Programa

Strateginis kultūros organizacijų finansavimas

  • 2021
  • finansavimo konkurso etapas

Apie

Skirta stiprinti efektyviai veikiančių kultūros organizacijų, prisidedančių prie bendros Lietuvos kultūros ar meno raidos formavimo, Lietuvos kultūros tarybos strateginių krypčių, atitinkančių Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos strateginius tikslus, įgyvendinimo, veiklą.   
Paskirstyta

 2 200 000 €  

Paskirstyta

Finansuoti projektai

20

FINANSUOTI PROJEKTAI

Organizacijos pavadinimasJuridinis statusasProjekto pavadinimasProjekto
aprašymas
Finansavimo suma, eur
Anykščių menų inkubatorius-menų studijaVšĮProjektas viešai bus pristatomas, kaip apimantis šias pagrindines strategines kryptis: kultūros lauko plėtra, edukacija ir prieinamumas.
Strategijoje numatyti renginiai apims platų kultūros įvairovės lauką. Renginiai ir visos kitos projekte numatytos veiklos bus aukštos meninės ir kultūrinės vertės ir prisidės prie regiono kultūrinės įvairovės. Dalis veiklų bus vykdoma naudojant medijas taip perkeliant veiklas ir kultūrinius renginius į platesnę erdvę.
Projekte numatytos vykdyti edukacinės veiklos bus pristatomos ne tik kaip tam tikra patirtis vienai ar kitai dalyvių grupei, bet kaip pasaulėžiūrą formuojanti veikla, kuri apims tiek profesionalų edukaciją, tiek ir visuomenės tęstinius edukacinius projektus, tiek naujų edukavimo veiklų kūrimo ir pristatymo procesus. Bus sudarytos sąlygos visoms visuomenės grupėms, ir ypač atskirtį patiriančioms, dalyvauti kūrybinėse edukacijose. Šios veiklos ugdys dalyvių savivertę, empatiją ir toleranciją.
Projekto įgyvendinimui bus naudojami visi inkubatoriaus turimi resursai, tiek rezidentų žinios ir gebėjimai, tiek partnerių žinios ir patirtis, kurie leis menininkų bendruomenei ir regiono visuomenei įsitraukti į kultūros vartojimą.
Šio projekto įtaka regionui yra labai didelė. Tik siūlant didelį kultūrinės įvairovės spektrą, koks yra numatytas strategijoje, galima regione kurti smalsią, tolerantišką, atvirą kūrybiškumui visuomenę.
45000
Architektūros fondasVšĮArchitektūros fondas – tai 2004 m. įkurta nevyriausybinė, pelno nesiekianti viešoji įstaiga, veikianti architektūros, kultūros ir edukacijos srityse. Architektūros fondas pasižymi itin plačiu veiklų spektru: rengia viešas paskaitas, diskusijas, ekskursijas, kūrybines dirbtuves, leidžia leidinius ir organizuoja renginius, skirtus architektūros kultūros sklaidai, kuruoja projektus ir parodas Lietuvoje ir užsienyje. Šiomis veiklomis Architektūros fondas siekia stiprinti architektų bendruomenę, sukurti alternatyvios edukacijos galimybes, viešinti architektūros kultūrą visuomenėje bei plėsti architektūros disciplinos ribas. Įgyvendinant šiuos tikslus pasiekiama itin plati auditorija, ne tik architektūros profesionalai ir studentai, bet ir įvairiausių amžiaus grupių gyventojai miestuose ir regionuose.
Šiuo metu Architektūros fondas organizuoja atviros architektūros savaitgalius „Open House Vilnius“ bei „Pastatai kalba“, „Keliaujančias architektūros dirbtuves“, pokalbių ciklus „A Pokalbiai“ (buv. „Architektūros [pokalbių] fondas“), architektūros kritikos platformą „Aikštėje“, o siekdamas vis daugiau įvairovės savo veiklose, aktyviai bando pritraukti naujų idėjų architektūros kuravimo platformoje. Šioje platformoje vykdomos eksperimentinės veiklos, kurioms sukuriamos galimybės augti ir tobulėti.
Didžioji dalis Architektūros fondo vykdomų ir numatomų vykdyti veiklų yra edukacinio pobūdžio, skirtos kurti ir stiprinti architektūros edukacijos galimybes architektams ir plačiajai visuomenei. Miestų gyventojai ir miesto svečiai supažindinami su kokybiškos architektūros pavyzdžiais, vaikai ir jaunimas iš mažųjų Lietuvos miestelių supažindinami su erdvinės aplinkos formavimo principais, o architektūros profesionalams kuriama galimybė gilinti savo profesines žinias, plėsti akiratį bei vystyti ir pristatyti savo alternatyvų kūrybinį požiūrį.
Architektūros fondas visuomet siekia savo vykdomas veiklas padaryti lengvai prieinamas jų tikslinei auditorijai. Įgyvendinant organizuojamus projektus įtraukiamas platus, virš 700 savanorių tinklas. Savanoriai sulaukia naudingų mokymosi bei saviraiškos galimybių. Visi Architektūros fondo vykdomi projektai yra nemokami ir prieinami visiems, o vykdant veiklas dėmesys skiriamas ne tik didiesiems Lietuvos miestams, bet ir regionams, taip sukuriamas architektūros edukacijos prieinamumas platesnei auditorijai.
2019 m. Architektūros fondas prisijungė prie tarptautinio „Future Architecture Platform“ tinklo, kuris leis priartinti globaliai aktualias architektūros lauko temas Lietuvos architektų, architektūros studentų auditorijai, taip pat visuomenei, kurs galimybes rastis vietos architektų ir jaunų kūrėjų iš Europos bendradarbiavimui.
210000
Artnews.ltVšĮĮvairialypės VšĮ „Artnews.lt“ veiklos tikslas – plėtoti, populiarinti ir reflektuoti Lietuvos šiuolaikinio meno sceną, užsiimti Lietuvos kultūros tarptautiniu eksportu bei naujų kokybiškų kultūrinių produktų kūrimu. Daugiametis skaitmeninis meno žurnalas „Artnews.lt“ plėtoja inovatyvią ir išsamiai Lietuvos šiuolaikinį meną nagrinėjančią platformą, pristatančią, apmąstančią ir į platesnį kultūrinį, politinį ar teoretinį kontekstus įtraukiančią aktualiausius Lietuvos meno procesus. Baltijos šalių meno žurnalas „Echo Gone Wrong“ - vienintelis tarptautinei bendruomenei prieinamas patikimas ir aktyvus Lietuvos meno sceną anglų kalba pristatantis šaltinis. Jis tapo nepakeičiamu įrankiu užsienio meno specialistams ir mėgėjams atrasti koncentruotą infromaciją apie Baltijos šalių meno procesus ir problematiką. „Editorial“ - jaunų kūrėjų prisistatymo ir susitikimų erdvė, skatinanti meninių raiškų įvairovę bei padėjusi jau ne vienam čia personalines parodas surengusiems menininkams patekti į platesnius tarptautinius meno vandenis. „Artbooks.lt“ knygynas ir leidykla - Lietuvos meno leidybą puoselėjanti ir populiarinanti platforma, leidžianti skaitytojams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pasiekti naujausius kultūrinius leidinius iš Lietuvos. „Artbooks.lt“ taip pat užsiima leidyba - tiek monografijų, tiek teorinių knygų leidyba.75000
Dizaino forumasAsociacija2.13. Informacija viešam projekto pristatymui (pagrindinės veiklos kryptys ir sklaida, strateginių Lietuvos kultūros tarybos krypčių (įvairovė, edukacija, prieinamumas) įgyvendinimas, kita svarbi informacija):
Lietuvos dizaino forumas – šalies dizainą ir verslą vienijanti asociacija, įkurta 2006 m. Tai yra vienintelė nuolatinį biurą ir personalą turinti aktyviai bei nuosekliai veikianti dizaino asociacija šalyje. Asociacija atstovauja ne tik savo narių interesus, bendradarbiauja su žymiai daugiau šalies dizaino ekosistemos dalyvių: aukštosiomis mokyklomis, ministerijomis, ambasadomis, kultūros institutais, verslo ir mokslo paramos institucijomis, užsienio dizaino organizacijomis. Vis dažniau kreipiasi valstybinės institucijos rengiant strateginius dokumentus, todėl aktyviai dalyvauja dizaino politikos formavimo procesuose. Lietuvos dizaino forumas yra festivalio „Dizaino savaitė", Lietuvos dizaino prizo „Geras dizainas" konkurso organizatorius. Lietuvos diziano forumo veikla yra finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Keliaujantis lietuviško dizaino parodų ciklas DESIGN LITHUANIA. Projektas pristatytas keletą miestų - Paryžiuje, Londone, Stokholme, Budapešte, Vienoje ir kt. Šiomis parodomis siekiama pristatyti tiek dizaino profesionalų, tiek jaunųjų dizaino kūrėjų geriausius darbus svarbiausiuose Europos dizaino renginiuose, taip atkreipiant dėmesį į Lietuvos potencialą bei dizaino išteklius. Projektą finansuoja Lietuvos Kultūros taryba.
Didžiausias Lietuvoje organizuojamas dizaino festivalis „Dizaino savaitė" organizuojamas jau šešioliktus metus. Festivalis išsiskiria iš kitų Eurpos dizianų savaičių, nes dizaino renginiai organizuojami net šešiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Telšiuose ir Anykščiuose. „Dizaino savaitės" programos renginiai lengvai prieinami visuomenei, nes daugumą ų neokami. Programą užpila beveik 60 įvairiausių renginių ir veiklų, tarp kurių parodos, gyvo dizaino ekskursijos į gamybos įmones, kūrybinės dirbtuvės, komercinių ekspozicijų prezentacijos, diskusijos, edukaciniai užsiėmimai, tarptautinės konferencijos. Miestų gatvių parduotuvių, salonų, įstaigų vitrinose įrengiamos dizaino ekspozicijos, pristatančios dizaino objektus, tiek jau žinomų dizainerių, dizaino įmonių, tiek jaunųjų kūrėjų. Rodomi su dizaino tema susiję dokumentiniai filmai, organizuojami teminiai protmūšiai.
"Dizaino savaitės 2020" pagrindiniai rėmėjai Lietuvos Kultūros taryba, miestų savivaldybės.
Lietuvos dizaino prizas „Geras dizainas"– tai nacionalinis konkursas, skirtas atrasti ir pažymėti geriausiam dizainui šalyje – Lietuvoje kuriančių dizainerių darbams bei šalyje veikiančių įmonių produkcijai. Projektą finansuoja Lietuvos Kultūros taryba.
45000
Kintai ArtsVšĮVšĮ „Kintai Arts“ puoselėja unikalų vietos materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą per jungtį su profesionaliu menu. Organizacijos vykdomos veiklos yra: 1) Kintų muzikos festivalis; 2) Tarptautinės vizualiųjų menų, scenos menų ir kompozitorių rezidencijos; 3) Edukacinės tradicinių amatų dirbtuvės (vėtrungės, laivadirbystė ir kt.).
„Kintai Arts“ veiklos užtikrina: profesionalios kultūros vykdymą ir sklaidą regione (Kintų muzikos festivalis, Kintų meno rezidencijos veikla, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose), kultūros prieinamumo didinimą (nemokami renginiai, atvira galerija, menininkų ir vietos bendruomenės susitikimai ir kt.), kultūrinę edukaciją (meistriškumo kursai, edukaciniai renginiai įvairaus amžiaus grupėms, tradicinių amatų dirbtuvės). Prieinamumas, edukacija ir įtrauktis yra vieni iš kertinių organizacijos uždavinių — taip siekiama mažinti kultūros prieinamumo ir žinių atotrūkį tarp miestų ir regionų. „Kintai Arts“ prisideda prie regioninės plėtros ir savo veiklomis kuria vis daugiau priežasčių apsilankyti Pamario krašte. Žinomas dėl išskirtinės gamtos, šis regionas dėl „Kintai Arts“ veiklos vis labiau garsėja ir dėl aukštos kokybės kultūros produktų ir paslaugų. Organizacijos veiklos vyksta įvairiuose Pamario krašto miestuose ir miesteliuose: Kintuose, Šilutėje, Rusnėje, Gargžduose, Saugose, Švėkšnoje, Priekulėje, taip pat Kuršių Nerijoje (Nida, Juodkrantė). Informaciją apie „Kintai Arts“ veiklas skelbia didieji portalai (LRT, Delfi, Lrytas), regiono portalai ir spauda, partnerių portalai (tarptautinis rezidencijų tinklas ResArtis, Nordic-Baltic festivalių platforma, Lietuvos industrijų asociacija), taip pat veiklos viešinamos įstaigos interneto svetainėje www.kintaiarts.lt, socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“.
52000
Klaipėdos jaunimo teatrasVšĮKlaipėdos jaunimo teatras yra stipriausia nepriklausoma teatro trupė Vakarų Lietuvoje ir viena iš aktyviausiai veikiančių trupių visos Lietuvos kontekste. KJT veikla išsiskiria plačiu interesų lauku, dideliu repertuarinių spektakliu pasirinkimu ir žanrų įvairove, aktyvia edukacine ir švietimo veikla bei nuolatiniu indėliu į šiuolaikinio Lietuvos teatro plėtrą ir raidą.
Pagrindiniai Klaipėdos jaunimo teatro veiklos akcentai, leidžiantys šiai trupei gyvuoti jau devynerius metus ir nuolat plėsti veiklos sritis, pasiekiamumą ir žiūrovų gretas:
1. Kūrybinėje veikloje KJT derina skirtingus spektaklių tipus ir taip plečia tiek kūrėjų universalumą, tiek publikos akiratį. KJT repertuare įdomių ir aktualių spektaklių sau gali atrasti įvairaus amžiaus ir interesų publika visoje Lietuvoje. KJT repertuarą sudaro 21 spektaklis (du klasikinės dramaturgijos pastatymai, du pastatymai pagal originalią trupės kurtą dramaturgiją; imersinis spektaklis, dokumentinis spektaklis, muzikinis spektaklis-koncertas, spektaklis kūdikiams, šeši spektakliai vaikams ir visai šeimai; šeši pastatymai pagal šiuolaikinę Lietuvos ir užsienio autorių dramaturgiją).
2. KJT atsakingai žiūri j jaunosios kartos teatrinį auklėjimą ir šiai žiūrovų daliai savo veikloje teikia didžiulį dėmesį. Vykdomos edukacinės programos visoje Lietuvoje, vaikų vasaros stovykla, teatro studija įvairaus amžiaus vaikams, nuolatinis repertuaro atnaujinimas pastatymais visai šeimai. 3. KJT veikia kaip svarbus Lietuvos teatrinio konteksto veiksnys ir kasmet tęsia bei pristato naujas priemones teatro profesionalų bendravimui ir tobulėjimui skatinti. Šioje veiklos srityje ypač svarbus jau devynerius metus rengiamas teatro festivalis „Jauno teatro dienos“ bei papildoma renginio veikla - aktorių kvalifikacijos kėlimo mokymai.
4. Kasmet naujų pastatymų procesuose KJT į kūrybinį veiksmą įjungia įvairias socialines grupes bei bendradarbiauja su jomis. Šis nuolatinis veiksmas kuria tęstinius ryšius ir skatina įvairių soc. grupių susidomėjimą kultūriniu gyvenimu.
5. KJT nuolat atranda naujas veiklos ir kūrybos sritis ir pradėdami veikti jose pritraukia naujos publikos bei žiniasklaidos dėmesį, kuris gyvybiškai svarbus nepriklausomam teatrui.
6. Visa kūrybinė, organizacinė ir techninė KJT veikla yra vykdoma 15-os aktorių trupės, kuri padedama savo srities profesionalų - vadybininkų, scenografų, šviesų dailininkų, kompozitorių - kuria išskirtinį Klaipėdos jaunimo teatro spektaklių braižą ir kūrybinę atmosferą.
100000
Klaipėdos lėlių teatrasVšĮ2000 metais įkurta VšĮ Klaipėdos lėlių teatras, vadovaujama lėlių teatro kūrėjų Auštos Juknevičienės ir Gintarės Radvilavičiūtės, — profesionalus, repertuarinis lėlių teatras, garsėjantis moderniais spektakliais ir projektais, kurie įdomūs ne tik vaikams, bet ir jaunimui bei suaugusiesiems. VšĮ Klaipėdos lėlių teatras ne tik kuria, inicijuoja bei rodo lėlių teatro spektaklius, bet ir nuolat eksperimentuoja, ieško naujų meninės kalbos būdų ir plastinės išraiškos formų, supažindina Klaipėdos miesto bei Klaipėdos krašto publiką su tradiciniu teatro menu ir naujausiomis jo tendencijomis, ugdo vaikų ir jaunimo intelektualines, kultūrines žinias, formuoja vertybinę sistemą, įtraukia miesto gyventojus į kūrybinę edukacinę veiklą bei organizuoja tarptautinį teatro festivalį „Materia Magica“. Klaipėdos lėlių teatro įsteigtas Klaipėdos lėlių teatro edukacinis centras nuo 2020 m. siekia tapti vienu patraukliausiu Klaipėdos kultūriniu objektu šeimoms ir vaikų grupėms, kuriame per menines raiškos priemones lankytojas pažindinamas su lėlių teatro menu. Klaipėdos teatras ne tik kuria Klaipėdoje, bet yra laukiamas kituose Lietuvos miestuose bei užsienio šalių organizuojamuose festivaliuose.
Per metus su Klaipėdos teatro veikla susipažįsta apie 14000 Lietuvos ir užsienio šalių žiūrovų. Teatrologai yra pastebėję, kad Klaipėdos teatras, pastaruoju metu kuriantis įvairius spektaklius ir iniciatyvas, orientuotas į mažiausius žiūrovus, yra labiausiai jauniausios kartos lavinimu, ugdymu, kultūriniu švietimu besirūpinantis teatras. Pagrindiniai Klaipėdos teatro veiklos partneriai yra Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
80000
Kūrybinės jungtysAsociacijaKŪRYBINĖS JUNGTYS – bendruomenė, vienijanti daugiau kaip 50 įvairių kultūros ir kūrybos sričių profesionalų, siekiančių įgyvendinti mokymosi ir pokyčio procesus kultūros, švietimo ir ugdymo organizacijose.
Mūsų misija – inicijuoti ir įgyvendinti partnerystes tarp kuriančių praktikų, kultūros, švietimo organizacijų ir visuomenės, ugdant kompetencijas ir siekiant pozityvių pokyčių. Pagrindinė asociacijos veiklos kryptis apima ilgalaikių tęstinių mokymosi ir inovacijų programų kultūros ir švietimo organizacijose įgyvendinimą. Jau 5 metus vykdomos asociacijos programos: kultūros organizacijoms skirta programa ,,Atvirumo menas", mokyklų bendruomenėms skirta programa ,,Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms" ir vaikų dienos centrų bendruomenėms skirta programa ,,Ryšio kūrimas".
Kultūros bendruomenės edukacijai ir kultūros prieinamumui bei auditorijų vystymui skirtoje programoje ,,Atvirumo menas" kasmet dalyvauja įvairios kultūros organizacijos (muziejai, galerijos, teatrai, bibliotekos) iš įvairių Lietuvos miestų. Programos tikslai:
- stiprinti organizacijų gebėjimą suprasti savo auditoriją, gerinti jos patirtį, suburti įsitraukusias kultūros bendruomenes;
- ugdyti 21 amžiaus kultūros profesionalų kompetencijas: kūrybingumą, gebėjimą bendradarbiauti, atvirumą pokyčiams, kritinį mąstymą, refleksyvumą, sugebėjimą mokytis, tarpkultūriškumą ir tarpsritiškumą;
- skatinti aktualių, auditoriją įtraukiančių kultūrinių patirčių kūrimą ir vystymą.
2020 metais asociacija KŪRYBINĖS JUNGTYS pradėjo unikalaus kultūros organizacijoms skirto įrankio - Kūrybingos organizacijos žemėlapio kūrimą. Šį diagnostikos, planavimo ir vertinimo įrankį kultūros organizacijos galės savarankiškai pritaikyti siekdamos tobulėti kaip kuriančios, kryptingai mąstančios ir veikiančios, aktualias, įtraukiančias patirtis savo auditorijoms kuriančios organizacijos. Kūrybingos organizacijos žemėlapį kultūros bendruomenei numatoma pristatyti 2021 m.
90000
Lietuvos leidėjų asociacijaAsociacijaLietuvos leidėjų asociacija vienija 45 Lietuvos leidyklas: nuo mažiausių iki didžiausių. Asociacijos narių skaičius kasmet didėja, prie asociacijos veiklų nuolat prisijungia ir jau ilgalaikę patirtį turinčios, ir naujai įsisteigusios leidyklos.
Savo veikla, leidėjų ugdymu ir švietimu skatiname leidybos įvairovę, sveiką leidybinę aplinką, susitarimą, bendradarbiavimą.
Į savo organizuojamus renginius stengiamės įtraukti ne tik jau skaitančią visuomenę, bet ir tuos jos narius, kuriems skaitymas kol kas nėra labai svarbi veikla. Mūsų organizuojama akcija „Lietuva skaito“, naujas, tik šiemet atsiradęs projektas „Knygų aikštė“, tradicinis, su partneriais Litexpo ir Lietuvos kultūros institutu, organizuojamas svarbiausias literatūros metinis renginys „Vilniaus knygų mugė“, yra skirti būtent visuomenei ir jos įsitraukimui į literatūrinius procesus. Pirmąkart mūsų organizuojamoje „Knygų aikštėje“ literatūriniai renginiai buvo verčiami į gestų kalbą norint pakviesti ir tuos visuomenės narius, kurie į literatūros renginius paprastai nevaikšto.
Tarp kasdienių mūsų veiklų ne tik aiškiai matomos bei komunikuojamos, bet ir nuolatinis bendradarbiavimas su valstybės institucijomis, kalbėjimas apie literatūros lauko ir leidybos sektoriaus problemas, bendradarbiavimas su Lietuvos bibliotekomis siekiant visiems bendrų tikslų knygomis aprūpinti bibliotekas, kad prie naujausių knygų nestovėtų skaitytojų eilės metams į priekį.
2020 metais ne tik ieškojome strateginių sprendimų, kaip padėti savo nariams leidėjams, bet ir ėmėmės praktiškų žingsnių priartinti skaitytoją prie knygos ir išlaikyti leidybos įvairovę.
Siekiame būti organizacija–lydere, skleidžiančia žinią apie knygas, skaitymo situaciją bei literatūros rinką srities atstovams profesionalams (leidėjams, bibliotekininkams) ir skaitytojams.
98000
Lietuvos muziejų asociacijaAsociacija2021 metais Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) numatomos įgyvendinti veiklos kuria pridėtinę vertę visuomenei, tvarų ryšį tarp muziejaus ir lankytojų, muziejaus ir šeimos, muziejaus ir švietimo, kultūros, akademinės, vietos bendruomenių, ugdo ir gilina muziejininkų gebėjimus, skatinančius naujas kultūros edukacijos iniciatyvas.
Planuojami sukurti kultūros produktai yra skirti įvairius poreikius turinčiai kultūros paslaugas vartojančiai auditorijai, skatins jų kūrybiškumą, augins bendruomeniškumą, o galimybė dalį planuojamų veiklų įgyvendinti atviroje ar virtualioje erdvėje, leis kiekvienam šalies piliečiui dalyvauti ir kurti asmeninį santykį su šalies istorija, kultūros vertybėmis ir paveldu.
2021 m. numatomos vykdyti veiklos - nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programos „Tėvynės ieškojimas“ Lietuvos muziejų kelio tema „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas” renginiai, nacionalinio kultūros kelio „M. K. Čiurlionio kelias“ objektų ir maršrutų aktualizavimas kultūrinės topografijos savaitės "Čiurlionio Lietuva" metu skatins gilesnį šalies kultūros ir meno pažinimą,duos postūmį kitoms profesionalaus meno ir kūrybos veikloms, stiprins tarpdisciplininius komunikacinius ryšius.
LMA ir partnerių- muziejų dalyvavimas 2021 m. tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, tarptautinėje turizmo parodoje Adventur, pristatant Čiurlionio kelio ir Lietuvos muziejų kelio (ne)atrastų kelionių Lietuvoje kryptis, bei dalyvavimas švietimo inovacijų parodoje MOKYKLA 2021“ skatins kultūros, turizmo ir švietimo tarpsektorinį bendradarbiavimą, demonstruos inovatyvių, patyriminių kultūros pažinimo formų programas.
LMA Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos organizuojama XXIV konferencija „Archeologijos paveldas Lietuvos muziejų rinkiniuose“; edukacinių programų platformoje ATRASK SAVO KRAŠTĄ MUZIEJUJE kuriamos virtualios pamokos, vaizdo siužetų tema "Lietuvos muziejų fenomenai: eksponatai – simboliai" kūrimas ir sklaida virtualioje erdvėje kvies „atrasti“ ir pažinti Lietuvos istoriją, kultūros ir technikos paveldą, gamtą ir meną per išskirtinius muziejų eksponatus, skatins akademinės ir švietimo bendruomenių, kūrybininkų ir vizualiųjų menų atstovų bendradarbiavimą, užtikrinantį platesnį kultūros paveldo prieinamumą.
Informacijos sklaida e-leidiniuose „Lietuvos muziejai“, www.muziejuedukacija.lt, www.museums.lt, www.muziejukelias.lt, metodinio leidinio Muziejaus pagrindai. Tarptautinis vadovas (Museum Basics. The International Handbook) – vieno populiariausių ir plačiausiai naudojamų praktinių vadovų daugelyje pasaulio šalių, išleidimas skatins muziejininkų kompetencijų ugdymą, prasmingai atsispindintį naujų muziejinių produktų kūrime.
Bendradarbiavimas su Europos muziejinių organizacijų tinklu (NEMO) ir Tarptautine muziejų taryba (ICOM) bei jos nacionaliniu skyriumi, užtikrins informacijos apie tarptautinius muziejinius procesus sklaidą ir mainus, Lietuvos muziejų veiklos pristatymą tarptautinei bendruomenei.
90000
Lietuvos muzikos informacijos centras VšĮLietuvos muzikos informacijos centras (LMIC) yra visuomenei atvira muzikos žinių erdvė ir pagrindinė Lietuvos kompozitorių natų ir įrašų leidykla šalyje, sukūrusi daug tarptautinei muzikos rinkai patrauklių produktų. LMIC palaiko ir plėtoja prieigą prie įvairių formatų Lietuvos muzikos turinio internete, suteikdamas galimybę legaliai ir nemokamai naudotis gausiais informacijos ištekliais. LMIC veikia ne tik kaip žiniasklaidos kanalas ir duomenų bazė, bet ir kaip kompetencijų centras, teikiantis ekspertinę pagalbą kitoms organizacijoms, nepriklausomiems profesionalams ir kultūros smalsuoliams Lietuvoje bei užsienyje. Toliau sėkmingai plėtojama ir naujausia LMIC iniciatyva – pirmoji šalyje natų ir įrašų e. parduotuvė „Music Lithuania“, skirta vien tik Lietuvos kompozitorių kūrybos prieinamumui įvairiais formatais.
Pozityvus LMIC veiklų poveikis ryškiai atsiskleidžia bendrame Lietuvos muzikos ekosistemos kontekste, kadangi LMIC yra viena iš nedaugio organizacijų, sistemingai dirbančių nefestivalinių ir nekoncertinių Lietuvos muzikos praktikų sferose ir taip palaikančių profesionalios muzikos ekosistemos įvairovę, pusiausvyrą bei dinamiką. Greta renginių ir festivalių, LMIC kuriami kūrybiniai produktai ir paslaugos stipriai prisideda prie Lietuvos muzikos matymo 360 laipsnių kampu.
Kadangi LMIC daugiausia dirba nuotolinių muzikos paslaugų ir produktų sferoje, didelę dalį scenos menų veiklų paralyžiavę pandemija ir karantinas LMIC funkcionavimą sulėtino tik iš dalies. Žiniasklaidos, komunikacijos, leidybos, sklaidos ir e. prekybos, ekspertinių konsultacijų ir įvairių užklausų veikla net suintensyvėjo. Nusprendus sparčiai prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių ir visuomenei suteikti daugiau „nuotolinio“ muzikos turinio – internetinių grojaraščių, tekstų, e. leidinių, vaizdo įrašų – LMIC turinio vartojimas karantino metu padidėjo 50 proc. Force majeure situacija dar stipriau išryškino LMIC veiklų aktualumą ir parengtį veikti nuotolinėmis aplinkybėmis. Šias funkcijas, įvairių medijų muzikos turinį ir skaitmeninę sklaidą ketinama stiprinti ir toliau, jeigu gyviems kontaktams, renginiams ir šalies atstovavimui užsienyje ir kitais metais aplinkybės būtų nepalankios.
1996 m. įkurtas LMIC šiandieną yra viena stipriausių muzikos sektoriaus nevyriausybinių organizacijų šalyje, užtikrinančių Lietuvos muzikos ekosistemos įvairovę, kultūros produktų alternatyvą ir paslaugų aprūpinimą bet kokiomis sąlygomis. Greta įvairių aukštos kultūrinės vertės Lietuvos muzikos kūrybinių produktų kūrimo ir profesionalių ekspertinių paslaugų bei informacijos teikimo, LMIC vykdo tarptautinę tinklaveiką, Lietuvos muzikos sklaidą užsienyje, rengia mokymus įvairioms sektorinėms kompetencijoms ugdyti, siekdamas pastiprinti nacionalinio muzikos sektoriaus konkurencingumą.
150000
Lietuvos šokio informacijos centrasVšĮLietuvos šokio informacijos centras (LŠIC) yra nevyriausybinė organizacija, kaupianti ir skleidžianti informaciją apie Lietuvos profesionalų šokio, cirko lauko nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. LŠIC skatina profesionalaus šokio, cirko lauko vystymąsi ir plėtrą vykdant aktyvią tinkląveiką, sklaidos, edukacijos bei kitas meno profesionalamas skirtas veiklas. Įgyvendinant skirtintgas programas populiarina šiuolaikinio šokio ir cirko žanrą, prisideda prie auditorijos plėtros. Aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose.
Pagrindinės LŠIC veiklos kryptys:
Informacijos ir statistikos apie Lietuvos šokio, cirko lauką rinkimas, apdorojimas bei sklaida.
Edukacinių veiklų organizavimas ir mentorystės iniciatyvų vystymas Lietuvos šokio, cirko profesuonalams.
Profesionalaus šokio, cirko lauko interesų atstovavimas valdžios institucijose, formuojant kultūros politiką.
Lietuvos šokio, cirko, meno sklaida ir pristatymas kuriant bei palaikant tarptautinius ryšius, kontaktus.
Šiuolaikinio šokio ir cirko populiarinimas ir auditorijos plėtra.
Tarptautinis bendradarbiavimas:
LŠIC organizuoja renginius, pristatančius Lietuvos šokį, cirką ir skatinančius tinklaveiką, taip pat atstovauja Lietuvos šokio, cirko menui tarptautinėse mugėse, platformose ir kituose aktualiuose renginiuose.
Su partneriais įkūrė ir toliau rengia Baltijos šokio platformą bei Baltijos šalių šokio pristatymus užsienio platformose, mugėse.
LŠIC yra aktyvus tarptautinių tinkle narys (ISPA, Aerowaves, Circusnext, Subcase), dalyvaujantis bendradarbiavimo projektuose, kuriančiuose naujas galimybes šokio, cirko laukui.
Dalyvauja tarptautiniuose "Kūrybiškos Europos" projektuose partnerio teisėmis.
Pagrindinės LŠIC veiklos:
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis "Naujasis Baltijos šokis"
Tarptautinė "Dance.lt Summer Intesive" edukacinė programa profesionalams ir mėgėjams, kūrybinės rezidencijos bei kitos edukacinės veiklos.
Vaizdo įrašai ir brošiūra pavadinimu "Lithuanian dance and Circus Scene", pristatanatys per metus šalyje įvykusias premjeras ir kūrėjus.
Projektas "Šokis žodžiu – ne[w]kritika", skirtas šokio kritikų ugdymui.
Informacinės ir edukacinės medžiagos rengimas ir sklaida;
Profesionalios bendruomenės užimtumo skatinimas.
240000
Lithuanian ShortsVšĮLITHUANIAN SHORTS – lietuviškų trumpametražių filmų agentūra, kurios pagrindiniai tikslai – rūpintis nacionalinių trumpametražių filmų sklaida Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinant edukacines veiklas kelti jaunųjų kino kūrėjų profesinę kvalifikaciją bei didinti trumpametražio kino prieinamumą Lietuvos regionuose.
Šiems tikslams pasiekti „Lithuanian Shorts" įgyvendina tokias pagrindines veiklos kryptis:
- profesinės kvalifikacijos kėlimo, edukacinius projektus:
Baltijos šalių trumpametražių filmų projektų pristatymo forumą „Baltic Pitching Forum", Baltijos šalių scenarijų rašymo rezidenciją „Baltic Shorts Residency", profesinės mentorystės programą Lietuvos kino ir televizijos moterims „Lithuanian Shorts Mentorship", trumpametražių filmų prodiuserių kompetencijų kėlimo programą Klermono-Ferano tarptautinėje filmų mugėje (Prancūzija), virtualių mokymų ciklą kino kūrėjams apie aktualius filmų gamybos, sklaidos ir platinimo aspektus;
- trumpametražio kino sklaidos ir jo kūrėjų pristatymo ir populiarinimo iniciatyvas:
edukacinių-kūrybinių pokalbių ciklą „Open Talks", tarptautinės trumpametražių filmų dienos minėjimo renginius, lietuviškų trumpametražių filmų programų pristatymą Lietuvos ir užsienio kino renginiuose bei šalies kino teatruose, kasmetinio lietuviškų trumpametražių filmų katalogo sudarymą ir leidybą, Vilniaus tarptautinį trumpųjų filmų festivalį.
„Lithuanian Shorts" priklauso pasaulinei trumpametražio kino sklaidą skatinančiai organizacijai "Short Film Conference", Europos trumpametražių filmų ir video meno platinimo tinklui "Short Circuit".
45000
Meno avilysVšĮMeno avilys, kaip visuomenės naudai veikiantis kino ir medijų edukacijos bei tyrimų centras nuo įsteigimo inicijavo ir atstovavo daugelį šiandien savaime suprantamų, tačiau anuomet novatoriškų kultūros lauko procesų. Organizacija sistemingai seka ir įgyvendina geriausių pasaulio praktikų taikymą Lietuvoje. Vysto visuomenei svarbias kultūrines iniciatyvas, kelia sektoriaus kvalifikaciją, suteikia platformą kultūros profesionalų idėjų įgyvendinimui, vykdo visuomenės edukavimo veiklas bei įgyvendina tarpsritinius projektus, apjungiančius skirtingas meno sritis. Nuo 2018 yra Lietuvos kultūros tarybos strateginis partneris, prisidedantis prie kultūros prieinamumo didinimo regionuose.
Strateginės organizacijos kryptys bei tęstiniai uždaviniai:
- Kino ir medijų edukacija bei tyrimai. Ypatingas dėmesys skiriamas regione esančių kultūros įstaigų, atminties institucijų bei tuose pačiuose regionuose veikiančių mokyklų bendradarbiavimo veikloms.
- Skaitmeninės humanitarikos projektai. Kokybiško skaitmenino, kultūrinio, susikertančių medijų turinio kūrimas ir derinimas su humanitarinių mokslinių tyrimų duomenimis.
- Tarpsritiniai renginiai. Sąlygų įvairių sričių kuratorių bei kultūros profesionalų bendradarbiavimui sudarymas, visuomenei atvirų renginių organizavimas.
- Kino ir medijų erdvė "Planeta". Kino ir medijų edukacijos bei tyrinėjimo erdvė "Planeta" (Goštauto g. 2, Vilnius) kurioje vykdoma kino ir medijų edukacijos, Mediatekos bei įvairių tarpsritinių projektų veiklos.
- Patirties perdavimas. Siekiant tolygaus kultūros paslaugų prieinamumo Lietuvoje, nuolat vykdomas Meno avilio sukauptos patirties perdavimas, ypatingą dėmesį skiriant regionuose esančioms organizacijoms.
75000
Menų spaustuvėVšĮ2019-2021 m. „Menų spaustuvės" strategijoje numatyti tikslai įgyvendinami vadovaujantis atvirumo, vykdomų veiklų meninės vertės kokybės bei teikiamų paslaugų prieinamumo didinimo principais. 2021 m. bus siekiama stiprinti „Menų spaustuvės", kaip atviros ir vientisos scenos menų organizacijos, pasižyminčios išskirtinumu ir bendruomeniškumu, idėją. Ši idėja bus stiprinama užtikrinant kokybišką „Menų spaustuvės" repertuaro formavimą, taikant profesionalumo ir atsinaujinimo kriterijus, pristatant žiūrovui šiuolaikinių menų įvairovę. Šalia to, numatoma formuoti organizacijos viziją atitinkančią rezidencijų programą: bus užtikrinamas vietos rezidentų kaitos ir kokybės problemos sprendimas, tobulinama užsienio rezidentų programa.
2021-aisiais organizacija yra numačiusi kelias veiklų sklaidos kryptis: pristatyti renginius sostinėje įsikūrusiose savo patalpose, kreipti savo veiklas į regionus bei veikti tarptautiniame lauke. Ateinančiais metais šiuolaikinis teatras vaikams bus pristatomas penkiose skirtingose šalies teritorijose – tai iš viso sudarys 24 lietuviškus ir norvegiškus spektaklius. Taip pat numato dar vieno naujo žanro sklaida šalies regionuose - 2020 m. gatvės teatro festivalio SPOT metu Lietuvos kūrėjams pritaikytas danų trupės DON GNU spektaklis „Balansuojantis žmogus" likus mėnesiui iki 2021 m. festivalio bus rodomas Alytaus, Biržų, Kintų, Visagino ir Radviliškio parkuose ir skveruose. Organizacijos sklaidos tarptautiškumą lemia dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, tokiuose kaip „Baltic Circus on the Road", narystė tinkluose (TEH, IETM, Nordic-Baltic Circus Network, Circostrada) bei rengiami telktiniai (taip pat nuotoliniai) kultūros ir meno organizacijų bei kūrėjų pristatymai (showcase, speed-meetings) užsienio ekspertams.
Organizacijos 2021 m. edukacinės programos bus skirtos profesinėms bendruomenėms ir renginių lankytojams. Tarp veiklų profesionalams - edukacinės programos organizacijos rengiamų tarptautinių festivalių SPOT, KITOKS ir „Naujojo cirko savaitgalis" metu, šiuolaikinio cirko bendruomenės stiprinimas per tarptautinius projektus, tokius kaip ARTiculate Circus. Taip pat 2021 m. organizacija didelį dėmesį skirs regionų profesionalams, dirbantiems su vaikais ir jaunimu. Ši veikla bus įgyvendinama kartu su partneriais –„Assitej Norge" ir „Dansearena nord". Prie šiuolaikinio cirko, gatvės teatro ir vaikams kuriančių profesionalų edukacijos prisidės ir tarptautinių rezidencijų programos dalyviai – užsienio menininkai. Jaunajai sostinės publikai skirta edukacija vyks festivalio KITOKS rėmuose veikiančios programos „Jaunimo ugdymas menu" metu, o į regionų jaunimą orientuotos edukacinės veiklos bus vykdomos projekte „Be sienų: teatras vaikams ir jaunimui". Organizacija taip pat rengia plačiajai publikai prieinamus nemokamus pažintinius ir edukacinius renginius.
240000
MO muziejusVšĮMO muziejus - didžiausias Lietuvoje privatus modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus, įkurtas Danguolės ir Viktoro Butkų 2009 m. kaip Modernaus meno centras (MMC). Muziejus atidarytas 2018 m. spalio 18 d. ir jau dabar yra sukaupęs unikalią, beveik 6 000 vienetų lietuviško modernaus ir šiuolaikinio meno kolekciją.
Muziejų suprojektavo garsus JAV architektas Daniel Libeskind. Jau per pirmuosius veiklos metus muziejus sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio ir virš 200 000 lankytojų. Muziejaus sulaukė įvertinimo ir pripažinimo Lietuvoje bei užsienyje. Iš karto tapo lyderiaujančia kultūros institucija socialiniuose tinkluose.
2021 metais MO muziejus pristatys dvi didžiąsias, 3 mažąsias parodas ir 4 interaktyvias parodas muziejaus hole, pateiksiančias netikėtus MO muziejaus kolekcijos pjūvius.
Didžiojoje parodoje „Sunkus amžius. Szapocznikow - Wajda - Wroblewskis“ (2021 pavasaris) pristatoma trijų garsių pasaulio menininkų – kino režisieriaus A. Wajdos , skulptorės A. Szapocznikowos ir tapytojo A. Wróblewskio kūryba. Šiuos menininkus sieja ne tik artimos gimimo datos ir ankstyva tėvų netektis, bet ir panašios paauglystės trauminės patirtys, palikusios ypatingą žymę jų gyvenime ir kūryboje. Šiandien šie trys menininkai laikomi geriausiais ir reikšmingiausiais kūrėjais pokario Lenkijoje.
Didžiojoje parodoje „Šventė“ (2021 ruduo) atskleidžiama švenčių ir šventimo reikšmė. Tai gali būti pasipriešinimas varžančioms politinėms santvarkoms, socialinėms struktūroms bei kultūrinėms normoms. Parodoje eksponuojamos lietuvių menininkų fotografijos bei VDU archyvo dokumentinė medžiaga apie subkultūrų gyvenimą Lietuvoje nuo 1960-ųjų iki šių dienų.
Mažojoje parodoje „Sunkus amžius: Vilnius 1939–1949“ pristatoma Lietuvoje mažai tyrinėta tema – Vilniaus ir vilniečių vizijos bei tikrovė 1939–1949 m. Ji sumanyta kaip kontekstinė siekiant lankytojus įvesdinti į didžiąją MO muziejaus parodą „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wróblewski – Wajda“. Pasitelkdami dailės kūrinius, fotografijas, filmus ir dokumentinę medžiagą kviesime lankytojus kiek kitaip pažvelgti į Vilniaus miesto identitetą ir kultūrinį gyvenimą.
Mažoji paroda „Ežeras pilnas žvaigždžių“ yra skirta vaikams. Joje atskleidžiame, kaip meno ir gamtos patyrimas veikia vaikų kognityvinį vystymąsi. Pasitelkiant MoMA muziejuje išvystytą Vizualiojo mąstymo strategiją, vaikai lavins kritinį mąstymą ir individualų meno suvokimą diskutuodami apie kūrinius.
210000
OperomanijaVšĮ2021 m. „Operomanija“ tęsia darbus siekdama pagrindinio tikslo – šiuolaikinės operos, naujojo muzikos teatro ekosistemos puoselėjimo. Veiklų programa adaptuota pasaulyje siaučiančios pandemijos Covid-19 realijoms. Pagrindinis dėmesys sutelktas į kūrybinius procesus ir jaunos kartos kūrėjų ir prodiuserių ugdymą. Neatsisakoma ir nacionalinės bei tarptautinės repertuaro sklaidos, tačiau rezervuojama galimybė laisvai koreguoti maršrutus ir kontekstus, prisitaikant prie Covid-19 pandemijos realijų, besikeičiančių žiūrovų įpročių ir vis atsinaujinančių Vyriausybės nurodymų bei apribojimų.
Programa racionaliai apgalvota, subalansuota, siekiant neapleisti nei vienos iš organizacijos vykdomų veiklos krypčių – repertuaro, edukacijos, leidybos, tarptautinės sklaidos, kūrybinių procesų skatinimo. Tačiau pagrindinis dėmesys sutelktas į veiklas, kurios mažiausiai gali būti paveiktos apribojimų, kas užtikrina prasmingą gyvavimą 2021 m., organizacijos stiprinimą ir kruopštų pasiruošimą 2022 m.
130000
RupertasVšĮRupert yra nepriklausomas, ne pelno siekiantis meno, rezidencijų ir edukacijos centras, veikiantis Vilniuje nuo 2012 metų.
Rupert programomis siekiama kurti diskusijų ir bendradarbiavimo galimybes tarp vietos ir tarptautinių menininkų, meno organizacijų ir kitų kūrybinių sričių, mokslo atstovų. Veikdamas kaip platforma, centras siekia užtikrinti dinamiškus žinių, meninių praktikų ir idėjų mainus bei paversti šias naujai susiformavusias bendradarbiavimo formas, prasmes ir dialogus į meninius, socialinius arba bendruomeninius projektus, meninę produkciją, parodas ir kitus apčiuopiamus rezultatus.
Rupert veikla sudaryta iš trijų pagrindinių – rezidencijų, alternatyvios edukacijos ir viešosios – programų.
Rupert alternatyvios edukacijos programa siekia užpildyti pertrūkį tarp meno edukacijos ir profesionaliosios kūrybos, suteikdama platformą jauniems ir perspektyviems kūrėjams pradėti tarptautinę karjerą. Programa skatina keitimąsi žiniomis, siekia papildyti akademinį lauką savarankiško mokymosi praktikomis, kartu telkiant individualius kūrėjus į bendruomenę. Alternatyvios edukacijos programa yra mokslinio laipsnio nesuteikianti programa, joje dalyvauti atrenkama nedidelė grupė žmonių, kuriems sukuriamos sąlygos įgyvendinti savo projektus ir gauti reikalingą praktinę bei teorinę pagalbą.
Rupert rezidencijų programa yra skirta Lietuvos ir tarptautiniams meno kūrėjams ir mąstytojams: menininkams, kuratoriams, rašytojams, tyrėjams ir kitų kūrybinių veiklų atstovams. Programa suteikia galimybę kurti ir gyventi Vilniuje, vykdyti individualius projektus ir įsitraukti į Vilniaus bei regiono šiuolaikinio meno lauką. Rezidencijų metu dalyviai kviečiami prisijungti prie Rupert alternatyvios edukacijos, viešosios programų, dalyvauti paskaitose, diskusijose ir kūrybinėse dirbtuvėse su užsienio ir vietiniais kuratoriais, menininkais, tyrėjais. Taip pat, Rupert kuratorių komandai tarpininkaujant, patiems tapti mentoriais ir veiklų iniciatoriais Rupert programų rėmuose. Rezidentų supažindinimu su vietos kultūrine scena bei aktualiomis konsultacijomis rūpinasi Rupert kuratoriai. Atviras kvietimas teikti paraiškas į Rupert rezidencijų programą yra skelbiamas vieną ar du kartus per metus.
Rupert kuruojama viešoji programa veikia paraleliai edukacinei ir rezidencijų programoms, ji susideda iš atvirų ir nemokamų paskaitų, kūrybinių dirbtuvių, seminarų, parodų ir jas lydinčių renginių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Plėtoti kasmet kitą metų temą šios programos rėmuose yra kviečiami tarptautiniai ir Lietuvos meno profesionalai, pasaulyje žinomi meno kūrėjai, kuratoriai, filosofai, meno tyrėjai. Viešoji programa siekia pristatyti naujus kūrinius ir meninius eksperimentus, įtraukti plačiąją visuomenę ir savo sričių profesionalus į šiuolaikinio meno procesus.
Rupert programos yra nemokamos, veiklas remia Lietuvos kultūros taryba, atskirus projektus - Nordic culture fund, Vilniaus miesto savivaldybė, kūrybinių industrijų centras „Pakrantė".
120000
Skalvijos kino centrasVšĮ„Skalvijos“ kino centras – seniausias kino teatras Vilniuje, pristatantis išskirtinį išliekamąją vertę turintį filmų repertuarą bei vykdantis edukacines programas, ugdančias žiūrovų kultūrines bei kūrybines kompetencijas. Pagrindinis repertuaro sudarymo principas – kultūrinė, geografinė, tematinė, žanrinė įvairovė.
„Skalvijos“ kino centras rengia kino festivalius, kino klasikos seansus, retrospektyvas ir kitus kino renginius, padedančius pristatyti svarbius kino reiškinius bei asmenybes, plėtoja edukacinę veiklą, prisideda prie mažiau galimybių turinčių visuomenės grupių (neįgaliųjų, vaikų ir jaunimo iš rizikos šeimų, senjorų, didelių šeimų ir t. t.) kultūrinės integracijos didinimo.
Svarbiausi projektai – Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, Kino klasikos vakarai, autorinės retrospektyvos, filmų ir edukacinių užsiėmimų ciklas šeimoms „Karlsono kinas“, kino edukacijos programa bendrojo lavinimo mokykloms „Mokausi iš kino“, kino mokykla vyresniųjų klasių moksleiviams „Skalvijos“ kino akademija.
60000
Thomo Manno kultūros centrasVšĮThomo Manno kultūros centras kūrybinėmis ir kultūrinėmis iniciatyvomis skatina visuomenės domėjimąsi profesionalia Lietuvos kultūra ir menu, puoselėja humaniškumo ir demokratijos tradicijas. Jau 25-erius metus veikianti kultūros institucija nuosekliai rūpinasi Europos istorijos, meno, kultūros, tapatybės temų pristatymu, aptarimu, aktualinimu, permąstymu rengiant viešas paskaitas, diskusijas, knygų pristatymus. Įgyvendinant šias veiklas, kultūros centre puoselėjamas tvarumas, ilgaamžiškumas ir platus tarptautinis bendradarbiavimas visuose lygiuose, tuo pačiu integruojantis į Lietuvos Vakarų regiono kultūros veiklas.
Thomo Manno kultūros centro organizuojami renginiai, ypač tarptautinis Thomo Manno festivalis ar Nidos forumas suteikia galimybę jaunajai kartai, vietos bendruomenei ir Neringos svečiams susipažinti su aukšto profesinio lygio kūrybine veikla, prisideda prie Kuršių nerijos krašto savitumo sklaidos, siekia į kultūrinę veiklą įtraukti vietos gyventojų ir atvykstančios publikos įvairias socialines grupes, sudaro sąlygas lankytojų savišvietai ir kūrybiškumo ugdymui. Thomo Manno festivalio muzikos, diskusijų, dailės ir kino programoms atrenkami aukščiausio lygio ne tik Lietuvos, bet visos Europos ar net pasaulio reprezentantai. Sudarant menines programas, orientuojamasi į šiandienos aktualijas: 2020 m. pradėtas trijų metų tarptautinio Thomo Manno festivalio temų ciklas „Kultūros kraštovaizdžiai: Orų ženklai - Pakrantės - Kaimyniniai namai“ atveria labai daug galimybių interpretuojant mūsų gyvenimą XXI a. visuomenės, ekologijos, ekonomikos, geopolitikos, kultūros aspektais.
Rengiant kultūrines ir edukacines programas, Thomo Manno kultūros centras analizuoja auditoriją ir atsižvelgia į auditorijos socialinę charakteristiką, t. y. edukacinę ir komunikacinę programą rengia pagal atskiras socialines grupes ir šių grupių sociokultūrinę charakteristiką. Pastebima, kad vykdydami ugdomąją veiklą, įtraukiant mokinius ir studentus tiek tarptautinio Nidos Forumo metu, tiek įgyvendinant Esė projektą Thomo Manno festivalio metu, dalyviai ir auditorija jaunėja.
Įgyvendinant VšĮ Thomo Manno kultūros centras strateginę renginių ir projektų programą, nuolat bendradarbiaujama tiek su Lietuvos, tiek užsienio organizacijomis. Būtina pabrėžti, kad Thomo Manno kultūros centro strategija paremta savanorystės programos skatinamu ir puoselėjimu. Savanorystės principais veikia ir tarptautinis kuratoriumas, t.y. aukščiausio lygio profesionalios kultūros Lietuvos ir užsienio atstovai, jau daugiau kaip 20 metų negailėdami laiko ir intelekto prisideda prie Thomo Manno kultūros centro veiklų puoselėjimo ir tvarumo. Thomas Manno Festivalio tvarumą (ilgaamžiškumą ir platų tarptautinį bendradarbiavimą visuose lygiuose), tuo pačiu integruojantis į Lietuvos Vakarų regiono kultūros veiklas.
45000

Sužinokite pirmieji

Prenumeruokite naujienlaiškį ir gaukite svarbiausią informaciją apie Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, renginius ir kultūros situaciją Lietuvoje!