- Pagrindinis
- Organizacijoms
- Finansuoti projektai
- Strateginis kultūros ir (ar) meno produktus ir (ar) paslaugas kuriančių ir (ar) teikiančių organizacijų finansavimas
Strateginis kultūros ir (ar) meno produktus ir (ar) paslaugas kuriančių ir (ar) teikiančių organizacijų finansavimas
- 2023
- I finansavimo konkursas
Apie
Skirta stiprinti efektyviai veikiančių kultūros organizacijų, prisidedančių prie bendros šalies kultūros ar meno raidos formavimo, Lietuvos kultūros tarybos strateginių krypčių, atitinkančių Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos strateginius tikslus, įgyvendinimo, veiklą.
Ekspertų darbo grupė
| Vardas, pavardė | Kompetencija |
|---|---|
| Justina Zubaitė-Bundzė | Tarpdisciplininis menas |
| Inga Kibildienė | Šokis |
| Eglė Deltuvaitė | Kultūros vadyba |
| Ilja Bereznickas | Meno edukacija |
| Ramunė Balevičiūtė | Teatras |
| Karina Firkavičiūtė | (išorinė ekspertė) |
| Ieva Gaižutytė | (išorinė ekspertė) |
2 418 000 €
Paskirstyta
17
FINANSUOTI PROJEKTAI
| Organizacijos pavadinimas | Juridinis statusas | Projekto pavadinimas | Projekto aprašymas | Finansavimo suma, eur |
|---|---|---|---|---|
| MO muziejus | Viešoji įstaiga | Pagrindinės MO muziejaus veiklos kryptys – įtraukios, aktualias temas nagrinėjančios parodos, kviečiančios visuomenę per meną įsijungti į reflektyvų, pokyčius kuriantį dialogą bei edukacija vaikams, suaugusiems ir šeimoms, siekiant profesionalų meninį turinį pateikti plačiajai visuomenei suprantama forma ir vystyti svarbiausius XXI a. gebėjimus. Atliepdami LTKT strategines kryptis – įvairovę, edukaciją ir prieinamumą, 2023 metais MO muziejuje pristatysime naują didžiąją ir dvi mažąsias parodas bei 3-4 interaktyvias parodas muziejaus hole, pateiksiančias netikėtus MO kolekcijos pjūvius. Bus įgyvendinama įvairiapusė kultūrinės edukacijos programa įvairaus amžiaus ir socialinėms grupėms. Užtikrinant kuo didesnį turinio prieinamumą, bus vykdoma virtuali turinio sklaida bei keliaujančio muziejaus veikla. Apie visas šias veiklas bus intensyviai komunikuojama. Didžiojoje parodoje „Vilniaus pokeris“, Švenčiant 700-ąjį Vilniaus jubiliejų, režisierius Oskaras Koršunovas bei scenografas, menininkas Gintaras Makarevičius kartu su menotyrininkėmis Dovile Barcyte ir Alge Gudaityte, MO muziejaus lankytojus kvies tyrinėti pažįstamą bei dar neatrastą Vilnių klajojant po iš teksto, vaizdo ir garso sukonstruotą miestą-labirintą. Bus pristatomi vieną žinomiausių lietuviškų romanų, R. Gavelio „Vilniaus Pokerį“ reflektuojantys vizualiojo meno kūriniai iš MO kolekcijos bei įvairių kitų rinkinių, taip pat – unikalūs šiai parodai sukurti meniniai bei patyriminiai sprendimai. Paroda klaus, koks personažas yra Vilnius šiandien ir kokį jį įsivaizduojame ateityje. Kūrybinė komanda nežada pateikti vieno teisingo atsakymo. Kiekvieno lankytojo versija – Vilniaus dėlionės dalis. Mažojoje parodoje „Žilvinas Kempinas. Portretai–fosilijos“ lankytojai turės galimybę stebėti unikalų procesą. Vienas garsiausių Lietuvos šiuolaikinių menininkų, gyvenantis ir kuriantis Niujorke, Žilvinas Kempinas 1996 metais įgyvendino projektą „Portretai – fosilijos“. Menininko dirbtuvėse liejosi gipso kaukes bičiuliai ir atklydėliai, kurių dauguma šiomis dienomis yra gerai visuomenėje žinomi tapytojai, šokėjai, režisieriai, aktoriai: Patricija Jurkšaitytė, Eglė Špokaitė, Oskaras Koršunovas ir kt. Per porą dešimtmečių išliko tik kelios kaukės iš maždaug 70-ies ir režisieriaus Ginto Smilgos filmuotas liejimo procesas. Po daugiau nei 20 metų bus atnaujinamos dirbtuvės, o jų metu nulietos kaukės eksponuojamos parodoje. Nebylios gipso kaukės tradiciškai buvo naudojamos garsių mirusių asmenybių atvaizdui užfiksuoti, tačiau Kempinui jos ne tik reiškia atminties išsaugojimo temą, bet šių dienų kontekste atskleidžia pakitusį laiką – „selfie“ (liet. asmenukė) kultūrą. Dar viena mažoji paroda bus skirta vaikams. Įvertinus neįtikėtiną 2021 metų MO parodos mažiesiems „Ežeras pilnas žvaigždžių“ sėkmę ir nesiliaujantį lankytojų susidomėjimą, bus organziuojama nauja meno paroda vaikams. Joje vaikai galės tyrinėti ir žaisti. Kūriniams iš MO kolekcijos specialiai bus sukurti interaktyvūs objektai, kurie leis įdėmiau ir kūrybingiau pažvelgti į meno darbus. Pasitelkiant MoMA muziejuje išvystytą Vizualiojo mąstymo strategiją, vaikai lavins kritinį mąstymą ir individualų meno suvokimą diskutuodami apie kūrinius. Interaktyvūs erdviniai sprendimai skatins vaikus visomis juslėmis patirti parodą. MO muziejus yra ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos muziejus, todėl stengiamės kad kuo didesnė dalis veiklų bei kuriamo turinio būtų prieinama kuo didesniam skaičiui žmonių visoje šalyje, tai pasiekiame ne tik per virtualų muziejų, bet ir per keliaujančias parodas, edukacijas, įvairius projektus, buriančius visos šalies mokytojus, įtraukiančius moksleivius ir šeimas. Bus įgyvendinamas platus, įvairių tikslinių grupių interesus atliepiantis kultūrinės edukacijos tinklelis: paskaitos, diskusijos, susitikimai su kultūros profesionalais, veiklos, skirtos išplėsti parodų kontekstui, supažindinti su kūrėjais, parodose nagrinėjamomis temomis, lietuvišku menu ir jo pasauliniais kontekstais | 240000 | |
| Operomanija | Viešoji įstaiga | 2023 m. strateginė VšĮ „Operomanija“ programa suformuota siekiant pagrindinių tikslų – kurti ir puoselėti naujosios operos, šiuolaikinio muzikos teatro kultūros lauką Lietuvoje, atstovauti šaliai tarptautiniuose kontekstuose. Atsižvelgdami į išaugusias organizacijos prodiusuojamo turinio apimtis, pagrindine 2023 m. veiklos vystymo kryptimi įvardytume partnerystes. Bendradarbiavimas su įvairiomis valstybinėmis, municipalinėmis, nacionalinėmis įstaigomis, nepriklausomais kolektyvais, koprodukcijų inicijavimas – tai kelias, kuriuo, įvertinę šalies kultūros rinkos situaciją ir organizacijos plėtros galimybes, judėsime artimiausiu metu. Ir nors Lietuvos kultūros tarybos kuruojama „Strateginio kultūros organizacijų finansavimo“ programa užtikrina stabilumą, vis dėlto tolesnei plėtrai ir organizacijos augimui šios programos teikiamos galimybės yra ribotos. Todėl nuo 2023 m. žengsime partnerysčių keliu ir ieškosime naujų veiklos plėtros galimybių, galimai peržengiančių kultūros lauko ribas (pvz., kūrybinės rezidencijos erdvės projektas). 2023 m. vykdysime organizacijos repertuaro (kurį sudarys 14 kūrinių) sklaidą Lietuvoje; dirbsime su tarptautine rinka (rengsime spektaklių pristatymus užsienio festivaliuose, dalyvausime konferencijose, tarptautinio tinklo „Music Theatre NOW“ veikloje); drauge su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru išleisime 2 šiuolaikinių operų premjeras; vystysime 8 naujų kūrinių idėjas; aktyviai plėtosime edukacinę veiklą; realizuosime leidybos projektus; kursime tinklalaidę, reprezentacinių vaizdo klipų seriją; skatinsime naujų / jaunų kūrėjų domėjimąsi šiuolaikiniu muzikos teatru, įsitraukimą į organizacijos veiklą; plėsime organizacijos auditorijas. 2022 m. nemažas dėmesys buvo skirtas VšĮ „Operomanija“ organizacinės struktūros ir infrastruktūros tobulinimui: įstaigos komandą papildė 2 kvalifikuoti darbuotojai, įrengta darbui ir muzikinėms repeticijoms pritaikyta studija, gautas profesionaliojo scenos meno įstaigos statusas. 2023 m. vykdydami aukščiau įvardytas veiklas, ieškodami prasmingų ir įdomių partnerysčių, sieksime aukščiausios organizacinio darbo ir prodiusuojamo meno kokybės. Tikime, kad „Operomanijos“ generuojamo turinio apimtys, pobūdis, organizacijos veiklos specifika svariai praturtina Lietuvos meno rinką. | 170000 | |
| Lietuvos šokio informacijos centras | Viešoji įstaiga | Lietuvos šokio informacijos centras (LŠIC) yra nevyriausybinė organizacija, įkurta 1995 m. privačių asmenų iniciatyvos dėka. Tai pagrindinė organizacija, kaupianti ir skleidžianti informaciją apie Lietuvos profesionalų šiuolaikinio šokio / cirko lauką nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. LŠIC skatina profesionalaus šokio / cirko lauko vystymąsi ir plėtrą, vykdant aktyvią tinklaveiką, sklaidos bei kitas meno profesionalams skirtas veiklas. LŠIC misija – užtikrinti ryškų Lietuvos šiuolaikinio šokio srities žinomumą tarptautiniame ir nacionaliniame lygmenyje, puoselėjant nuoseklų Lietuvos šiuolaikinio šokio srities vystymąsi, augimą ir glaudų tarptautinį bei nacionalinį kūrėjų ir įvairių organizacijų bendradarbiavimą, tokiu būdu šiuolaikinio šokio sričiai tampant pirmu pasirinkimu kultūros paslaugų vartotojams. LŠIC strateginiai tikslai ir prioritetinės veiklos kryptys: užtikrinti nuoseklų šiuolaikinio šokio ir cirko duomenų ir informacijos rinkimą, archyvavimą, sisteminimą ir sklaidą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu; užtikrinti šiuolaikinio šokio integraciją į tarptautines rinkas, tęsti ilgamečius ir kurti naujus tarptautinius ryšius, atstovauti ir pristatyti šalies profesionaliojo šokio, bendruomenę bei jos kūrybinius darbus tarptautiniuose kultūros renginiuose, susitikimuose, mugėse, užsienio ekspertams ir profesionalams; stiprinti Lietuvos šiuolaikinio šokio bendruomenę (šokėjus, choreografus, dramaturgus, vadybininkus, prodiuserius, kritikus), dirbančią Lietuvoje ir užsienyje, užtikrinant nuolatinę jos edukaciją, profesinį tobulėjimą, tarpusavio tinklaveiką ir socialinius ryšius; atstovauti profesionaliojo šiuolaikinio šokio lauko interesus valdžios institucijose, formuojant kultūros politiką, derinant aktualius teisės aktus ir pan.; aktyviai dalyvauti strateginių nacionalinių ir tarptautinių organizacijų bei asociacijų veiklose; stiprinti visuomenės kūrybinį potencialą, scenos menų įvairovės plėtrą ir naujos auditorijos augimą, kuriant ir pristatant aukšto lygio kokybišką meninį ir edukacinį turinį; spręsti aukštąsias šokio mokyklas baigusių šalies šokėjų bei choreografų įsidarbinimo problemas; bendradarbiaujant su regioniniais partneriais, švietimo įstaigomis ir pagrindinėmis kultūros institucijomis dėti pagrindus nacionalinei šokio sklaidos sistemai; kurti aukštos kokybės edukacinį turinį (knygos, straipsniai, video medžiaga, paskaitos, seminarai), pasitelkiant skirtingas medijas, regioninius partnerius, šokio profesionalus, švietimo ir kultūros įstaigas, pasitelkiant skirtingas skaitmenines ir fizines platformas užtikrinti edukacinės medžiagos sklaidą visoje Lietuvoje; stiprinti Lietuvoje veikiančias šiuolaikinio cirko organizacijas, įtraukiant jas į tarptautinius projektus ir tinklus, konsultuoti veiklos vykdymo klausimais, prisidėti prie jų vystomų projektų žmogiškaisiais ištekliais; ugdant ir auginant auditoriją, bei rengiant įvairias veiklas atsižvelgti į socialinių grupių skirtumus ir jų poreikius didinti paslaugų prieinamumą gyvai ir skaitmeninėse erdvėse; šiuolaikinio šokio profesionalų užimtumo didinimas, finansinio stabilumo užtikrinimas, jau sukurtų šokio produktų (spektaklių, filmų, edukacinių programų) platesnė, ilgesnė ir nuoseklesnė sklaida. | 250000 | |
| „Skalvijos“ kino centras | Viešoji įstaiga | „Skalvijos“ kino centras – seniausias kino teatras Vilniuje, pristatantis išskirtinį išliekamąją vertę turintį filmų repertuarą bei vykdantis edukacines programas, ugdančias žiūrovų kultūrines bei kūrybines kompetencijas. Pagrindinis repertuaro sudarymo principas – kultūrinė, geografinė, tematinė, žanrinė įvairovė. „Skalvijos“ kino centras rengia kino festivalius, kino klasikos seansus, retrospektyvas ir kitus kino renginius, padedančius pristatyti svarbius kino reiškinius bei asmenybes, plėtoja edukacinę veiklą, prisideda prie mažiau galimybių turinčių visuomenės grupių (neįgaliųjų, vaikų ir jaunimo iš rizikos šeimų, senjorų, didelių šeimų ir t. t.) kultūrinės integracijos didinimo. Plečiant ir stiprinant kino edukacijos procesus regionuose, „Skalvijos“ kino centras bendradarbiauja su kino teatrais visoje Lietuvoje, vykdo kompetencijų kino edukacijos srityje stiprinimo programą, skatina tinklaveiką. Svarbiausi projektai – Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, Kino klasikos vakarai, autorinės retrospektyvos, filmų ir edukacinių užsiėmimų ciklas šeimoms „Karlsono kinas“, kino edukacijos programa bendrojo lavinimo mokykloms „Mokausi iš kino“, kino mokykla vyresniųjų klasių moksleiviams „Skalvijos“ kino akademija. | 90000 | |
| Menų spaustuvė | Viešoji įstaiga | 2023 m. „Menų spaustuvė“ ir toliau išliks ištisus metus veikiantis šiuolaikiškas ir atviras menų miestelis, užtikrinantis paslaugų kompleksiškumą ir kokybę, veiklų prieinamumą šalies žiūrovui ir prisidedantis prie šalies šiuolaikinių menų tarptautinio žinomumo. Savo veikla organizacija ir toliau sieks būti atvira, šiuolaikiniams scenos menams skirta, nepriklausoma aikštele, ugdančia šiuolaikinius menus vertinančią ir jais besidominčią auditoriją. 2023 m. „Menų spaustuvė“ yra nusimačiusi 3 prioritetus su tam tikromis veiklos kryptimis: „Menų spaustuvės“ vykdomų veiklų prieinamumo didinimas: a) Organizacijos infrastruktūros prieinamumas kultūros ir meno profesionalas; b) „Menų spaustuvės“ dėmesys vietos kūrėjams, kuriantiems šiuolaikinį cirką, gatvės teatrą ir šiuolaikinį teatrą vaikams; c) „Menų spaustuvės“ dėmesys jauniesiems kūrėjams ir jų eksperimentams; d) Lengvatų publikai taikymas ir nemokami „Menų spaustuvės“ renginiai plačiai auditorijai, e) Prieinamumo pristatant „Menų spaustuvės“ vykdomas veiklas didinimas socialinės atskirties grupėms (žmonėms su judėjimo, turintiems regėjimo ir klausos negalią, autistams ir kt.). Šiuolaikinių šalies scenos menų (cirkas, gatvės teatras ir teatras vaikams) ir„Menų spaustuvės“ kaip organizacijos žinomumo didinimas Lietuvoje ir užsienyje: a)„Menų spaustuvės“ žinomumo sostinėje didinimas vykdant komunikaciją apie unikalias organizacijos veiklos kryptis (rengiant pranešimus spaudai, interviu, vykdant plataus masto komunikacijos kampaniją „Menų spaustuvės“ organizuojamų festivalių metu ir visus veiklos metus); b) „Menų spaustuvės“ veiklų ir sukauptos patirties sklaida regionuose (dalies sostinėje pristatomų festivalių programos, edukacinių ir kitų veiklų pristatymas regionuose); c) Šalies šiuolaikinių scenos menų ir „Menų spaustuvės“ vykdomos veiklos žinomumo užsienyje didinimas. Edukacija, skirta profesinių (cirkas, gatvės teatras ir teatras vaikams) bendruomenių ir auditorijos ugdymui bei plėtrai: a) Profesionalams (cirkas, gatvės teatras ir teatras vaikams) skirta edukacija; (b) Edukacinės veiklos potencialiai ir esamai „Menų spaustuvės“ auditorijai. | 240000 | |
| Šeiko šokio teatras | Viešoji įstaiga | Šeiko šokio teatras – šiuolaikinį šokį puoselėjanti trupė, kurios veikla apima šokio ir muzikos spektaklių, meno netradicinėse erdvėse, performanso žanrus bei šokio edukacijos, teatro laboratorijos kryptis. Aukščiausius scenos menų apdovanojimus pelnęs kolektyvas, vadovaujamas choreografės Agnijos Šeiko, savo veiklą pradėjęs Klaipėdoje, per dešimt veiklos metų spektaklių geografiją išplėtė į daugybę šalių. Teatro misija – kalbėti universalia šokio kalba be suvaržymų, cenzūros, politinių, kultūrinių, etninių, religinių ar socialinių apribojimų. Ateinančių metų teatro vizija skirta šiuolaikinio šokio strategijos Vakarų Lietuvos tripolyje (Klaipėda-Neringa-Palanga) įgyvendinimui per kūrybinę teatro veiklos programą „Šokis+“, apimančią aukščiausius kokybės ir meninio lygio reikalavimus atitinkančios šokio produkcijos kūrybą, tarptautinį bendradarbiavimą ir profesionalių jaunųjų menininkų pritraukimą, edukacines veiklas ir bendruomenės įtraukties programas. Programos „Šokis+“ strateginiai tikslai atliepia Lietuvos kultūros tarybos kryptis – įvairovė, edukacija, prieinamumas: Šokis+sklaida: repertuarinių šokio spektaklių sklaida Lietuvoje (ypatingai Vakarų Lietuvos regione); Šokis+pastatymai: naujų šokio ir tarpdisciplininių projektų pastatymai, pritraukiant stipriausias kūrybines Lietuvos pajėgas; Šokis+ bendradarbiavimas (tarptautinės partnerystės): tarptautinio bendradarbiavimo vystymas per koprodukcijų kūrimą ir jų sklaidą, kviečiant į teatrą dirbti pripažintus užsienio choreografus ir režisierius bei organizuojant tarptautines gastroles; Šokis+ bendruomenė: edukacinės veiklos su įvairiomis socialinėmis, amžiaus ir kt. bendruomenės grupėmis, užtikrinant vaikų ir jaunimo meninį ugdymą, senjorų ir neįgaliųjų kūrybinę įtrauktį bei mažinant kultūrinę atskirtį; Šokis+ tapatybė: specialūs šokio projektai ir edukacinės veiklos, skirti regioninės tapatybės skatinimui ir ypač jautrių soc. grupių įtraukčiai, didinant kultūros prieinamumą. Programa sudarys sąlygas kurti ilgalaikius ir tvarius meno produktus, pristatyti šokio spektaklius nacionaliniuose ir tarptautiniuose festivaliuose, auginti auditoriją bei siekti gyventojų įtraukties į kultūrinį Vakarų Lietuvos gyvenimą, kūrybos dėka trinant atskirties ribas ir atrandant naujus socialinius ryšius tarp bendruomenės narių. | 125000 | |
| Architektūros fondas | Viešoji įstaiga | Architektūros fondas – tai 2004 m. įsteigta nevyriausybinė, pelno nesiekianti organizacija, veikianti architektūros, kultūros ir edukacijos srityse. Architektūros fondas savo veiklomis telkia žmonių, iniciatyvų ir idėjų tinklą, siekia vystyti visuomenės ir architektūros sąveikas bei plėsti architektūros įsitraukimą į erdvinės kaitos procesus. Organizacija pasižymi itin plačiu veiklų spektru: rengia viešas paskaitas, diskusijas, kūrybines dirbtuves, architektūros parodas ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje, leidžia leidinius ir organizuoja renginius, skirtus architektūros kultūros sklaidai, dalyvauja tarptautinėse tinklinėse veiklose. 2023 m. Architektūros fondas organizuos atviros architektūros savaitgalius „Open House Vilnius“ bei „Pastatai kalba. Druskininkai“, Keliaujančias architektūros dirbtuves, pokalbių ciklą „A Pokalbiai“, architektūros kritikos platformą „Aikštėje“, Eksperimentų platformą ir Mikroparodų ciklus kultūros komplekse „SODAS 2123“. | 172000 | |
| Lithuanian Shorts | Viešoji įstaiga | LITHUANIAN SHORTS – lietuviškų trumpametražių filmų agentūra, kurios pagrindinis tikslas – populiarinti profesionalaus trumpametražio kino žanrą regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, ne tik pristatant trumpuosius filmus Lietuvos ir užsienio auditorijai, bet ir įgyvendinant efektyvias edukacines, kompetencijų kėlimo iniciatyvas pradedantiesiems kino, audiovizualinio meno kūrėjams. Šiam tikslui pasiekti „Lithuanian Shorts“ įgyvendina pagrindines veiklos kryptis: profesinės kvalifikacijos kėlimo, edukacinius projektus: Baltijos šalių trumpametražių filmų projektų pristatymo forumą „Baltic Pitching Forum“, Baltijos šalių scenarijų rašymo rezidenciją „Baltic Shorts Residency”, profesinės mentorystės programą Lietuvos kino ir televizijos moterims „Lithuanian Shorts Mentorship”, trumpametražių filmų prodiuserių kompetencijų kėlimo programą Klermono-Ferano tarptautinėje filmų mugėje (Prancūzija), kino kritikos mokymų programą „Shorts Critics”, filmų programų kuravimo kūrybines dirbtuves senjorams „Kino kelionės”; -profesionalaus trumpametražio kino sklaidos ir kūrėjų pristatymo ir populiarinimo iniciatyvas: tarptautinės trumpametražių filmų dienos „Trumpa, bet diena“ renginius, lietuviškų trumpametražių filmų programų pristatymą Lietuvos ir užsienio kino renginiuose, šalies kino teatruose bei virtualiose platformose, kasmetinio lietuviškų trumpametražių filmų katalogo sudarymą ir leidybą, Vilniaus tarptautinį trumpųjų filmų festivalį. „Lithuanian Shorts“ priklauso pasaulinei trumpametražio kino sklaidą skatinančiai organizacijai „Short Film Conference”, Europos trumpametražių filmų ir video meno platinimo tinklui „Short Circuit” bei tarptautiniam tinklui „European Women's Audiovisual Network“ (EWA). | 85000 | |
| Meno avilys | Viešoji įstaiga | Prioritetinės organizacijos „Meno avilys“ VEIKLOS KRYPTYS: kultūros edukacija ir kultūrinė atmintis. Remdamiesi 15 metų patirtimi ir pasitelkdami audiovizualines medijas ir toliau teiksime paslaugas bei produktus, kurie: ugdo vaikų ir jaunimo bendrąsias kompetencijas, jų santykį su artima aplinka ir tarpkultūrine erdve; kelia kultūros edukatorių kvalifikaciją; skatina socialiai jautrių grupių ir regionų įtrauktį; aktualizuoja kultūrinę atmintį, kaip bendruomenės tapatumo principą; didina kultūros ir meno paslaugų įvairovę. Organizacija sieks kūrybinių, socialinių ir ekonominių STRATEGINIŲ TIKSLŲ: 1. Kurti, diegti ir skleisti inovatyvius kultūros edukacijos metodus; vystant dialogą ir kuriant bendrus kultūros produktus, paslaugas su Lietuvos ir užsienio kultūros ir švietimo organizacijomis, skatinti kultūros ir švietimo sektorių sinergiją; kelti kultūros edukatorių ir pedagog(i)ų kompetencijas. 2. Tirti, dokumentuoti kultūrinę atmintį, ją pristatyti visuomenei įvairiomis meno formomis; sukurti erdvę (mokymus) naujų kūrinių, susijusių su kultūrine atmintimi, atsiradimui; didinti prieinamumą prie įvairių audiovizualinių medijų formų. 3. Regioninius partnerius įtraukti ne tik į projektų įgyvendinimą, bet ir į vystymą; surengti daugiau nei 60 proc. edukacinių veiklų ne didžiuosiuose miestuose; dalį veiklų ir renginių pritaikyti žmonėms su specialiaisiais poreikiais bei nuolatinio gyventojo Lietuvoje statusą tik ką gavusiems žmonėms; į projektus įtraukti socialiai jautrias grupes bei aktualizuoti lyčių lygybės ir įvairovės klausimus. 4. Prisitaikyti prie įvairių globalių krizių keliamų iššūkių, tarp kurių – COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje. Lanksčiai į tai reaguojant, tobulinant nuotolines ir hibridines veiklų formas ir plečiant renginių auditoriją, išpildyti ne tik numatytus projektinių veiklų planus, bet ir pritaikant juos prie susidariusios situacijos, elgtis socialiai atsakingai. 5. Skatinti profesionalumą ir darbo vietos patrauklumą, didinti darbuotojų, dirbančių organizacijoje, kaip pagrindinėje darbovietėje (pilnu etatu), skaičių, užtikrinti kvalifikacijos kėlimo galimybes, didinti darbo užmokestį; diversifikuoti pajamų šaltinius, stambinti projektus ir ilginti finansavimo periodus. 6. Kurti ir įgyvendinti tvarią komunikacinę-rinkodarinę strategiją, kur viešinimo kampanijos būtų nukreiptos: pabrėžti organizacijos profesionalumą, komunikuotų apie veiklų kokybę bei jų rezultatus; supažindintų su organizacijose dirbančiomis|iais savo sričių specialistėmis|ais, kurios|ie savo gerąja patirtimi dalijasi tiek su kolegėmis|omis, tiek su plačiąja visuomene. | 135000 | |
| Bažnytinio paveldo muziejus | Viešoji įstaiga | Bažnytinio paveldo muziejaus misija – saugoti, tirti, restauruoti ir pristatyti visuomenei sakralinį paveldą. Pasaulinių karų metais ir sovietinės okupacijos laikotarpiu šis paveldas smarkiai nukentėjo: daug kas buvo nesugrąžinamai prarasta, o daugeliui išlikusių vertybių iškilo restauravimo būtinybė. Bažnytinio paveldo muziejus siekia suteikti vertingiausiems sakralinio paveldo objektams tinkamą apsaugą bei priežiūrą ir, integruojant jų religinę, meninę, istorinę vertę, pristatyti šio paveldo ypatumus Lietuvos ir užsienio svečiams. Pagrindinės Bažnytinio paveldo muziejaus veiklos kryptys yra šios: 1. Kultūrinė edukacija: parodose, leidiniuose ir renginiuose tikslinėms auditorijoms pristatomas bažnytinis paveldas, diegiami inovatyvūs, šiuolaikinėmis technologijomis grįsti sprendimai muziejaus edukacinėse erdvėse ir ekspozicijose. Plečiami edukacinės veiklos mastai, įtraukiant Lietuvos regionus ir bendruomenes užsienyje. Siekiama lankytojams suteikti kokybišką laisvalaikio praleidimo paslaugą, skatinti kūrybiškumą, ugdyti kritiškai mąstančius visuomenės narius. Rengiamos realios ir virtualios parodos, ekskursijos, edukacijos, paskaitos, diskusijos. 2. Restauravimo dirbtuvių veiklos plėtra: muziejaus pareiga – prižiūrėti, inventorinti, saugoti ir restauruoti bažnytinio meno kūrinius, kuriais rūpintis nepajėgios bendruomenės. Tuo tikslu plečiama restauratorių kvalifikacija ir kuriamas muziejaus tekstilės, metalo ir medžio restauravimo centras. 3. Tarptautinio bendradarbiavimo intensyvinimas: naujų partnerių užsienyje paieška, eksponatų skolinimas ir skolinimasis tarptautinėms parodoms Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje; dalyvavimas tarptautiniuose akademiniuose, edukaciniuose renginiuose ir jų rengimas, kvalifikacijos kėlimas užsienyje. 4. Vilniaus katedros varpinės ir požemių administracijos ir jos kompetencijų plėtra: ypatingas dėmesys skiriamas katedros, varpinės ir požemių, kaip reprezentacinių valstybinės reikšmės objektų bei integralios Vilniaus senamiesčio (UNESCO paveldo objekto) dalies aktualinimui. Bendradarbiavimo su tarptautinių projektų kuratoriais intensyvinimas ir suaktyvinta reprezentacija, ypač didžiųjų renginių (Vilniaus 700-mečio jubiliejaus, valstybinių švenčių bei kitų minėjimų Katedros aikštėje) metu, inovatyvių, visuomenei patrauklių edukacinių ir pramoginių projektų, įvykių, parodų, ekskursijų, virtualių ir gyvų renginių organizavimas. | 116000 | |
| Klaipėdos jaunimo teatras | Viešoji įstaiga | Remdamasis per 10 veiklos metų sukaupta patirtimi Klaipėdos jaunimo teatras įsitvirtina kultūros įstaigų kontekste bei publikos sąmonėje ne tik kaip jauna ir potenciali trupė, bet ir kaip viena iš stipriausių nepriklausomų organizacijų, kuriančių Lietuvos kultūrinį veidą ir pildančių jį Vakarų regiono išskirtinumu. 2023 metais Klaipėdos jaunimo teatras ir toliau siekia dirbti trimis veiklos kryptimis, kurios glaudžiai susijusios su Lietuvos Kultūros tarybos strateginėmis kryptimis - įvairove, edukacija ir prieinamumu. Tai: 1. Nepriklausomo teatro organizacinės ir kūrybinės veiklos stiprinimas, įtvirtinantis Klaipėdos jaunimo teatrą reikšmingiausių šalies teatrų kontekste ir sukuriantis sąlygas nuolatinei meninės veiklos įvairovei Lietuvoje. 2. Įvairi ir į tikslinių grupių poreikius reaguojanti edukacinė veikla skirta tiek publikai, tiek teatro profesionalams – jos kūrimas, dalinimasis patirtimi ir patirties perėmimas, prisidėjimas prie kūrybinių švietimo procesų. 3. Auditorijos plėtimas vykdant bendruomenių įtrauktį į kultūrinius procesus, įgyvendinant eksperimentinius projektus, plečiant repeturarą įvairių žanrų pastatymais, rengiant tarptautinius projektus, peržengiant teatro srities veiklas. Remiantis šiomis veiklos kryptimis ir pagal jas nustatytais programos tikslais 2023 m. bus vykdoma aktyvi, aktuali ir universali kūrybinė veikla: vyks trys skirtingų žanrų spektaklių statymai, rengiamas vienuoliktasis festivalis „Jauno teatro dienos“, plėsis teatro ribas peržengianti trupės muzikinė veikla, bus vykdomos vaikams, jaunimui ir scenos menų profesionalams skirtos edukacinės veiklos, vyks apie šimtą spektaklių per metus siekianti kūrybos sklaida Lietuvoje bei specialios regionams, pažeidžiamoms visuomenės grupėms bei ryšiams užsienyje stiprinti skirtos iniciatyvos. | 160000 | |
| Lietuvos muzikos informacijos centras | Viešoji įstaiga | Lietuvos muzikos informacijos centras 2023 metais tęs savo įvairialypes veiklas: portale „mic.lt“ lietuvių ir anglų kalbomis rašys apie įdomiausius Lietuvos muzikinio gyvenimo įvykius ir reiškinius, plėtos e. parduotuvės „MusicLithuania.com“ asortimentą, užsakys naujus kūrinius Lietuvos kompozitoriams, leis šiuolaikinės, elektroninės, eksperimentinės muzikos albumus, edukacinius natų leidinius vaikams ir aktualiausius kūrinius profesionalams. Taip pat tęs tinklalaidės „Composers on Air“ ir žurnalo „Lithuanian Music Link“ kūrimą, verslumo mokymus muzikos profesionalams, organizuos muzikos kritikų inkubatorių. Tarptautiniame kontekste LMIC sieks stiprinti Lietuvos muzikos eksportą, kartu su Lietuvos kultūros institutu tęs bendradarbiavimą su Jungtinės Karalystės Hadersfildo festivaliu, toliau bendradarbiaus su Latvijos ir Estijos atstovais muzikos industrijos renginiuose, skirtuose šiuolaikinei ir pasaulio muzikai, prisidės prie Vilniaus 700-ųjų metinių paminėjimo programos. | 185000 | |
| Klaipėdos lėlių teatras | Viešoji įstaiga | Klaipėdos lėlių teatras – atviras, modernus, lėlių teatro tradicijas puoselėjantis ir nuo šiuolaikinių pasaulinių tendencijų neatsiliekantis, tarptautiškas lėlių teatras, kuriame kuria lėlių teatro meną mylintys ir gerbiantys profesionalai. Vienintelio profesionalaus lėlių teatro Vakarų Lietuvoje pagrindinis siekis – vykdyti profesionalią ir kokybišką lėlių teatro kūrybinę veiklą ir sklaidą Klaipėdos mieste, Klaipėdos krašte ir Lietuvos regione, jungti ir auginti Lietuvos lėlininkų bendruomenę. 2023 m. Klaipėdos lėlių teatras vykdydamas veiklas išsikėlė kūrybinius, edukacinius, socialinius ir ekonominius tikslus: pastatyti 1 spektaklį vaikams, kurį kurs režisierė Olga Lapina; pastatyti 1 marionečių spektaklį suaugusiesiems, kurį, bendradarbiaujant su žinoma vokiečių marionečių meistre Alice Gottschalk, kurs Klaipėdos lėlių teatro režisierė Aušra Bakanaitė; vystyti repertuarinę veiklą, siekti, kad lėlių teatro menas būtų prieinamas visiems; dalyvauti bendruomenių projektuose, rodant spektaklius bei teatralizuotas edukacijas; toliau vystyti nenutrūkstamą edukacinę veiklą vaikams ir paaugliams Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje; trūkstant lėlių teatro studijų ir tobulinimosi galimybių Lietuvoje planuojama ir toliau rengti kūrybines dirbtuves profesionaliems lėlininkams (priešingai nei rengiamos kitų teatrų, šios būtų atviros visos šalies lėlininkams, o galimo karantino metu vyktų nuotoliniu būdu). Bus surengtos trejos kūrybinės dirbtuvės, kurias ves mentoriai Arielis Doronas, Naomi Yoeli, Simonas Nekrošius; suorganizuoti teatrologų ir lėlininkų vertinamą tarptautinį lėlių teatro festivalį MATERIA MAGICA, vyksiantį gegužės 1-7 d. Festivalyje numatoma spektaklių ir kino programos, kūrybinės rašymo dirbtuvės teatro kritikams, kurias ves vokiečių teatrologas, kritikas ir dramaturgas Jonas Klinkenbergas; surengti Simono Nekrošiaus kinetinių garso objektų parodą. Klaipėdos lėlių teatras yra socialiai aktyvus teatras. Savo veiklomis jis siekia tapti visoms socialinėms grupėms prieinamu teatru: per metus bus parodyta 10 spektaklių socialinę atskirtį turintiems žiūrovams (neįgaliesiems, socialiai remtiniems vaikams, kūdikių namams), bus bendradarbiaujama su Klaipėdos socialinėmis organizacijomis, vaikų dienos centrais, dalyvaujant šių įstaigų vykdomuose projektuose. Taip pat Klaipėdos lėlininkai dalinsis patirtimi ir savo pavyzdžiu stengsis įkvėpti jaunus žmones – vykdami į mažesnes Lietuvos bendruomenes, mokyklas, bibliotekas jie skleis lėlių teatro meno idėją vaikams, pedagogams, tėvams. Klaipėdos lėlių teatre kuriantys lėlininkai žvelgia į lėlių teatro meną plačiau: jie prisideda kuriant stipresnę lėlininkų bendruomenę (pavyzdžiui, Klaipėdos lėlių teatro darbuotojai yra pagrindiniai profesionalus iš visos šalies suburiančios Lėlininkų stovyklos organizatoriai), bendradarbiauja su Lietuvos lėlininkais, inicijuoja bendrus projektus, konsultuojasi su lėlių teatro meistrais, organizuoja seminarus, dalijasi savo sukaupta patirtimi. Klaipėdos lėlių teatras siekia tapti ekonomiškai stabiliu teatru. Teatro planuose: naujų darbo vietų kūrimas ir senų darbo vietų išlaikymas, verslo partnerių ir partnerių iš užsienio pritraukimas, uždirbamų pajamų didinimas. | 105000 | |
| Thomo Manno kultūros centras | Viešoji įstaiga | Thomo Manno kultūros centras (toliau TMKC) yra aukščiausios intelektinės ir kultūrinės kokybės siekianti tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų viešoji institucija. Remdamasis Nobelio premijos laureato rašytojo Thomo Manno, kaip tarptautinio pasaulinės literatūros, Europos kultūros ir humanistinių vertybių simbolio atminimo saugojimo Nidoje, bendradarbiaudamas su tarptautiniu Thomo Manno centrų tinklu ir su Baltijos regiono kultūros institucijomis bei veikėjais, TMKC siekia sukurti platformą tarptautiniam ir atviram skirtingų kultūrų, socialinių partnerių ir kartų dialogui, apmąstančiam Baltijos regiono kultūrinę ir intelektualinę tapatybę bei jos kismą. Thomo Manno kultūros centro organizuojami renginiai, ypač tarptautinis Thomo Manno festivalis ar Nidos forumas suteikia galimybę jaunajai kartai, vietos bendruomenei ir Neringos svečiams susipažinti su aukšto profesinio lygio kūrybine veikla, prisideda prie Kuršių nerijos krašto savitumo sklaidos, siekia į kultūrinę veiklą įtraukti vietos gyventojų ir atvykstančios publikos įvairias socialines grupes, sudaro sąlygas lankytojų savišvietai ir kūrybiškumo ugdymui. Thomo Manno festivalio muzikos, diskusijų, dailės ir kino programoms atrenkami aukščiausio lygio ne tik Lietuvos, bet visos Europos ar net pasaulio reprezentantai. Sudarant menines programas, orientuojamasi į šiandienos aktualijas: 2020 m. pradėtas trijų metų tarptautinio Thomo Manno festivalio temų ciklas „Kultūros kraštovaizdžiai: Orų ženklai - Kaimynystė - Pakrantės“ atveria labai daug galimybių interpretuojant mūsų gyvenimą XXI a. visuomenės, ekologijos, ekonomikos, geopolitikos, kultūros aspektais. Rengiant kultūrines ir edukacines programas, Thomo Manno kultūros centras analizuoja auditoriją ir atsižvelgia į auditorijos socialinę charakteristiką, t. y. edukacinę ir komunikacinę programą rengia pagal atskiras socialines grupes ir šių grupių sociokultūrinę charakteristiką. Pastebima, kad vykdydami ugdomąją veiklą, įtraukiant mokinius ir studentus tiek tarptautinio Nidos Forumo metu, tiek įgyvendinant Esė projektą Thomo Manno festivalio metu, dalyviai ir auditorija jaunėja. Įgyvendinant VšĮ Thomo Manno kultūros centras strateginę renginių ir projektų programą, nuolat bendradarbiaujama tiek su Lietuvos, tiek užsienio organizacijomis. Būtina pabrėžti, kad Thomo Manno kultūros centro strategija paremta savanorystės programos skatinamu ir puoselėjimu. Savanorystės principais veikia ir tarptautinis kuratoriumas, t.y. aukščiausio lygio profesionalios kultūros Lietuvos ir užsienio atstovai, jau daugiau kaip 20 metų negailėdami laiko ir intelekto prisideda prie Thomo Manno kultūros centro veiklų puoselėjimo ir tvarumo, ilgaamžiškumo ir platausų tarptautinio bendradarbiavimo visuose lygiuose, tuo pačiu integruojantis į Lietuvos Vakarų regiono kultūros veiklas. | 91000 | |
| Rupertas | Viešoji įstaiga | Rupert yra privačia iniciatyva įkurtas, Lietuvos kultūros tarybos ir tarptautinių kultūros projektų pagrindu finansuojamas meno, rezidencijų ir edukacijos centras. Rupert misija yra užmegzti glaudų menininkų, mąstytojų, tyrėjų ir kitų kultūros veikėjų bendradarbiavimą, pasitelkiant tarpdisciplines, edukacijos programas ir rezidencijas bei proaktyviai perteikti šių partnerysčių rezultatus Lietuvos ir užsienio publikai. Rupert centras mato integravimąsi į socialinį ir kultūrinį Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų gyvenimą kaip pamatinį veiklų aspektą, tačiau kartu skiria didelį dėmesį tarptautinių ryšių mezgimui ir plėtrai. Rupert misija atsiskleidžia per tris programas: rezidencijų, alternatyvios edukacijos ir viešąją. Rupert veiklos grindžiamos atvirumo, plačiosios visuomenės ir socialiai jautrių grupių įtraukimo, tarpusavio empatijos, palaikymo ir aplinkos tausojimo principais. Pastarieji yra integruoti į centro misiją, vidinę struktūrą, sprendimų priėmimą ir Rupert programas. Rezidencijų programa skirta meno srityje įsitvirtinusiems Lietuvos ir užsienio menininkams, kuratoriams, rašytojams, tyrėjams ir kitų kūrybinių veiklų atstovams, kurie atrenkami viešo konkurso metu. Rezidencijų programa atrinktiems dalyviams (kasmet iki 24 rezidencijų) suteikia galimybę gyventi ir dirbti Vilniuje 1–2 mėnesius, įgyvendinant individualius projektus ar tyrimus, susijusius su vietos kultūra, bei aktyviai įsitraukiant į Lietuvos kultūros lauką. Programos tikslas yra suteikti programos dalyviams profesionalią mentorystę ir skatinti informacijos sklaidą ir apykaitą tarp skirtingų vietos ir tarptautinių, kultūrinių ir mokslinių kontekstų. Paraleliai veikiančios Rupert edukacinė ir viešoji programos leidžia rezidencijų programos dalyviams bendradarbiauti su jose dalyvaujančiais karjerą pradedančiais menininkais bei profesionalais iš įvairių kultūros sričių, įsitraukiant į jų vedamas paskaitas, kūrybines dirbtuves ir kitus renginius. Alternatyvios edukacijos programa skirta karjerą pradedantiems skirtingų disciplinų atstovams iš Lietuvos ir užsienio (iki 10 dalyvių grupėje kasmet) plėtoti savo kūrybines praktikas 6 mėnesius trunkančioje edukacinėje programoje ir aktyviai permąstyti šiandien vykstančius edukacinius procesus. 2013 m. prasidėjusi kaip nomadiška mokymosi iniciatyva, programa išsiskyrė gebėjimu reaguoti į kintatį meno ir edukacinės kultūros klimatą, kartu išlaikydama aiškų, kuratorine vizija pasižymintį metodologinį pagrindą. Esminiai šio pagrindo dėmenys: praktinių žinių ir tinklaveikos galimybių suteikimas karjerą pradedantiems menininkams, kuratoriams ir kitiems kultūros lauko atstovams; tarpdisciplinių mainų skatinimas; alternatyvių edukacinių (teorinių ir praktinių) įgūdžių lavinimas. Šios programos veiklos yra iš dalies viešos, per bendras veiklas, paskaitas ir kūrybines dirbtuves inicijuojamas Rupert kuratorių, partnerių ar pačių dalyvių. Viešoji programa skirta supažindinti Lietuvos ir tarptautinę publiką su institucijoje vykstančiais procesais ir nagrinėti aktualias meno lauko temas. Viešoji programa yra kuruojama formuluojant aktualią temą, kuri 2023-2024 plėtosis apie „Pasaulių keliavimą“ (darbinis pavadinimas). Ruošdami temas, institucijos kuratoriai atlieka tyrimus ir siekia, kad jos būtų aktualios vietiniam ir tarptautiniam kontekstui bei integruojamos vykdant kitas veiklas. Programą 2023 metais sudarys du sezonai, mažiausiai 4 pagrindinės ir kitos papildomos paskaitos, mažiausiai 6 kūrybines dirbtuvės; 3 parodos ir performansai, 6 menininkų darbų pristatymai, skaitymų sesijos; tarptautinis simpoziumas, kiti institucijos organizuojami vieši renginiai. Siekdamas platesnės ir įvairesnės programos sklaidos, Rupert taip pat leidžia metinį internetinį žurnalą „Rupert Journal“ ir tinklalaidę ,,Open Studio”, suteikia programos dalyviams galimybę dalyvauti partnerių rengiamose parodose, pasirodymuose ar programose. Daugelis viešosios programos veiklų sėkmingai įgyvendinami drauge su stiprių tarptautinių partnerių parama. | 132000 | |
| Anykščių menų inkubatorius - menų studija | Viešoji įstaiga | 2023 metais įgyvendinamos veiklos padės įstaigai tapti dar efektyviau veikiančia, stipriausia kultūros organizacija regione, prisidedančia prie regiono kultūrinio gyvenimo turtinimo, profesionalaus meno prieinamumo didinimo, regiono profesionalių kūrėjų bei amatininkų telkimo ir bendros šalies kultūros ir meno raidos formavimo. Patirtis, įgyta įgyvendinant 2019-2021 m. organizacijos strategiją ir pasiekti rezultatai, leidžia ateityje projektuoti profesionalesnes, didesnės apimties, sudėtingesnes, meniškesnes, kartais net regiono žiūrovą šokiruojančias menines instaliacijas, renginius, parodas. Strategijos įgyvendinimas mums yra gyvybiškai reikalingas (svarbus), nes tai – unikali proga suburti stiprių, profesionalių partnerių ratą, paskatinti visas Aukštaitijos regiono kultūrines veiklas, pristatyti visuomenei mažiau žinomus kūrėjus, kurių darbai kartais ne ką mažiau iškalbingi negu žinomų ir tapti įtraukios kultūros centru, šiuolaikinio meno ir inovacijų centru. Misija – pritraukti, sutelkti, maksimaliai atskleisti visą kūrybinį ir kultūrinį regiono potencialą, efektyviai išreikšti bei panaudoti jo išskirtinumą kaip konkurencinį veiksnį ir plėtoti kūrybines ir kultūrines industrijas kaip vyraujantį regiono ekonomikos sektorių. Vizija – menų inkubatorius – regiono kūrybinių ir kultūrinių industrijų, įtraukios kultūros, šiuolaikinio meno ir inovacijų centras. Mūsų vizija paremta trimis pagrindinėmis vertybėmis – kūrybinio verslumo, edukacinės įvairovės ir įtraukumo. Organizacijos veiklos strategijoje išskyrėme keturis prioritetus, kurie apjungia visas įstaigos veiklos sritis ir sujungia įstaigos veiklą ir strategiją ilgalaikėje perspektyvoje. Strategijos įgyvendinimui pasirinkti prioritetai: kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtra; kultūros paslaugų kokybės, įvairovės ir prieinamumo didinimas; visuomenės kūrybiškumo ir bendruomeniškumo skatinimas per edukacines veiklas; tinklaveiklos ir tarptautiškumo plėtojimas. Inkubatoriaus įgyvendinama strategija tai galimybė: Anykščius pozicionuoti kaip kūrybinį miestą, paskatinti visas miesto kultūrines veiklas ir įlieti naujų, pasidalinti patirtimi, kurią turime ir dar turėsime su kitais regiono miestais. Didelis dėmesys skiriamas šiuolaikinės, profesionalios kultūros pasiūlos didinimui ir regiono gyventojų įtraukimui. Tik kultūra Anykščiuose yra varomoji jėga, kuri buria bendruomenę, skatina kūrybines iniciatyvas, kūrybinių verslų ir turizmo objektų kūrimąsi ir plėtrą. Menų inkubatoriaus atsiradimas Anykščiuose siejamas ne tik su miesto ir regiono atgaivinimu, bet ir nauja komunikacine meno samprata, nauju požiūriu į menus ir į menininkus bei jų vietą visuomenėje. Strategijoje numatytomis veiklomis siekiame regiono kultūros lauką papildyti išskirtiniais meniniais akcentais, pritraukiant vietinius, Lietuvoje ir pasaulyje žinomus menininkus. Strategijoje suplanuoti renginiai didins miesto patrauklumą svečiams, taps paskata Lietuvos ir užsienio svečiams aplankyti Anykščius. Miestas garsės, kaip turistus traukiantis dėl šiuolaikinės kultūros ir meno, ir gebėjimo inovatyviai įveiklinti paveldą. Strategijoje prioritetas teikiamas veikloms turinčioms ilgalaikį poveikį, tęstinumo galimybę ir skatinančioms partnerystę ir bendradarbiavimą. Bendruomenės įtraukimas į kūrybos procesą formuoja meno supratimo ir vertinimo modelius, skatina aktyvų kultūros vartojimą. Visoms visuomenės grupėms bus garantuotas prieinamumas (teisė dalyvauti kultūroje) ir dalyvavimas (aktyvi veikla, grupinė kūryba, individuali kūryba, kultūrinis tarpininkavimas, kūrybinė saviraiška). Inkubatoriaus parengta strategija siekiama užtikrinti kiekvieno regiono gyventojo ir svečio teisę į kultūrą, jos pasiekiamumą ir prieinamumą – fiziškai, tai yra rūpinantis neįgaliems ar tėvams su mažais vaikais patogiomis prieigomis ir renginių organizavimo vietomis, tiek kalbiškai – kitakalbiams suteikiant informaciją keliomis kalbomis, tiek intelektualiai – kuriant kultūros pasiūlą kuo įvairesnėms amžiaus ir interesų grupėms. Strategijoje įgyvendintos veiklos įtakos intelektinės nuosavybės panaudojimą ne tik estetinių vertybių kūrimui, bet ir menininkų materialinės gerovės didėjimui. Palengvins meno sektoriaus veiklos sąlygas, įtakos kūrybinių verslų plėtrą ir nedarbo mažėjimą. Planuojamos veiklos užtikrins kultūrinių ir kūrybinių industrijų regione plėtrą ir veiklų tęstinumą. Platesnis kultūrinių ir kūrybinių industrijų pristatymas ir propagavimas leidžia regioną identifikuoti kaip kūrybingą, turintį potencialą kūrybinių verslų plėtrai, jaunų kūrybingų asmenybių pritraukimui ir didesnės pridėtinės vertės kūrimui. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų populiarinimas regione yra siejamas ne tik su miesto ir regiono atgaivinimu, bet ir nauja komunikacine meno samprata, nauju požiūriu į menus ir menininkus bei jų vietą visuomenėje. Prisideda prie bendrosios kultūros meninio mąstymo ir meninio požiūrio kūrimo. Padeda visuomenei įgyti įrankius leidžiančius mėgautis šiuolaikiniu menu. | 51000 | |
| Kūrybinės jungtys | Asociacija | Asociacija „Kūrybinės jungtys” yra kūrybos profesionalų bendruomenė, kurianti gilius mokymosi procesus, išjudinanti ir įkvepianti pokyčiams kultūros ir švietimo organizacijas. „Kūrybinių jungčių” veikla apima tęstines mokymosi ir inovacijų diegimo programas: mokykloms skirtą programą „Tyrinėjimo menas: mokomės bendruomenėje”, kultūros organizacijų programą „Atvirumo menas”, diagnostinį įrankį „Kūrybingos organizacijos žemėlapis”, nuodugnią „Kūrybinių jungčių” bendruomenės profesinio tobulėjimo programą „Kūrėjų bendruomenė mokosi”, tarpsritinį į kompetencijų telkimą ir inovacijų vystymą orientuotą padalinį „Kūrybinio ugdymo inovacijų laboratorija”, taip pat mokymus, konsultacijas, tyrimus, švietimo ir kultūros laukui aktualių renginių organizavimą. Savo vykdoma veikla ,,Kūrybinės jungtys” siekia: kurti ir stiprinti jungtis tarp kultūros ir švietimo; kultūros ir švietimo organizacijose kryptingai, nuosekliai ir kokybiškai ugdyti kūrybingumą, kritinį mąstymą ir kitas svarbiausias kompetencijas; telkti ir ugdyti kūrybos profesionalų bendruomenę, kuri būtų pajėgi įgyvendinti pokyčius, inovacijas ir kūrybiško mokymosi procesus švietime, kultūroje ir visuomenėje; kurti ir įgyvendinti kūrybinio ugdymo inovacijas, stiprinti bendruomeninius ryšius; atstovauti kūrybingumo, kaip kasdienės praktikos svarbą. | 71000 |
