Baer, Joseph Beuys, Andy Warhol, Marcel Broodthaers, Violetos Bubelytės, Mildos Drazdauskaitės, Marlene Dumas, Dan Flavin, Lucio Fontana, Guerilla Girls, Jenny Holzer, Donaldo Juddo, Elvyros Kairiūkštytės, Robert Morris, Bruce Nauman, Mindaugo Navako, Kazimieros Zimblytės ir kitų menininkų darbai. Mažojoje parodoje „BAXT“ (tarti bachr) pristatomos Andrew Miksio fotografijos, kuriose užfiksuotas romų gyvenimas įvairiose Lietuvos vietovėse ir romų kilmės Bosnijos ir Hercegovinos menininkės bei aktyvistės Selma Selman kūriniai. Šią parodą matome kaip galimybę apmąstyti romų situaciją Lietuvoje ir Europoje iš istorinės, socialinės, politinės ir meninės perspektyvos. Paroda „Opartiniai miražai“ (darb. pav.) pirmą kartą Lietuvoje pristatys optinio meno poveikį Lietuvos dailei XX a. 7–8 dešimtmečiais. Paroda sieks papildyti neformaliosios sovietmečio Lietuvos dailės istorijos „didįjį pasakojimą“, daugiau dėmesio skiriant nepelnytai neįvertintų moterų dailininkių kūrybai, aptarti drąsius Vakarų meno įkvėptus eksperimentus, viešumoje vadintus formalizmu. MO muziejus yra ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos muziejus, todėl stengiamės kad kuo didesnė dalis veiklų bei kuriamo turinio būtų prieinama kuo didesniam skaičiui žmonių visoje šalyje, tai pasiekiame ne tik per virtualų muziejų, bet ir per keliaujančias parodas, edukacijas, įvairius projektus, buriančius visos šalies mokytojus, įtraukiančius moksleivius ir šeimas. | 240000 | |
| Operomanija | Viešoji įstaiga | 2022 m. strateginė VšĮ „Operomanija“ programa suformuota siekiant pagrindinio tikslo – kurti ir puoselėti naujosios operos, šiuolaikinio muzikos teatro kultūros ekosistemą Lietuvoje. Minėtam tikslui pasiekti numatyta imtis šių pagrindinių veiklos krypčių: a) Organizacijos einamojo repertuaro sklaida Lietuvoje, plečiant kūrinių pristatymo geografiją (greta įprastai dažnų pasirodymų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat darbus numatoma pristatyti ir Vilkaviškyje, Visagine, Neringoje, Panevėžyje), supažindinant su ryškiais šiuolaikinio muzikos teatro pavyzdžiais naujas auditorijas. Šiuo metu organizacijos einamajame repertuare yra 9 kūriniai: opera „Geros dienos!“, erdvinė opera tamsoje „Confessions“, komiksų opera „Alfa“, garso instaliacija-performansas „Olympian Machine“, garso vaidinimas „Audiokaukas“, barokinio teatro triukšmų mašinų performansas „Blogi orai“ ir jo galerinė versija „Navigacijos“, garso patirtis Vilniaus gete „Glaistas“ bei muzikiniai paveikslėliai iš Lietuvos televizijos archyvų „Radvila Darius, Vytauto“. b) Palaipsniui atsigaunant tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo rinkai, 2022 m. numatoma aktyvinti tarptautinę organizacijos prodiusuojamo turinio sklaidą. 6 iš 9 einamojo repertuaro kūrinių yra tinkami tarptautinei sklaidai. Yra numatyti ir suderinti keli konkretūs šių kūrinių pristatymai: pvz., opera „Geros dienos!“ Thalia teatre Hamburge, Tretjakovo galerijoje Maskvoje, opera „Confessions“ skirtingų Švedijos miestų galerijose, tuo pačiu vyksta derybos dėl šių ir kitų kūrinių (operos „Alfa“, performansų „Blogi orai“ ir „Navigacijos“, muzikinių paveikslėlių „Radvila Darius, Vytauto“) pristatymų Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, JAV, Šveicarijoje etc. Numatoma taip pat pradėti aktyviai dirbti ir su 2022 m. pasirodysiančių naujų kūrinių tarptautine sklaida. c) 2022 m. balandį bus įgyvendintas 8-asis šiuolaikinės operos festivalis NOA (Naujosios operos akcija), kurio programą sudarys daugiausiai VšĮ „Operomanijos“ prodiusuojamos operų premjeros, taip pat organizacijos kontekste jau sukurti, bet ankstesniame NOA festivalyje nepristatyti kūriniai bei 2 užsienio svečių darbai. Tikimasi, kad pandemijos situacija leis ne tik sukurti stiprų savo meniniu turiniu šiuolaikinio muzikos teatro renginį Lietuvoje, bet ir atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį: pritraukti plačią užsienio kuratorių, prodiuserių, festivalių ir teatrų vadovų bendruomenę, atvyksiančią 2022 m. balandį į 8-ojo NOA festivalio operų showcase 'ą. d) Numatoma papildyti organizacijos repertuarą naujais darbais: „Traviatos“ (aut.: A. Areima, A. Bumšteinas), „The Urban Tale of a Hippo“ (aut.: P. Kokoras, A. Katinas, ansamblis „Synaesthesis“), „Kompozitorės“ (aut.: Š. Nakas, D. Liškevičius, M. Nakaitė), „Sporto grupė“ (aut.: G. Griciūtė, V. Damerell, G. Labanauskaitė, G. Štiormer), „That Girl“ (aut.: A. Jokšė, D. Kolomyckis, L. Vaišnoraitė, G. Šiormer, A. Bulaukaitė), „7 metrų ilgio paskutinis žodis“ (aut.: D. Digimas, P. Pukytė, A. Ambrozaitytė, E. Šumila). Taip pat bus dirbama ties kitomis (mažiausiai 5 vnt.) naujomis idėjomis, kurias numatoma realizuoti ir viešai pristatyti perspektyvoje – 2023 ir 2024 m. Drauge su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru bus vystomas šiuolaikinei operai skirtas projektas „Operos genomas“. e) 2022 m. taip pat numatoma skirti didesnį dėmesį edukacinei veiklai: greta jau sukurtų ir sėkmingai išbandytų kūrybinių dirbtuvių bus ieškomi nauji formatai, orientuoti ne tik į vaikus, jaunimą, bet ir į platesnę auditoriją bei specifines socialinės atskirties grupes. Edukacinės veiklos programos išgryninimui numatoma iš su organizacija bendradarbiaujančių menininkų - patyrusių meno edukatorių – rato suformuoti tarybą / darbo grupę, kuri padėtų atrasti geriausius formatus ir edukacinės veiklos vystymo kryptis. Bus plėtojama ir jaunųjų scenos menų prodiuserių ugdymo per praktiką, mentorystės kryptis. f) Be visų išvardintų pagrindinių veiklos krypčių taip pat dėmesys bus skirtas ir šalutinėms, bet nemažiau svarbioms iniciatyvoms: radijo laidos „Antistatika“, šiuolaikinio muzikos teatro vinilinių plokštelių fonotekos vystymui (pastarąją, beje, taip pat numatoma pristatyti Tarptautinės Vilniaus knygų mugės kontekste parengiant „Operomanijos“ vinilų stendą), jaunųjų kritikų kūrybinėms dirbtuvėms (ši veikla bus įtraukta į 8-ojo NOA festivalio programą), video reportažų apie organizacijos prodiusuojamą turinį serijos sukūrimui, išskirtinių koncertinių programų vystymui. 2022 m., kaip ir anksčiau, pagrindinį dėmesį numatoma sutelkti į kūrybos procesus, aukštos meninės kokybės turinio generavimą, jo nacionalinę ir tarptautinę sklaidą (tokia organizacijos esmė, vizija ir misija). Greta numatoma ypatingai stiprinti edukacinės veiklos kryptį. Didesnis dėmesys bus skirtas ir įstaigos reprezentacijai, matomumui ir atpažįstamumui platesniuose kontekstuose. „Operomanijos“ generuojamo turinio apimtys, pobūdis, organizacijos veiklos specifika, tikime, svariai praturtina Lietuvos meno rinką. Sieksime ne tik didinti žinomumą, prieinamumą, bet ir stiprinsime organizacijos prestižą. | 170000 | |
| Rupertas | Viešoji įstaiga | Rupert yra privačia iniciatyva įkurtas, valstybės ir tarptautinių kultūros projektų finansuojamas meno, rezidencijų ir edukacijos centras. Savo veiklą Rupert pradėjo 2012 m., o 2013 m. persikėlė į kūrybinių industrijų parką „Tech Arts“. 2022 m. Rupert pradės jau dešimtuosius veiklos metus. Rupert misija yra užmegzti glaudų menininkų, mąstytojų, tyrėjų ir kitų kultūros veikėjų bendradarbiavimą, pasitelkiant tarpdisciplines, edukacijos programas ir rezidencijas bei sėkmingai perteikti šių partnerysčių rezultatus Lietuvos ir užsienio publikai. Rupert centras mato integravimąsi į socialinį ir kultūrinį Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų gyvenimą kaip pamatinį veiklų aspektą, tačiau kartu skiria didelį dėmesį tarptautinių ryšių užmezgimui ir plėtrai. Rupert misija atsiskleidžia per tris programas: rezidencijų, alternatyvios edukacijos ir viešąją. Rupert veiklos grindžiamos atvirumo, plačiosios visuomenės ir socialiai jautrių grupių įtraukimo, tarpusavio empatijos, palaikymo ir aplinkos tausojimo principais. Pastarieji yra integruoti į centro misiją, vidinę struktūrą, sprendimų priėmimą ir Rupert programas. Rezidencijų programa skirta meno srityje įsitvirtinusiems Lietuvos ir užsienio menininkams, kuratoriams, rašytojams, tyrėjams ir kitų kūrybinių veiklų atstovams, kurie atrenkami viešos atrankos metu. Rezidencijų programa atrinktiems dalyviams (kasmet iki 24 rezidencijų) suteikia galimybę gyventi ir dirbti Vilniuje 1–2 mėnesius, įgyvendinant individualius projektus ar tyrimus, susijusius su vietos kultūra, bei aktyviai įsitraukiant į Lietuvos kultūros sceną. Programos tikslas yra suteikti programos dalyviams profesionalią mentorystę ir skatinti informacijos sklaidą ir apykaitą tarp skirtingų kultūrinių, tarptautinių ir mokslinių kontekstų. Paraleliai veikiančios Rupert edukacinė ir viešoji programos leidžia rezidencijų programos dalyviams bendradarbiauti su jose dalyvaujančiais karjerą pradedančiais menininkais bei profesionalais iš įvairių kultūros sričių, įsitraukiant į jų vedamas paskaitas, kūrybines dirbtuves ir kitus renginius. Alternatyvios edukacijos programa skirta karjerą pradedantiems skirtingų disciplinų atstovams iš Lietuvos ir užsienio (iki 10 dalyvių grupėje kasmet) plėtoti savo kūrybines praktikas 6 mėnesius trunkančioje edukacinėje programoje ir aktyviai permąstyti šiandien vykstančius edukacinius procesus. 2013 m. prasidėjusi kaip nomadiška mokymosi iniciatyva, programa išsiskyrė gebėjimu reaguoti į kintantį meno ir edukacinės kultūros klimatą, kartu išlaikydama aiškų, kuratorine vizija pasižymintį metodologinį pagrindą. Esminiai šio pagrindo dėmenys: praktinių žinių ir tinklaveikos galimybių suteikimas karjerą pradedantiems menininkams, kuratoriams ir kitiems kultūros lauko atstovams; tarpdisciplinių mainų skatinimas; alternatyvių edukacinių (teorinių ir praktinių) įgūdžių lavinimas. Šios programos veiklos yra glaudžiai susijusios su rezidencijų ir viešosios programomis per bendras veiklas, inicijuojamas Rupert kuratorių, partnerių ar pačių dalyvių. Viešoji programa skirta supažindinti Lietuvos ir tarptautinę publiką su institucijos vykdomomis veiklomis ir nagrinėti aktualias meno lauko temas. Viešoji programa yra kuruojama formuluojant aktualią kultūros laukui temą. 2021 m. pradėta “magijos ir ritualų” tema, toliau bus plėtojama 2022 m. paraleliai su kitais Rupert veiklos dešimtmetį pažyminčiais renginiais. Ruošdami temas, institucijos kuratoriai atlieka tyrimus ir siekia, kad nagrinėjamos temos būtų aktualios vietiniam ir tarptautiniam kontekstui bei integruojamos vykdant kitas veiklas. Programą 2022 metais sudarys: mažiausiai 4 pagrindinės ir kitos papildomos paskaitos bei kūrybines ar performatyvios dirbtuvės; 4 pagrindinės ir kitos papildomos parodos, menininkų darbų pristatymai, skaitymai, prodiusuojami kūriniai ir jų pristatymai; kiti institucijos organizuojami vieši renginiai. Siekdamas platesnės ir įvairesnės programos sklaidos, Rupert taip pat leidžia metinį internetinį žurnalą „Rupert Journal“ ir organizuoja kasmėnesines nuotolines skaitymų sesijas, tinklalaides, radijo laidą „Palanga Street Radio“ platformoje. Daugelis viešosios programos veiklų sėkmingai įgyvendinami drauge ar su stiprių tarptautinių partnerių parama. | 140000 | |
| Sakralus menas | Viešoji įstaiga | Bažnytinio paveldo muziejaus misija – saugoti, tirti, restauruoti ir pristatyti visuomenei sakralinį paveldą. Pasaulinių karų metais ir sovietinės okupacijos laikotarpiu šis paveldas smarkiai nukentėjo: daug kas buvo nesugrąžinamai prarasta, o daugeliui išlikusių vertybių iškilo restauravimo būtinybė. Bažnytinio paveldo muziejus siekia suteikti vertingiausiems sakralinio paveldo objektams tinkamą apsaugą bei priežiūrą ir, integruojant jų religinę, meninę, istorinę vertę, pristatyti šio paveldo ypatumus Lietuvos ir užsienio svečiams. Pagrindinės Bažnytinio paveldo muziejaus veiklos kryptys yra šios: 1. Kultūrinė edukacija: parodose, leidiniuose ir renginiuose tikslinėms auditorijoms pristatomas bažnytinis paveldas, diegiami inovatyvūs, šiuolaikinėmis technologijomis grįsti sprendimai muziejaus edukacinėse erdvėse ir ekspozicijose. Plečiami edukacinės veiklos mastai, įtraukiant Lietuvos regionus ir bendruomenes užsienyje. Siekiama lankytojams suteikti kokybišką laisvalaikio praleidimo paslaugą, skatinti kūrybiškumą, ugdyti kritiškai mąstančius visuomenės narius. Rengiamos realios ir virtualios parodos, ekskursijos, edukacijos, paskaitos, diskusijos. 2. Restauravimo dirbtuvių veiklos plėtra: muziejus pareiga – prižiūrėti, inventorinti, saugoti ir restauruoti bažnytinio meno kūrinius, kuriais rūpintis nepajėgios bendruomenės. Tuo tikslu plečiama restauratorių kvalifikacija ir kuriamas muziejaus tekstilės, metalo ir medžio restauravimo centras. 3. Tarptautinio bendradarbiavimo intensyvinimas: naujų partnerių užsienyje paieška, eksponatų skolinimas ir skolinimasis tarptautinėms parodoms Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje; dalyvavimas tarptautiniuose akademiniuose, edukaciniuose renginiuose ir jų rengimas, kvalifikacijos kėlimas užsienyje. 4. Vilniaus katedros varpinės ir požemių administracijos ir jos kompetencijų plėtra: ypatingas dėmesys skiriamas katedros, varpinės ir požemių, kaip reprezentacinių valstybinės reikšmės objektų bei integralios Vilniaus senamiesčio (UNESCO paveldo objekto) dalies aktualinimui. Bendradarbiavimo su tarptautinių projektų kuratoriais intensyvinimas ir suaktyvinta reprezentacija, ypač didžiųjų renginių (Vilniaus 700-mečio jubiliejaus, valstybinių švenčių bei kitų minėjimų Katedros aikštėje) metu, inovatyvių, visuomenei patrauklių edukacinių ir pramoginių projektų, įvykių, parodų, ekskursijų, virtualių ir gyvų renginių organizavimas. | 111000 | |
| Šeiko šokio teatras | Viešoji įstaiga | Šeiko šokio teatras – šiuolaikinį šokį puoselėjanti trupė, kurios veikla apima šokio ir muzikos spektaklių, meno netradicinėse erdvėse, performanso žanrus bei šokio edukacijos, teatro laboratorijos kryptis. Aukščiausius scenos menų apdovanojimus pelnęs kolektyvas, vadovaujamas choreografės Agnijos Šeiko, savo veiklą pradėjęs Klaipėdoje, per devynerius veiklos metus spektaklių geografiją išplėtė į daugybę šalių. Teatro misija - kalbėti universalia šokio kalba be suvaržymų, cenzūros, politinių, kultūrinių, etninių, religinių ar socialinių apribojimų. Ateinančių 3 metų teatro vizija skirta šiuolaikinio šokio strategijos Vakarų Lietuvos tripolyje (Klaipėda–Neringa–Palanga) įgyvendinimui per kūrybinę teatro veiklos programą "Šokis+", apimančią aukščiausius kokybės ir meninio lygio reikalavimus atitinkančios šokio produkcijos kūrybą, tarptautinį bendradarbiavimą ir profesionalių jaunųjų menininkų pritraukimą, edukacines veiklas ir bendruomenės įtraukties programas. Programos "Šokis+" strateginiai tikslai atliepia Lietuvos kultūros tarybos kryptis – įvairovė, edukacija, prieinamumas: - Šokis+sklaida: repertuarinių šokio spektaklių sklaida Lietuvoje (ypatingai Vakarų Lietuvos regione); - Šokis+pastatymai: naujų šokio ir tarpdisciplininių projektų pastatymai, pritraukiant stipriausias kūrybines Lietuvos pajėgas; - Šokis+ bendradarbiavimas (tarptautinės partnerystės): tarptautinio bendradarbiavimo vystymas per koprodukcijų kūrimą ir jų sklaidą, kviečiant į teatrą dirbti pripažintus užsienio choreografus ir režisierius bei organizuojant tarptautines gastroles; - Šokis+ bendruomenė: edukacinės veiklos su įvairiomis socialinėmis, amžiaus ir kt. bendruomenės grupėmis, užtikrinant vaikų ir jaunimo meninį ugdymą, senjorų ir neįgaliųjų kūrybinę įtrauktį bei mažinant kultūrinę atskirtį; - Šokis+ tapatybė: specialūs šokio projektai ir edukacinės veiklos, skirti regioninės tapatybės skatinimui ir ypač jautrių soc. grupių įtraukčiai, didinant kultūros prieinamumą. Programa sudarys sąlygas kurti ilgalaikius ir tvarius meno produktus, pristatyti šokio spektaklius nacionaliniuose ir tarptautiniuose festivaliuose, auginti auditoriją bei siekti gyventojų įtraukties į kultūrinį Vakarų Lietuvos gyvenimą, kūrybos dėka trinant atskirties ribas ir atrandant naujus socialinius ryšius tarp bendruomenės narių. | 125000 | |
| Skalvijos kino centras | Viešoji įstaiga | „Skalvijos“ kino centras – seniausias kino teatras Vilniuje, pristatantis išskirtinį išliekamąją vertę turintį filmų repertuarą bei vykdantis edukacines programas, ugdančias žiūrovų kultūrines bei kūrybines kompetencijas. Pagrindinis repertuaro sudarymo principas – kultūrinė, geografinė, tematinė, žanrinė įvairovė. „Skalvijos“ kino centras rengia kino festivalius, kino klasikos seansus, retrospektyvas ir kitus kino renginius, padedančius pristatyti svarbius kino reiškinius bei asmenybes, plėtoja edukacine veiklą, prisideda prie mažiau galimybių turinčių visuomenės grupių (neįgaliųjų, vaikų ir jaunimo iš rizikos šeimų, senjorų, didelių šeimų ir t. t.) kultūrinės integracijos didinimo. Plečiant ir stiprinant kino edukacijos procesus regionuose, „Skalvijos“ kino centras bendradarbiauja su kino teatrais visoje Lietuvoje, vykdo kompetencijų kino edukacijos srityje stiprinimo programą, skatina tinklaveiką. Svarbiausi projektai – Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, Kino klasikos vakarai, autorines retrospektyvos, filmų ir edukacinių užsiėmimų ciklas šeimoms „Karlsono kinas“, kino edukacijos programa bendrojo lavinimo mokykloms „Mokausi iš kino“, kino mokykla vyresniųjų klasių moksleiviams „Skalvijos“ kino akademija. | 85000 | |
| Thomo Manno kultūros centras | Viešoji įstaiga | Thomo Manno kultūros centras (toliau TMKC) yra aukščiausios intelektinės ir kultūrinės kokybės siekianti tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų viešoji institucija. Remdamasis Nobelio premijos laureato rašytojo Thomo Manno, kaip tarptautinio pasaulinės literatūros, Europos kultūros ir humanistinių vertybių simbolio atminimo saugojimo Nidoje, bendradarbiaudamas su tarptautiniu Thomo Manno centrų tinklu ir su Baltijos regiono kultūros institucijomis bei veikėjais, TMKC siekia sukurti platformą tarptautiniam ir atviram skirtingų kultūrų, socialinių partnerių ir kartų dialogui, apmąstančiam Baltijos regiono kultūrinę ir intelektualinę tapatybę bei jos kismą. Thomo Manno kultūros centro organizuojami renginiai, ypač tarptautinis Thomo Manno festivalis ar Nidos forumas suteikia galimybę jaunajai kartai, vietos bendruomenei ir Neringos svečiams susipažinti su aukšto profesinio lygio kūrybine veikla, prisideda prie Kuršių nerijos krašto savitumo sklaidos, siekia į kultūrinę veiklą įtraukti vietos gyventojų ir atvykstančios publikos įvairias socialines grupes, sudaro sąlygas lankytojų savišvietai ir kūrybiškumo ugdymui. Thomo Manno festivalio muzikos, diskusijų, dailės ir kino programoms atrenkami aukščiausio lygio ne tik Lietuvos, bet visos Europos ar net pasaulio reprezentantai. Sudarant menines programas, orientuojamasi į šiandienos aktualijas: 2020 m. pradėtas trijų metų tarptautinio Thomo Manno festivalio temų ciklas „Kultūros kraštovaizdžiai: Orų ženklai – Kaimynystė – Pakrantės“ atveria labai daug galimybių interpretuojant mūsų gyvenimą XXI a. visuomenės, ekologijos, ekonomikos, geopolitikos, kultūros aspektais. Rengiant kultūrines ir edukacines programas, Thomo Manno kultūros centras analizuoja auditoriją ir atsižvelgia į auditorijos socialinę charakteristiką, t. y. edukacinę ir komunikacinę programą rengia pagal atskiras socialines grupes ir šių grupių sociokultūrinę charakteristiką. Pastebima, kad vykdydami ugdomąją veiklą, įtraukiant mokinius ir studentus tiek tarptautinio Nidos Forumo metu, tiek įgyvendinant Esė projektą Thomo Manno festivalio metu, dalyviai ir auditorija jaunėja. Įgyvendinant VšĮ Thomo Manno kultūros centras strateginę renginių ir projektų programą, nuolat bendradarbiaujama tiek su Lietuvos, tiek užsienio organizacijomis. Būtina pabrėžti, kad Thomo Manno kultūros centro strategija paremta savanorystės programos skatinamu ir puoselėjimu. Savanorystes principais veikia ir tarptautinis kuratoriumas, t.y. aukščiausio lygio profesionalios kultūros Lietuvos ir užsienio atstovai, jau daugiau kaip 20 metų negailėdami laiko ir intelekto prisideda prie Thomo Manno kultūros centro veiklų puoselėjimo ir tvarumo, ilgaamžiškumo ir platausų tarptautinio bendradarbiavimo visuose lygiuose, tuo pačiu integruojantis į Lietuvos Vakarų regiono kultūros veiklas. | 91000 |
