- Pagrindinis
- Organizacijoms
- Finansuoti projektai
- Strateginis mėgėjų meno renginių finansavimas
Programa
Strateginis mėgėjų meno renginių finansavimas
- 2024
- I finansavimo konkursas
Apie
Skirta sudaryti sąlygas gyventojų meninei raiškai ir kūrybingumui skatinti, įgyvendinti mėgėjų meno renginius, užtikrinančius dainų ir šokių švenčių tradicijos tęstinumą, stiprinančius etnografinių regionų ir kitų savitų Lietuvos vietovių kultūrinį tapatumą, didinančius kultūros prieinamumą ir tradicijų puoselėjimą, skatinančius gyventojų dalyvavimą įvairių sričių mėgėjų meninėje veikloje, gerinančius sociokultūrinę aplinką Lietuvos regionuose.Ekspertų darbo grupė
| Vardas, pavardė | Kompetencija |
|---|---|
| Agota Zdanavičiūtė | Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas |
| Aistė Ptašinskaitė-Paukštė | Bendruomeninis menas |
| Inga Zinkevičiūtė | Bendruomeninis menas |
| Milda Valančiauskienė | (Išorinis ekspertas) |
| Vytautas Tetenskas | (Išorinis ekspertas) |
190 000 €
Paskirstyta
10
FINANSUOTI PROJEKTAI
| Organizacijos pavadinimas | Juridinis statusas | Projekto pavadinimas | Projekto aprašymas | Finansavimo suma, eur |
|---|---|---|---|---|
| Anykščių kultūros centras | Biudžetinė įstaiga | Tarptautinis lietuviškų mėgėjų teatrų festivalis „ARTimi“ | Tarptautinis lietuviškų mėgėjų teatrų festivalis ,,ARTimi" 2024 m. birželio mėn. Anykščiuose bus organizuojamas 9-tą kartą. Projekto veiksmo vietos: Anykščių kultūros centras, Anykščių menų inkubatorius – menų studija, Anykščių r. Niūronių kaimas – Arklio muziejaus patalpos ir teritorija. Festivalio vykdymu siekiama Anykščių ir Lietuvos žiūrovams pristatyti užsienio šalyse gyvenančių ir dirbančių lietuviškų mėgėjų teatrų, menininkų kūrybą, skatinti tarptautinį, kūrybinį bendradarbiavimą, puoselėjant lietuviško teatro, lietuviško žodžio tradicijas. Projekto tikslas: pritraukti ir paskatinti projekte dalyvauti Lietuvoje bei užsienyje kuriančius lietuviškus teatrus bei pristatyti žiūrovams teatro spektaklių premjeras; inicijuoti kūrybines teatro dirbtuves, skatinant teikti Anykščių krašto bei kitų Lietuvos regionų žmonėms pažintinę, švietėjišką kokybiškos kultūros prieinamumo naudą; kokybiškos kultūros pagalba, skatinant tarptautinę partnerystę, ugdyti visavertę, kūrybišką asmenybę, siekiančią pažinti, lavėti, tobulėti, vertinti ir per teatro formas gilinti savirealizaciją, savišvietą bei kokybišką laisvalaikio praleidimą. Festivalyje kviečiami dalyvauti užsienio šalių lietuviškų mėgėjų teatrų kolektyvai ir režisieriai bei produktyviai, inovatyviai, kūrybiškai ir naujus teatrinius sumanymus pateikiantys Lietuvos teatrų kolektyvai ir jų vadovai. Festivalio vykdomos veiklos suteikia galimybę rajono ir Lietuvos bendruomenių nariams stebėti spektaklius, dalyvauti teatro kūrybinėse dirbtuvėse ir gauti pakankamai žinių bei informacijos apie teatro poveikį ir naudą žmogui. | 10500 |
| Kauno kultūros centras | Biudžetinė įstaiga | Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“ | „Kauno dainų ir šokių šventė“ – vienas svarbiausių kultūrinių renginių Kauno regione. Šventės stiprybė, ypatybė – masiškumas, dalyvių ir žiūrovų gausa. Kas dveji metai organizuojamame renginyje dalyvauja ne tik Kauno chorinio dainavimo, tautinių šokių, mėgėjų ir profesionalų muzikantų kolektyvai, bet kiekvieną kartą sulaukiama ir svečių iš kitų Lietuvos miestų bei rajonų. Ne mažiau kaip 40 proc. renginyje dalyvaujančių mėgėjų meno kolektyvų yra ne žemesnės nei 2-osios kategorijos. „Kauno dainų ir šokių šventė“ sulaukia daug žiniasklaidos dėmesio, teigiamai vertinama dalyvių, žiūrovų, visuomenės. Visos projekto veiklos, siekiant skatinti kultūros prieinamumą visų amžiaus grupių ir socialinių sluoksnių žmonėms, žiūrovams ir dalyviams – nemokamos. 2024 m. birželio 29 d. Kauno dainų slėnyje įvyks Jubiliejinė dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“. Tai yra šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ vienas iš renginių. Visi renginiai vyks nuo 2024 m. birželio 29 d. iki 2024 m. liepos 6 d. Lietuvos Dainų šventės renginių ciklas, prasidedantis Kaune, įprasmina pirmąją Dainų šventę, įvykusią 1924 m. Tai išskirtinis renginys, kurio pagrindinė ašis – tautiškumas, vertybės ir emocinis patyrimas, puoselėjantis tautinį identitetą. Projekte dalyvaus specialiai suburtos komisijos atrankas praėję vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų mišrūs, vyrų ir moterų chorai, vokaliniai ansambliai, liaudies šokių grupės ir ansambliai, folkloro ansambliai, tradicinės instrumentinės muzikos grupės, orkestrai, dainų ir šokių ansambliai, kapelos. Renginyje dalyvauti bus pakviesti Kauno ir kitų miestų bei rajonų kolektyvai, numatoma sulaukti svečių iš Jungtinių Amerikos valstijų, Baltijos šalių. Jubiliejinė šventė vyks rekonstruotame ir šiuolaikiškame Kauno dainų slėnyje. Šventės metu bus galima išgirsti daugiau nei 30 kūrinių – lietuvių klasikos ir visiškai naujų. Išskirtinai jubiliejinę Dainų dieną „Miškais kalnai žaliuoja“ puoš lietuvių liaudies šokiai, meninės projekcijos. Pagrindinis projekto tikslas – išsaugoti dainų švenčių, vykdomų kas dveji metai Kaune, tradicijos tęstinumą. Didinti kultūros prieinamumą, įtraukiant vietos gyventojų ir atvykstančių svečių auditorijas, skatinti kultūros raiškos įvairovę ir plėtoti aukštos kokybės kultūros paslaugas, nematerialaus paveldo vartojimą ir išsaugojimą. Puoselėti demokratines vertybes, pilietinį ir tautinį išprusimą, visuomenės solidarumą, kartų dialogą. Prisidėti prie kultūrinio turizmo plėtros Kaune. Projekto įgyvendinimo komandos siekis – tradicinius ir autentiškus kūrinius perteikti moderniu ir šiuolaikišku stiliumi, išlaikant originalumą ir vertę, kad dalyviams ir lankytojams, ypatingai vaikams ir jaunimui, būtų patrauklu ir naudinga stebėti bei dalyvauti renginių veiklose. „Dainų švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ (2003 m.) yra įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Meno mėgėjai, dalyvaudami švenčių veiklose, prisideda prie tradicijos išsaugojimo ir puoselėjimo. Įgyvendinant projekto veiklas skatinamas įvairių sričių mėgėjų meno kolektyvų kūrybinis aktyvumas, mėgėjų ir profesionalų kultūrinis bendradarbiavimas, užtikrinamas kokybiškas ir turiningas laisvalaikio praleidimas. Dalyvavimas renginiuose skatina pasididžiavimo jausmą savo miestu ir šalimi, jos istorija. Dalyvaudami projekte dalyviai ir žiūrovai prisideda prie Kauno ir Lietuvos vardo garsinimo. | 15000 |
| Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ | Asociacija | Lietuvos vakarų krašto dainų šventė | Tradicinė Lietuvos Vakarų krašto dainų šventė vyksta kasmet. 2024 m. ji vyks birželio 8–9 dienomis.Ją rengia Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“, kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionaliniu kultūros centru. Dėl pandemijos ji nebuvo rengiama nei 2020 metais, nei 2021 metais ir tik nuo 2022 m. bei 2023 m. vėl rengiama pastoviai. Lietuvos Vakarų krašto dainų šventėje atsispindi esminiai dainų švenčių bruožai, principai ir siekiamybės: šventės tautinis-etninis pobūdis, nūdienos aktualumas, chorinės bei muzikinės kultūros tradicijų puoselėjimas, jų tęstinumas, šventės dalyvių įvairovė ir gausa, programos universalumas, žanrinė darna bei jos geras pasirengimas, meninio lygio ir kokybės siekis, daugiažanrinis jų pobūdis ir visų tradicinių meno sričių apjungimas bei darna vienai idėjai. Lietuvos Vakarų krašto dainų šventės dalyviai tai: vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų chorai, tautinių ir pramoginių šokių kolektyvai, folkloro bei liaudies instrumentų orkestrai ir ansambliai, pučiamųjų instrumentų orkestrai ir kiti atlikėjai. Tradiciškai į Klaipėdos Vakarų krašto dainų šventę suvažiuoja per 250 mėgėjų meno kolektyvų, tai daugiau nei 7000 dalyvių iš visos Lietuvos. Lietuvos Vakarų krašto dainų šventės renginiai vyks dvi dienas (2024 m. birželio 8–9 dienomis). Be pagrindinio dainų šventės koncerto Klaipėdos Vasaros koncertų estradoje bus rengiami ir kiti renginiai, tai: atskirų žanrų (chorų, šokių, orkestrų pasirodymo koncertai Klaipėdos miesto Atgimimo aikštėje, Laikrodžių muziejaus kiemelyje, senamiesčio bei kitose erdvėse. Dainų šventės dieną vyks dalyvių eitynės (nuo miesto savivaldybės iki Vasaros koncertų estrados), eitynių metu vyks kariliono muzikos koncertas šventės dalyviams, gėlių padėjimo ceremonijos prie paminklų tremtiniams, Mažvydui ir Dainų švenčių žymioms asmenybėms. Abi dienas Vasaros koncertų estrados teritorijoje bus organizuojama tautodailininkų mugė, kiti renginiai miesto bendruomenei ir svečiams. Dainų šventės pasirengimo metu chorų vadovams, muzikos pedagogams ir kitiems dalyviams bus organizuojami seminarai, kursai kuriuose bus detaliai analizuojama šventės programa, pasirengimo šventei problemos bei kiti aktualūs su švente susiję klausimai. Dainų šventei rengti padės didelis būrys savanorių (per 100), kurie pagelbės šventės dalyvių priėmimo, registracijos, apgyvendinimo, maitinimo ir visų renginių metu. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“, rengdama tradicinę Lietuvos Vakarų krašto dainų šventę, aktyviai bendradarbiauja su daugelio Lietuvos regionų savivaldybėmis, meno kolektyvais bei Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, kitomis organizacijomis: Lietuvos chorų sąjunga, Lietuvos muzikos sąjunga ir t.t. Jų meno kolektyvai bei nariai aktyviai dalyvauja ne tik pasirengimo darbuose, bet ir veda seminarus, diriguoja dainų šventei, yra atskirų žanrų kolektyvų kuratoriai, o ir su savo kolektyvais atvyksta į Klaipėdą, dalyvauja koncertuose ir kituose renginiuose, pristato savo organizacijų veiklą, dalinasi patirtimi ir pan. Palaikome tamprius ryšius su visų žanrų šakinėmis organizacijomis (Tautinės muzikos asociacija „Trimitatis“, VšĮ „Edukateka”, Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija ir kt.). Apie Lietuvos Vakarų krašto dainų šventę informacija bus viešinama vietinėje ir respublikinėje spaudoje, radijuje ir televizijoje, internete bei socialiniuose tinklapiuose, o tiesioginės dainų šventės transliacijos internete sulaukia daugiau nei 500 tūkst. peržiūrų bei puikių atsiliepimų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso Pasaulio. Be to rengiama reklama mieste, atspausdintos ir platinamos afišos, bukletai, skrajutės ir t.t. Informaciją apie Tradicinę Lietuvos Vakarų krašto dainų šventę galima rasti internete: https://www.youtube.com/watch?v=9WrcMVvbjOE arba https://www.youtube.com/results search_query=Vakar%C5%B3+Lietuvos+kra%C5%A1to+dain%C5%B3+%C5%A1vent%C4%97 bei Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ internetinėje svetainėje: https://www.aukuras.org/renginiai/lvkds . Visa tai daro teigiamą poveikį miesto bendruomenei, ženkliai prisideda prie kultūrinės atskirties mažinimo, o platus dainų šventėse meno mėgėjų žanrų, dalyvių spektras dar daugiau prisideda bei suaktualina renginį atskirose bendruomenėse, daro jį populiarų, mėgstamą ir laukiamą. | 32000 |
| Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ | Asociacija | XXIII Tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas | Tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas Klaipėdoje gyvuoja jau daugiau nei 47 metus (rengiamas nuo 1976 m.). Savo aktualumu, originalumu, renginių gausumu ir jų kokybe patraukia į save didelį dėmesį ne tik Lietuvos, bet ir užsienio specialistų. Jis tvirtai parodo, kad tokio pobūdžio renginys yra prestižinis, labai prasmingas ir reikšmingas bei tęstinis įvykis ne tik Klaipėdoje, turintis didžiulį rezonansą Lietuvoje ir užsienyje. Konkursas garsina Klaipėdos miestą, prasmingai puoselėja jos kultūrinį paveldą, daro nenuginčijamą įtaką ne tik regiono chorinei kultūrai, o ir visos muzikinės, ypač chorinės, kultūros raidai Lietuvoje. Svarbu paminėti ir tą faktą, kad konkurse dalyvauja geriausi Lietuvos bei užsienio chorai, kad tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas vis aktyviau įsilieją į Europos chorinę kultūrą. Tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas sukviečia per 25 užsienio šalių kolektyvų, o konkurso vertinimo komisiją sudaro žymiausi Lietuvos ir užsienio chorinio meno specialistai. XXIII Tarptautinio Stasio Šimkaus konkurso vertinimo komisiją sudaro žymūs pasaulio ir Europos chorinio meno ir tarptautinių organizacijų nariai. Konkursas vyks 2024 metais gegužės 16–19 dienomis. Konkurso programą sudaro eilė renginių: tai konkursai (konkursas vyks dviem turais –Klaipėdos koncertų salėje ir Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje); konkurso dalyvių koncertai (Klaipėdoje, Palangoje, Gargžduose, Kretingoje, Nidoje ir kt.); seminarai konkurso dalyviams bei chorinei bendruomenei; konkurso chorų dalyvių vakaronės ir ekskursijos po Vakarų Lietuvos miestus bei žymias vietas. Šiame konkurse dalyvauja atrinkti aukšto meninio lygio Lietuvos ir užsienio vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų chorai bei ansambliai. Kviečiami kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, Vengrijos, Anglijos, Danijos, Švedijos, JAV, Prancūzijos, Italijos ir kitų šalių. Konkursas aktualus tuo, kad skatina lietuvių chorus siekti meninių aukštumų. Konkursas tampa didžiuliu meniniu įvykiu visoje Vakarų Lietuvoje, kurio koncertus turi galimybę išgirsti ir plačioji visuomenė. Kita vertus, tai labai svarbi sklaidos priemonė supažindinant užsienio kolektyvus su Lietuva ir jos kultūra bei chorinėmis tradicijomis, garsinant pasauliui Lietuvos iškiliųjų kompozitorių kūrybą. Konkursas garsina Lietuvos vardą pasaulyje, jis yra įtrauktas į Europos chorų konkursų ir festivalių rejestrą, informacija apie jį skelbiama žurnale „Europa Cantat“, tarptautinių festivalių ir konkursų tinkle Choral Festival Network - CFN bei CETR - Central European Trade Register, ICB Choral Journal. Konkursas skatina Lietuvos kultūros ir meno atsinaujinimą, kultūros sklaidą regionuose; puoselėja Lietuvos chorinę kultūrą, propaguoja Lietuvos chorinę muziką, stimuliuoja Lietuvos chorinę veiklą, kelia Lietuvos chorinės kultūros prestižą; skatina chorinės muzikos kūrybą bei Lietuvos ir užsienio chorų bendradarbiavimą; ugdo visuomenės susidomėjimą ir pagarbą choriniam menui; skatina chorų kūrimąsi, sudaro sąlygas Lietuvos chorams kelti meninį meistriškumą ir pelnyti tarptautinį pripažinimą; puoselėja Lietuvos istorinio nematerialaus dvasinio paveldo išsaugojimą bei tradicijas. Tradiciškai jis rengiamas kas dvejus metus. Konkursas buvo rengiamas rudenį, tačiau apsvarsčius visus teigiamus ir neigiamus faktorius, buvo nuspręsta konkurso laiką perkelti į pavasarį. Tokiu laiku rengiamas konkursas daugiau pritraukia užsienio kolektyvų, o tuo pačiu galima plačiau juos supažindinti su Vakarų Lietuva. Rengiant šį projektą pastebėta ir tai, kas mus labai neramina. Visų pirma tai bendros tendencijos, kurios nėra labai palankios chorinės kultūros bei dainų švenčių tradicijų puoselėjimo ir plėtros raidai. Todėl keldami konkurso strateginius tikslus, koncentruojamės į lemiamus chorinės kultūros iššūkius, visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius faktorius, akcentuojame chorinės kultūros tvarumo principus, meninius bei sociakultūrinius veiksnius, ieškome sąlyčio taškų su konkrečiomis bendruomenėmis, atsižvelgdami į atskiras bendruomenių grupes bei jų poreikius pagal amžių, jų socialinius ekonominius bei kultūrinius-meninius poreikius. Pagal galimybes stengiamės mažinti tų grupių atskirtis: rengiami seminarai, koncertai, vakaronės, susitikimai, pokalbiai ir pan. Siekdami efektyviau priartinti bei pasiekti mėgėjų meno kolektyvus, pagal jų veiklos pobūdį praplėtėme dalyvaujančių chorų kategorijų skaičių (įtraukėme sakralinės muzikos ir folklorinių chorų kategorijas bei vokalinius ansamblius). Pakoregavome ir konkurso koncertų strategiją įtraukdami į juos ir geriausius mėgėjų chorus, kurie nedalyvauja konkurse, tačiau jie tampa konkurso svečiais ir noriai dalyvauja programose. Tokiu būdu pritraukiami geriausi Lietuvos vaikų bei jaunimo chorai, kurie potencialiai ateityje gali tapti ir konkurso dalyviais, tuo pačiu pritraukiame ženkliai didesnį bendruomenės sluoksnį: didėja konkurso sklaida ir reikšmė miestui, regionui bei visai chorinei Lietuvos kultūrai. | 25500 |
| Lietuvos chorų sąjunga | Asociacija | Festivalis-akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“ | Festivalis-akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“ – tęstinis (šį kartą – berniukų jaunučių), kas antrus metus vykstantis festivalis, pritraukiantis įvairiuose Lietuvos regionuose veikiančius berniukų chorus. 2024 m. lapkričio 23 arba 24 dieną (data tikslinama) festivalis-akcija vyks Jurbarke (kultūros centre arba Raudonės pilyje). Festivalis įgyvendina regioninės kultūros plėtros programą, kuria stengiamasi pritraukti vaikų chorus iš atokiausių Lietuvos kampelių. Programoje: 10–12 lietuvių autorių kūrinių chorams, kuriuos atliks 10–15 Lietuvos berniukų jaunučių chorų Jungtinis choras. Vienas iš jų – festivalio himnu tapęs B. Gorbulskio „Ant kiekvieno kalnelio“, eilės Just. Marcinkevičiaus. Kadangi šie (2023) metai paženklinti Juozo Gudavičiaus, gimusio Sklausčiuose (Jurbarko r.), 150-sioms gimimo metinėms, bus bandoma įtraukti ir jo kūrinius, sukurtus vaikams. Jis pirmas Lietuvoje 1906 metais Kaune prie „Dainos“ draugijos įkūrė pasaulietinį lietuvių vaikų chorą. Šių metų festivalio meno vadovė – Danutė Lapienė. Projekto vadovas – Vytautas Miškinis. Bendras projekto tikslas – sudominti berniukus ir jaunuolius popamokine chorinio dainavimo veikla, taip atitraukiant juos nuo galimų blogų įpročių, lavinti muzikinį skonį bei ugdyti visapusišką asmenybę. | 12000 |
| Lietuvos nacionalinis kultūros centras | Biudžetinė įstaiga | Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis | Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis yra vienas reikšmingiausių šalies mėgėjų meno chorinių renginių, 2024 metais vyksiantis jau 24-tą kartą. Festivalis užtikrina Dainų švenčių ir studentiško chorinio dainavimo tradicijų tęstinumą, padeda ugdyti išsilavinusią, veiklią ir kultūringą jaunąją kartą. Pagrindiniai renginio tikslai yra pristatyti visuomenei pajėgiausius studentų chorus, suteikti jiems galimybę koncertuoti kartu su orkestru ir solistais, stiprinti dainų švenčių tradicijų tęstinumą ir aukštųjų mokyklų chorų tarpusavio bendradarbiavimą. Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivaliai yra reikšminga pasirengimo Dainų šventei programos dalis. Studentų chorai – vieni pajėgiausių šalies meninių kolektyvų, aktyviai dalyvaujantys tarptautiniuose bei nacionaliniuose festivaliuose, konkursuose ir juose pelnantys solidžius apdovanojimus. 2023 metų pavasarį vykusiame Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse beveik visi Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorai išlaikė labai aukštą meninio lygio kartelę: kolektyvai pelnė pirmojo laipsnio diplomus ir pateko į finalinį konkurso etapą. Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis yra renginys, kuriame susirenka stipriausi akademiniai kolektyvai ir dalinasi savo gerąja patirtimi. Organizuojant šiuos festivalius choristams suteikiama galimybė koncertuoti su ryškiais šalies atlikėjais, parengti koncertines programas kartu su orkestru bei solistais. Tęsiant susiklosčiusias renginio tradicijas, kiekvienais metais baigiamajame jungtiniame festivalio dalyvių koncerte yra atliekamas naujas užsakomasis kūrinys arba dar neskambėjęs užsienio autoriaus chorinis opusas. Numatoma, jog 2024 metais festivalio jungtinio koncerto muzikine ašimi taps lietuvių ir užsienio kompozitorių muzika kino filmams bei miuziklams, atliekama jungtinio Lietuvos aukštųjų mokyklų choro ir kviestinių svečių – Latvijos universiteto vyrų choro „Dziedonis“ (meno vadovas ir dirigentas Uldis Kokars) bei Latvijos universiteto pučiamųjų orkestro (meno vadovas ir dirigentas Janis Purinš). Siekiant užtikrinti renginių prieinamumą ir sudominti platesnę auditoriją, visi Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalio renginiai būna nemokami. Nors atsižvelgiant į renginio formatą, jis labiau yra orientuotas į jaunąją auditoriją – akademinį jaunimą, festivalio metu rengiamuose koncertuose aktyviai lankosi įvairaus amžiaus publika. Ateinančiais metais jungtinio festivalio koncerto data sutaps su tarptautine studentų diena (lapkričio 17 d.), tad renginys gražiai įprasmins ir šią progą. | 27000 |
Showing from 1 to 6 / Total: 10 entries
1/2
