- Pagrindinis
- Organizacijoms
- Finansuoti projektai
- Strateginis tarptautinių renginių finansavimas
Strateginis tarptautinių renginių finansavimas
- 2022
- finansavimo konkurso etapas
Apie
Skirta užtikrinti tvarų finansavimą Lietuvoje rengiamų tarptautinių meno renginių, kurių tikslas – Lietuvos visuomenei pristatyti, skleisti ir populiarinti aukščiausio meninio ir profesinio lygio Lietuvos ir užsienio šalių meną, užtikrinti jo tęstinumą, skatinti kultūros ir meno raidą Lietuvoje.Ekspertų darbo grupė
| Vardas, pavardė | Kompetencija |
|---|---|
| Elona Bajoriniene | Kultūros vadyba |
| Jūratė Čerškutė | Literatūra |
| Karolina Tomkevičiūtė | Kultūros projektų komunikacija |
| Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė | Muzika |
| Živilė Etevičiūtė | Tarptautinių projektų vadyba |
| Hans Anders Kreuger | (išorinis ekspertas) |
1 354 000 €
Paskirstyta
15
FINANSUOTI PROJEKTAI
| Organizacijos pavadinimas | Juridinis statusas | Projekto pavadinimas | Projekto aprašymas | Finansavimo suma, eur |
|---|---|---|---|---|
| Teatro informacijos centras | Viešoji įstaiga | Vilniaus tarptautinis teatro festivalis SIRENOS | Bendra informacija apie festivalį. Vilniaus tarptautinis teatro festivalis “Sirenos” – tai didžiausias Lietuvoje teatro festivalis, turintis solidžią ir ilgametę reputaciją tarptautiniu mastu bei platų kontaktų tinklą. “Sirenos” pristato šiuolaikinio Europos/pasaulio teatro naujoves, įdomiausius naujus Lietuvos teatro kūrinius, edukacinę programą, tinklaveikos platformą ir festivalio klubo renginius. "Sirenos" priklauso didžiausiam tarptautiniamteatro organizacijų tinklui IETM (Informal European Theatre Meeting). Kasmet festivalio orientyrus dėliojame konkrečioje pasirinktoje temoje, kuri padeda sukurti kontekstą visai programai, atskiriems spektakliams ir ryšiams tarp jų, diskusijoms ir kitiems festivalio renginiams. Festivalio tikslas. Tarptautinis Vilniaus teatro festivalis nuo 2004 m. siekia pristatyti provokuojantį, iššūkius metantį šiuolaikinį Europos teatrą ir analizuoti trikampio “realybė – teatras – publika” tarpusavio ryšius įvairiais pjūviais. “Sirenos” siekia tapti vienu reikšmingiausiu scenos meno renginių regione, kurio renginių meninė kokybė ir festivalio atmosfera taptų traukos centru tiek vietos, tiek aplinkinių šalių teatro kūrėjams, profesionalams ir teatro mylėtojams, o festivalio programa atspindėtų unikalų šalies ir regiono teatro braižą bei tradiciją. “Sirenų” strateginiai tikslai pateikti Priede C. 2022-25 vizija. Pandemijos metu užsidarius daugumai teatrų, vienas iš iškiliausių Europos teatro vizionierių Milo Rau, kvietė kūrėjus išnaudoti šį laiką iš esmės permąstyti, kas yra teatras. Artimiausius trejus metus "Sirenos" grįš prie teatro ištakų, siekdamos permąstyti teatro esmę ir be ko jis negali egzistuoti. Kiekvienais metais “Sirenų” programa suksis apie vieną teatro elementų kaip visos programos ašį. 2022 m. teminė ašis – kūnas, 2023 m. – žodis, 2024 m. – erdvė. Kiekviena šių temų turi du vektorius - socialinį ir teatrinį. 2022 tema. Kūnas 2022 m. festivalis kalbės apie kūno temas socialiniame šiandienos diskurse: pradedant nuo lyties kaip socialinio konstrukto (Phia Menard, Nataša Živkovič, Maja Kleczewska), nukūnintų kūnų ir technologinių kūno pakaitalų (Rimini Protokoll, Simon Senn), smurto prieš savąjį kūną (Ersan Mondtag) ir kūno kalbos (Uroš Kaurin, Vito Weiss). Taip pat analizuosime ir kūną scenoje. Kokia aktoriaus vieta šiuolaikiniame teatre? Ar jis būtinas? Koks jo buvimas scenoje - presence? Kokios naujos neverbalinės kalbos teatre tendencijos, fizinio teatro ir performanso kryptys. Renginio datos: 2022 09 22-10 09. Įgyvendinimo vietos: Vilnius (pagrindinė festivalio programa), Šiauliai (audioteatro rezidencija), Italija, Prancūzija (rezidencijos kūrėjams). | 140 000 |
| Pažaislio muzikos festivalis | Viešoji įstaiga | XXVII Pažaislio muzikos festivalis | XXVII Pažaislio muzikos festivalio kryptis užkoduota naujame devize „Kuriame meilę muzikai“, festivalio tikslas – pristatyti klausytojams klasikinės muzikos grožį bei įvairovę, atsisakant šiam žanrui priskiriamų stereotipų bei atrandant jį naujai. Programoje skambės nauji klasikinių kūrinių atlikimai, premjeros Lietuvoje, tarpdisciplininiai projektai, įtraukiantys klausytojus ir naujas auditorijas. Festivalio vizija – tapti atviru bei visiems prieinamu klasikinės muzikos festivaliu, kuriančiu išskirtines patirtis klausytojams, todėl bus rengiami „draugiški visiems“ koncertai, pritaikyti juose dalyvauti autizmo sutrikimą bei kitų negalių turintiems asmenims. 2022 m. festivalio programos paantraštė „Apie svajones“ atlieps menininkų situaciją – nors pandemija atnešė daug praradimų ir netekčių, vis dėlto tapo ir laiku, kai atlikėjai galėjo pagaliau skirti laiko savo ilgametėmis svajonėmis išskirtinėms programoms, projektams bei įrašams, kuriuos pristatys Pažaislio muzikos festivalis. Išskirtiniu festivalio akcentu ir solidarumo su Ukraina ženklu taps ukrainiečių muzikų – tarptautinėje muzikos scenoje pripažintos ir 2020 m. geriausios moters dirigentės Opera!Awards apdovanojimą pelniusios Oskana Lyniv bei vieno ryškiausių operos pasaulio baritonų Andrei Bondarenko koncertas su lietuvių muzikais – Kauno miesto simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru. Vystant festivalio edukacinę liniją nauju akcentu taps Maltos kompozitoriaus Ruben Zahra operos vaikams „Kirana“ pastatymas, kuriame kartu su profesionaliais Lietuvos bei Maltos menininkais dalyvauja patys vaikai. XXVII Pažaislio muzikos festivalis vyks 2022 m. birželio 3 – rugsėjo 2 dienomis Kaune, Kauno rajone ir kituose Lietuvos regionuose. Festivalyje dalyvaus atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Maltos, Baltarusijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Meksikos, Norvegijos, Prancūzijos, Šveicarijos. | 115 000 |
| JJJAZZ | Viešoji įstaiga | 32-asis Tarptautinis džiazo festivalis Kaunas Jazz 2022 | Išsikovojęs reikšmingą vietą Lietuvos, Europos ir pasaulio džiazo scenose, didžiausias džiazo festivalis Lietuvoje „Kaunas Jazz 2022“ neužleidžia savo pozicijų, jas aktyviai stiprindamas, numato vykdyti užsibrėžtus bei tarptautiniam festivaliui keliamus aukščiausius tikslus ir iššūkius. 32-asis „Kaunas Jazz 2022“, skirtas „Kaunas – Europos kultūros sostinei 2022“ numatoma vyks balandžio 22 d. – gegužės 2 d. ir liepos 8 d. Kaune, Kauno r. (Zapyškyje), Vilniuje, Jurbarke, Trakuose, Palangoje, Joniškyje. Specialus projektas „Kaunas 2022 Jazz Stops“, skirtas „Kaunas – Europos kultūros sostinei 2022“ vyks birželio 18-19 d. Kaune ir Kauno r. (Vilkijoje). 32-ojo festivalio metu numatoma suorganizuoti 42 mokamus ir nemokamus koncertus/renginius bei nemokamus edukacinius renginius ir 10 projekto „Kaunas 2022 Jazz Stops“ nemokamų koncertų/renginių. Numatoma, jog festivalį „Kaunas Jazz 2022“ galės saugiai aplankyti apie 36 000 džiazo klausytojų, mylėtojų bei puoselėtojų iš Lietuvos bei Europos. Festivalis skirtas įvairioms visuomenės grupėms: įvairių pažiūrų, pomėgių, įvairaus amžiaus (nuo kūdikių iki senjorų), įvairaus finansinio pajėgumo ir kt., nediskriminuojant nei vienos. „Kaunas Jazz 2022“ programoje – aukščiausio meninio, profesinio lygio Lietuvos džiazo kūrėjai, nauji talentai (numatomi šie kūrėjai: Petras Vyšniauskas, Dainius Pulauskas, Marijus Aleksa, Kauno bigbendas, Broliai Bazarai, Kęstutis Vaiginis, Veronika Chi Chi, grupė JUZT bei kt.) ir pasaulio džiazo kritikų pripažinti bei aukščiausiai vertinami užsienio džiazo meistrai bei nauji talentai iš JAV, Brazilijos, Čilės, Izraelio, Liuksemburgo, Švedijos, Norvegijos, Estijos, Lenkijos, Serbijos, Vengrijos, Ukrainos (numatomi šie kūrėjai: Kurt Elling, Avery*Sunshine, Jamison Ross, Hamilton de Holanda, Melisa Aldana, Avishai Cohen – trimitas, Bojan Zulfikarpasic, grupė „Dirty Loops“, Sodre Kleven Quintet, Rita Ray, grupės: „Saxtitude“, „Kijube“, „Marevo“ ir daugelis kt.). Festivalis „Kaunas Jazz 2022“ pristatys džiazo stilių įvairovę, vykdys edukacinę programą – kurs efektyvias motyvuojančias edukacines aplinkas, skatinančias KARTU atrasti, taikyti, dalintis, augti bei kurti, ugdys jaunuosius džiazo kūrėjus; suteiks galimybes Lietuvos visuomenei aktyviai dalyvauti festivalio renginiuose – aktyviai skatins, kvies, bus atviras bei prieinamas visoms gyventojų grupėms, mažins jautrių socialinių grupių kultūrinę atskirtį; populiarins džiazo muziką Lietuvos regionuose bei skatins kultūrinį turizmą; vystys bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo institucijomis, tarptautinį bendradarbiavimą su „Kaunas Jazz“ partneriais. Su šūkiu „Ateitis prasideda šiandien!” 32-asis „Kaunas Jazz 2022” taps teigiamų patirčių, dialogų bei laimingų žmonių vieta, išsiskiriančia aukščiausia džiazo kokybe bei įvairove, prieinama kiekvienam ir kviečiančia KARTU atrasti, kurti, dalintis bei augti! | 85 000 |
| Teatronas | Asociacija | Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ | Cirkuliacija: duetai Data: 2022 m. birželio 4-19 d. Vieta: Šančiai (Kaunas), Ukmergė, Palanga ir Prienai Programa: a) 11 tarptautinių šiuolaikinio cirko duetų pasirodymai; b) Svarbiausio Europos cirko ir gatvės meno tinklo „Circostrada“ (Kūrybiška Europa) pagrindinio partnerių susitikimo rengimas ir vyksmas festivalio metu; c) Lietuvos ir Baltijos šalių šiuolaikinio cirko esamos ir būsimos produkcijos pristatymai „Circostrada“ tinklo nariams; d) Konferencija e) 2 „CirkoSapiens“ cirko mokykloje vykusių rezidencijų pristatymai; f) Edukacinė programa profesionalams: i) scenos menų kritikams; ii) scenos menų prodiuseriams ir vadybininkams; g) Edukacinė programa moksleiviams bei „CirkoSapiens“ auklėtiniams. Pagrindiniai dalyviai: 1) Trupė „Cirqua Aital“ (Prancūzija); 2) Trupė „Un Loup Pour L‘homme“ (Prancūzija); 3) Trupė „Collectif Malunes“ (Belgija); 4) Trupė „Machine de Cirque“ (Kanada); 5) Trupė „CircusMlejn“ (Čekija); 6) duetas Jesse Huygh & Rocio Garrote (Belgija); 7) Kanta Company (Lietuva); 8) Sabok Circus (Latvija); 9) Taigi Circus (Latvija / Lietuva); 10) The Big Wolf Company (Estija); 11) cirko centro „CircoSapiens“ rezidencijų menininkai ir kt. Festivalio įvairovė, edukacija ir prieinamumas "Cirkuliacija" tai tarptautinis kasmetinis šiuolaikinio cirko festivalis vykstantis Kaune nuo 2017 m. Nuo 2021 m. išplėtėme savo programą ir pradėjome vykdyti festivalio sklaidą ir Lietuvos regionuose. Kuriamoje programoje siekiame: a) pristatyti aukščiausio meninio lygio, šiuolaikinio cirko pasirodymus iš užsienio ir Lietuvos, netradicinėse erdvėse; b) edukuoti plačiąją auditoriją, supažindinanti ją su šiuolaikinio cirko kalba, griauti stereotipus apie cirką, skatinti šiuolaikinio cirko produkcijos vartojimą; c) decentralizuoti kultūrą ir taip atrasti naujas auditorijas bei gilinti santykį su turimais žiūrovais/dalyviais Kaune ir kituose miestuose bei regionuose per inovatyvaus, įtraukaus pobūdžio kūrinius ir novatoriškus komunikavimo būdus. Jau dabar rengiame programą kitam festivaliui, kuris vyks 2022 m. birželio 4-19 d., Kaune (Aukštuosiuose ir Žemuosiuose Šančiuose) bei dar trijuose miesteliuose (Ukmergė, Prienai ir Palanga). Festivalio tema - duetai, todėl visi pagrindinėje programoje pristatomi spektakliai tai unikalūs dviejų žmonių pasirodymai, kuriantys ypatingą ryšį. Šiuo susipriešinimo metu siekiame atkreipti dėmesį į tarpusavio santykius, skirtingus bendra(darbia)vimo būdus, skatinti tarpkultūrinį ir tarpreliginį dialogą, toleranciją, atvirumą, kritinį mąstymą. Programos metu pristatysime 11 tarptautinių šiuolaikinio cirko trupių pasirodymus, vyks Europos cirko ir gatvės meno tinklo „Circostrada“ pagrindinis susitikimas. Tai didelis žingsnis ne tik Lietuvai, bet ir Baltijos regionui. Lyginant su visa Europa būtent Baltijos regionas ir Lenkija – vietos, kur šiuolaikinio cirko plėtra lėčiausia, festivalių / cirko centrų koncentracija mažiausia, todėl tikimasi kad šis susitikimas suveiks kaip katalizatorius įvairioms šiuolaikinio cirko veikloms Lietuvoje ir likusiame regione. Tačiau pagrindinis susitikimo akcentas – Baltijos regiono šiuolaikinio cirko trupių ir jų darbų (pilnų darbų ir eskizų) pristatymas tarptautinei ‚Circostrada“ komisijai, kurią sudaro ne tik ekspertai iš šio tinklo, bet ir iš Kūrybiškos Europos finansuojamos cirko platformos „CircusNext“. Susitikimo metu vyks konferencija apims žmogaus dualumo, harmoningo gyvenimo su gamta temas. Kaip ir kiekvienais metais pristatysime edukacinė programą, skirtą: (i) scenos menų kritikams; ii) scenos menų prodiuseriams ir vadybininkams), edukacinė programa moksleiviams bei cirko centro „CirkoSapiens“ auklėtiniams. | 89 000 |
| Kristupo festivalis | Viešoji įstaiga | Kristupo vasaros festivalis | Kristupas - tai vedinys iš vardo Kristoforas. Šv. Kristoforas - keliautojų ir Vilniaus miesto globėjas. Štai kodėl jau pavadinime užkoduota Kristupo vasaros festivalio esmė – plati (tiek geografine, tiek žanrų, stilių prasme) muzikinė panorama bei priklausymas Vilniui. Nuo pirmųjų savo gyvavimo dienų 1995-aisiais, festivalis siekia atverti sostinės erdves bei pristatyti muziką, sukurtą įvairiausiuose pasaulio kraštuose, įsišaknijusią skirtingose kultūrose, kylančią iš unikalios patirties. Todėl kasmet, liepą-rugpjūtį vykstančiuose renginiuose, klasikinės tradicijos sutinka naujoves, jauni talentai - patirtį, lokalumas - tarptautiškumą. Šios sankirtos formuoja muzikos erdvę draugišką žinovui, mėgėjui, smalsiam ieškotojui. Kristupo vasaros festivalio misija: • išplėsti profesionalios muzikos suvokimo ribas, pristatant stilių, žanrų įvairovę bei jų sintezės grožį; • kurti jaukią, demokratišką, įtraukiančią erdvę, aiškiai parodant, kad muzikai nėra netinkamo laiko ar netinkamos vietos; • atskleisti, jog muzika - išties universali kalba, kurią lengva bei malonu suprasti. Siekdamas įgyvendinti savo misiją, Kristupo vasaros festivalis nebijo eksperimentuoti, ieškodamas naujų koncertų formų, nestandartinių pasirodymų vietų, paveikių auditorijos įtraukimo būdų. Šioje srityje per 27- erius metus, jis sukaupė įvairialypę patirtį, o įgyvendinti sprendimai pelnė tarptautinį pripažinimą: EFFE Label (Europe for Festivals, Festivals for Europe) tarptautinį kokybės ženklą bei kūrybiškumo ir inovatyvumo tarptautinį pažymėjimą FestLabPass. 2022-aisiais Kristupo vasaros festivalis planuojamas liepos 12 – rugpjūčio 30 dienomis. Į Šv. Kazimiero bažnyčią, Sereikiškių parko Bernardinų sodą bei kitas sostinės erdves kvies atlikėjai, kurių geografija driekiasi nuo Lietuvos iki Meksikos. Greta iškilių mūsų šalies atlikėjų, laukiama Classic Brit Awards laureato Milošo Karadagličiaus (klasikinė gitara, JK/Juodkalnija), Latin Grammy laureatės ir Grammy nominantės moterų mariačių grupės Flor de Toloache (JAV/Meksika), VIII tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatės Hyun Sun Park (P. Korėja), XI J. P. Sweelincko tarptautinio vargonininkų konkurso laureato Marcin Kucharczyk (Lenkija), vieno geriausių improvizatorių Europoje Giampaolo di Rosa (vargonai, Italija/Portugalija) ir daugelio kitų. Pirmą kartą Lietuvoje auditorijai bus pristatytas Julliardo mokyklos absolventės smuikininkės Justinos Auškelytės ypatingai sėkmingai Švedijoje plėtojamas formatas – „Aklas muzikinis pasimatymas“, o jauniesiems talentams skirta scena Bernardinų sode. Dalį programų festivalis pristatys kituose Lietuvos miestuose. Kristupo vasaros festivalis atliepia strategines Lietuvos kultūros tarybos kryptis, nes plačiąja prasme siekia prisidėti prie atviros, kūrybiškos visuomenės ugdymo, pasitelkiant muziką. | 140 000 |
| Mokyklų tobulinimo centras | Viešoji įstaiga | Vaikų ir paauglių literatūros festivalis „Vaikų knygų sala“ | Literatūros festivalis „Vaikų knygų sala“ siekia kelti vaikų literatūros prestižą ir pabrėžti jos svarbą asmenybės raidai, kurti vaikams ir paaugliams skirtų literatūros renginių tradiciją Lietuvoje, skatinti šeimas rinktis skaitymą kaip vieną iš smagių ir prasmingų laisvalaikio praleidimo formų, burti aktyvią vaikų knygų kūrėjų bendruomenę, pabrėžti vaikų ir jaunimo literatūros ir leidybos industrijos svarbą Lietuvos ir tarptautiniame kultūros, ekonomikos ir skaitmeninių inovacijų kontekste, suteikti galimybę Lietuvos kūrėjams ir leidykloms prisistatyti įvairiems industrijos profesionalams, padėti užmegzti tvarias, abipusiai naudingas partnerystes. Atliepdami pasaulines vaikų literatūros tendencijas, festivalio veiklomis siekiame kultūrinės ir socialinės įvairovės, socialinės įtraukties didinimo, platesnio įvairių visuomenės grupių reprezentavimo vaikų literatūroje. Didelį dėmesį skiriame vaikų, švietimo ir vaikų literatūros bendruomenių edukacijoms, tokiu būdu prisidėdami prie ateities kultūros vartotojų ugdymo, šiuolaikinės vaikų ir paauglių literatūros integravimo į ugdymo procesą, vaikų literatūros industrijos lauko stiprinimo. Festivalį sudaro dvi pagrindinės dalys – vaikams (šeimoms) skirta renginių programa ir vaikų literatūros industrijos profesionalams skirti renginiai. Festivalio veiklos vyksta įvairiose Vilniaus miesto erdvėse (Vilniaus mokytojų namai, kino ir medijų erdvė „Planeta“, Vilniaus dailės akademija ir kt.), o dalis keliauja į kitus Lietuvos miestus ir miestelius. 2022 m. festivalį, kuris vyks lapkričio 17-20 d., organizuojame drauge su Lietuvos kultūros institutu ir Didžiojoje Britanijoje veikiančia skaitymo skatinimo organizacija „Pop-Up Projects“. Renginio partneriai Lietuvoje – Lietuvos kultūros institutas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos leidėjų asociacija, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius ir kiti. | 40 000 |
| Viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ | Viešoji įstaiga | Tarptautinis senosios muzikos festivalis BANCHETTO MUSICALE 2022 | Tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto Musicale“, rengiamas nuo 1989 m., yra vienas seniausių, svarbiausių ir didžiausio šio neakademinio pobūdžio renginių Lietuvoje, kuriame autentiškai pristatoma muzika nuo pirmųjų rašytinių šaltinių iki ankstyvosios romantikos. Labai svarbi švietėjiška edukacinė festivalio misija – supažindinti Lietuvos publiką su pasaulyje pripažintais senosios muzikos kolektyvais, dar negirdėtais kūriniais, arba naujomis jų interpretacijomis, puoselėti negausų mūsų šalies muzikinį palikimą, kurti svarius ir reikšmingus mūsų paveldą prikeliančius projektus. Per daugiau nei trisdešimt savo gyvavimo metų festivalis išaugino didžiulę klausytojų auditoriją, pristatydamas viduramžių, renesanso ir baroko epochų projektus įvairiausiomis formomis. Glaudus bendradarbiavimas su Vilniaus miesto savivaldybe, Nacionaliniu muziejumi LDK Valdovų rūmais, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muziejais ir kultūros centrais visoje Lietuvoje, užsienio institucijomis ir atstovybėmis, paskatino festivalį pereiti į kokybės prasme aukštesnį etapą: 2008 m. festivalis tapo viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“ nariu. 2013 m. tapęs tarptautinės senosios muzikos festivalių asociacijos REMA nariu, kiekvienų metų programai pradėjo taikyti aktualias temas: 2018 m festivalis buvo pavadintas „Meilė stipresnė už neapykantą”, 2019 m. – „Moterys“, 2020 m. – „Gyvenimas ir mirtis“, 2021 m. – „Dievo motina“. XXXII-ojo festivalio, planuojamo 2022 m. rugsėjo 6–25 d., pagrindinė tema – Jeruzalė. Sunku įsivaizduoti kokią nors kitą pasaulio vietą, turinčią daugiau konotacijų nei Jeruzalė, kultūrine ir visomis kitomis prasmėmis. Čia rasime daugybė įtakų, tautų, religijų, kelis tūkstantmečius krikščionybės viduje ir išorėje liepsnojantį dvasinį simbolį. Šių metų festivalio programoje bandoma atskleisti tik keletą šių dalykų, klausytojams leidžiant apmąstyti begalinę Šventojo miesto įtaką šio pasaulio piliečiams tiek praeityje, tiek dabartyje. Atidarymo koncerte festivalio organizatoriai, bendradarbiaudami su graikų senosios muzikos ansambliu „Ex silentio“, žada pristatyti naują kultūrologinę programa „Kelionė į Jeruzalę“, kurios idėja muzikos kalba atkurti LDK didiko ir maršalkos M. K. Radvilos Našlaitėlio dienoraštį, parašytą 1582–1584 m., jam keliaujant po Palestiną, Siriją, Egiptą, Kretą ir Apeninų pusiasalį. Ansamblis „Artefactum“ iš Ispanijos pristatys kosmopolitiškojo karaliaus Alfonso X Išmintingojo (El Sabio) giesmių Švč. Mergelei Marijai programą. Garsus lenkų vargonininkas ir muzikologas Marcin Szelest atliks Hamburge dirbusio vargonininko ir kompozitoriaus Johanno Adamo Reinckeno vargonų muzikos rečitalį, o tai bus „Banchetto musicale“ festivalio indelis minit kompozitoriaus 300-asias mirties metines. Tuo tarpu Vilniaus arkikatedroje bazilikoje suskambės Karaliaučiuje dirbusio ir kūrusio kompozitoriaus Teodoro Riccio (apie 1540 –apie 1600) psalmės. Šis projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant Vokietijos, Lietuvos ir Lenkijos menininkams. Muzikinis projekto „Dangaus stulpai“ – jo meno vadovų Gintauto Venislovo ir Dariaus Stabinsko kūrybinis vaisius, skirtas tamsiaisiais Holokausto metais prarastų Lietuvos žydų atminimui. Programoje skambės Venecijos žydų kompozitorius Salamone Rossi (apie 1570–1630) giesmės, 1941 m. Rokiškyje sušaudytos jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščio tekstai ir eilės, keliems jų specialiai šiam projektui Gintauto Venislovo sukurta muzika, bei Arkadijaus Gotesmano atliekamos perkusinės improvizacijos. Legendinis prancūzų kolektyvas „Ensemble Organum“ pristatys XII a. pirmųjų Tamplierių giesmes, rastas Jeruzalės šventojo kapo rankraštyje. Programoje fokusuojamas dėmesys į giesmių dvasingumo šaltinį ir tų laikų liturginę formą. Baigiamasis 2022 m. festivalio koncertas „Sehet, wir gehen gen Jerusalem“, atliekamas tarptautinių jungtinių pajėgų, vadovaujant Lietuvoje reziduojančiai menininkei Alinai Rotaru, pristatys tris J.S.Bacho bažnytines kantatas, pasakojančias apie Kristaus kančias. Šių metų programa neapsieis ir be muzikinio ugdymo jauniesiems. Koncertą vaikams ir visai šeimai „Lauda Jerusalem“ pristatys ansamblis „Lux Musicae London“. Festivalio Fringe dienai bus atrinkti du ansambliai, kurie pasirodys internetu festivalio programoje. Šių metų meistriškumo klasės tradicija tęsis vėl, giedojimo ir rankraščių skaitymo dirbtuves ves profesorius Marcel Pérès. Taip pat festivalis surengs jau antrąjį Žygimanto Liauksmino vardo klavesino konkursą, skirtą mūsų šalies šviesuliui, Vilniaus universiteto profesoriui, bei Abiejų Tautų Respublikos muzikiniam paveldui apskritai. Konkurso baigiamasis koncertas suskambės šio festivalio programoje. | 74 000 |
| Poetinis Druskininkų ruduo | Viešoji įstaiga | Tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ | Poetinis Druskininkų ruduo – tai tarptautinis kasmetinis literatūros festivalis, pirmoje spalio mėnesio pusėje rengiamas Druskininkuose ir Vilniuje. Tai festivalis-laboratorija, skirtas pirmiausia poetams, kritikams, literatūros tyrinėtojams ir leidėjams, į kurį maloniai kviečiama publika. Pagrindinis festivalio siekis – telkti poetų bendruomenę, sudaryti sąlygas dalintis savo kūryba, apmąstyti ir vertinti kūrinius, įvardyti kaitos tendencijas. Festivalis, kaip rodo poetų anketos, pirmiausia yra svarbus patiems poetams ir visai literatūros bendruomenei. Tačiau jis svarbus ir Druskininkams – miesto mokyklose kasmet vyksta susitikimai su poetais, tad jau ne vienas mokinys yra užaugęs su festivalio poezijos renginiais mokyklose ir pasirinkęs literatūros studijas. Literatūros renginiai yra esminiai ir vertybiškai svarbūs, norint ugdyti skaitančią, kritiškai mąstančią kartą. pdr.lt svetainė skatina įvairovę, poezijos (ir prozos) skaitymą, analizę, gilesnį žvilgsnį. PDR organizuojantys ir festivalyje dalyvaujantys poetai aktyviai išsako savo pilietines pozicijas: palaiko Ukrainos ir Baltarusijos šalių demokratinius judėjimus ir ten gyvenančius kolegas rašytojus. Per pastaruosius trejus metus prie PDR renginių ir leidinių yra prisidėję daugiau nei 50 Lietuvos literatūros lauko žmonių – poetų, vertėjų, redaktorių, leidėjų, dailininkų, maketuotojų. Jiems festivalis yra ne tik šventė, tačiau ir galimybė parodyti savo darbus, užsidirbti, bendrauti su kolegomis, išgirsti atsiliepimus ir vertinimus. Jaunus poetus dalyvavimas festivalyje skatina žengti toliau (ne vienas iš jaunųjų poetų skaitymų Puškino premijos laimėtojų vėliau yra laimėję Pirmosios knygos konkursą (Laura Kromalcaitė, Greta Ambrazaitė, Dovydas Grajauskas). Almanachas augina ir puikius poezijos vertėjus (Dominykas Norkūnas 2021 m. buvo įvertintas Dominyko Urbo premija už vertimo debiutą, Agnė Bernotaitė Jakubčionienė, verčianti iš estų kalbos, ta pačia premija buvo įvertinta 2020 metais). 2020 metais paskelbtas karantinas paskatino į vykdomas veiklas žiūrėti atviriau ir tvariau – nemažai renginių organizuota virtualiai, pritraukta skaitytojų iš regionų. | 47 000 |
| Menų fabrikas | Viešoji įstaiga | Tarptautinis miesto muzikos ir meno festivalis „LOFTAS FEST 2022“ | 2022 m. rugsėjo mėn. Vilniuje vyksiantis 11-asis tarptautinis festivalis „Loftas Fest“ siekia per 4 festivalio dienas, pristatyti, skleisti ir populiarinti Lietuvos ir užsienio šalių šiuolaikinę muziką ir meną, didinti kokybišką šiuolaikinio meno ir kultūros plėtrą, įvairovę ir prieinamumą visų amžiaus ir socialinių grupių auditorijai. Festivalis siekia ilgalaikio kultūrinio poveikio visuomenei ir kultūros bei meno raidai, tad visa festivalio kruopščiai atrinkta aktuali, pasaulines tendencijas atspindinti šiuolaikinė muzikos ir meno festivalio programa bus prieinama visiems lankytojams nemokamai. Festivalis prisideda prie kultūrinės edukacijos, skatina keisti požiūrį į įvairias meno išraiškos formas, ugdo kultūrinį išprusimą, suteikia lankytojams kontekstą apie tai, kas vyksta Europos muzikos bei meno pasaulyje, supažindina su urbanistine kultūros rūšimi, naujos kartos kūrėjais, inovatyviais kultūros, meno ir miesto procesais, post-industriniu paveldu, tuo pačiu gaivina buvusią apleistą teritoriją, skleidžia post-industrinio miesto šiuolaikinės kultūros viziją, skatina bendruomeniškumą, ne tik vietinę, bet ir tarptautinę tinklaveiką, partnerystes ir ryšių užmezgimą tarp kūrėjų, kūrybinių industrijų profesionalų, verslo atstovų, įtakoja jaunų talentų karjerą. Festivalis naudoja aplinką tausojančius tvarius ir inovatyvius sprendimus, siekia stiprinti ryšį su auditorija. Festivalis ne tik prieinamas visiems lankytojams, bet ir vykdomos pasiruošimo proceso ir pačio festivalio fiksavimas ir viešinimas skaitmeniniu būdu, taip prisidedant prie šiuolaikinio kokybiško kultūrinio turinio prieinamumo didinimo ir inovatyvios festivalio sklaidos; Viso festivalyje numatoma ne mažiau 60 muzikos, kino, šokio, teatro, tarpdisciplininių, audiovizualinių, gatvės meno ir kitų pasirodymų bei edukacinių veiklų. Festivalio metu bus siekiama pristatyti mažiausiai 200 atlikėjų ir menininkų. Preliminariai numatomi dalyviai iš 9 šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Italijos, Prancūzijos ir Austrijos. Festivalyje numatomos 6 šiuolaikinio meno ir muzikos scenos, pristatančios kruopščiai atrinktą plataus spektro šiuolaikinės muzikos ir meno tendencijas atspindinčią įvairovę - kylančių Lietuvos ir užsienio šalių atlikėjų gyvos muzikos koncertai, elektroninės muzikos, meninių kolektyvų ar kūrėjų modernaus teatro, šokio, eksperimentinės muzikos ir audiovizualiniai performansai, šiuolaikinio meno instaliacijų POP-UP ekspozicija, pristatanti tarpdisciplininio, video ir šviesos meno lietuvių ir užsienio kūrėjus, edukacinė zona, kurioje kartu su partneriais priimtinai jaunimui bus gilinamos žinios apie šiuolaikinę kultūrą, post-industrinį paveldą, miesto kultūros plėtrą, toleranciją, narkotikų žalą, emocinę paramą ir kitas socialines problemas, bendradarbiaujant kartu su kino partneriais bus pristatyti filmai apie muziką, alternatyviąją kultūrą ar socialines temas, pop up “Elfos” muziejus, menantis istorinę teritorijos atmintį ir palikimą, vykdomos “Open Gallery” ekskursijos, pristatančios šiuolaikinį urbanistinį meną bei profesionalų tinklaveikos zona, kurioje susitiktų muzikos ir meno kitų sričių profesionalai (žurnalistai, urbanistai, istorikai, socialinės iniciatyvos), kuri veiktų kaip platforma kūrėjų tinklaveikai bei tolimesniam bendradarbiavimui, naujoms kolaboracijoms, bendrai kūrybai užmegzti, skatintų kultūros pardavimus ir eksportą. Į festivalio veiklas įtraukiami savanoriai - ugdomos jų kūrybinio mąstymo, komandinio darbo, renginių inžinerijos kompetencijos | 105 000 |
| Vilniaus festivaliai | Viešoji įstaiga | Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis GAIDA | Nuo 1991 metų Vilniuje kasmet rengiama GAIDA – pagrindinis ir didžiausias šiuolaikinės muzikos renginys Lietuvoje. Festivalis GAIDA vienintelis iš Lietuvos ir Baltijos šalių festivalių neseniai pelnė aukštą tarptautinį įvertinimą – Europos festivalių laureato vardą "EFFE Laureate 2019-2020", kuris suteikiamas patiems geriausiems senojo žemyno festivaliams. Festivalis GAIDA supažindina Lietuvos visuomenę su aktualiausia dabarties muzikine kūryba, su ypatingais viso pasaulio muzikos pasiekimais – į festivalį kviečiami žymiausi dabarties kompozitoriai ir atlikėjai iš įvairių šalių, skamba tarptautinio pripažinimo sulaukę kūriniai ir pasaulinės bei Lietuvos premjeros. GAIDA išsamiausiai iš visų šalies muzikos festivalių bando atspindėti gyvąjį kompozitorių kūrybinį procesą. 2022 m. Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis GAIDA numatytas spalio 20 – lapkričio 15 dienomis pagrindinėse Vilniaus koncertų salėse ir kitose, originaliose sceninėse erdvėse. Paprastai kai kurie itin sėkmingi projektai po festivalio iškeliauja ir į kitus Lietuvos miestus bei į užsienio šalis. GAIDA 2022 metais planuoja programą, kurioje bus stiprinama festivalio kryptis, nukreipianti į naujų talentų, netrukus iškylančių kompozitorių ir atlikėjų atradimus bei jų kūrybinių projektų pristatymą festivalyje. Festivalis ketina plačiau pristatyti ne tik pačius ryškiausius muzikinio pasaulio vardus, bet ir daug didesnį dėmesį skirti Lietuvos menininkams. Ypatingai svarbu, kad festivalyje bus neapsiribojama vienos krypties šiuolaikine muzika, festivalis inicijuos naujus kūrinius, suteiks galimybę pasirodyti jauniesiems kompozitoriams, supažindins publiką ir su alternatyviąja kūryba (eksperimentinė, elektroninė muzika, tarpdisciplininiai projektai, multimedija ir kt.). Festivalyje dalyvaus geriausių Lietuvos atlikėjų pajėgos: Lietuvos nacionalinis ir valstybinis simfoniniai orkestrai, Lietuvos kamerinis orkestras, violončelių ansamblis Cello Club, vokalinis ansamblis Melos, pianistai Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas, dirigentai Robertas Šervenikas, Modestas Pitrėnas ir kt. Naujų kūrinių užsakymai festivalyje planuojami tokiems kompozitoriams kaip Vytautas Germanavičius, Rūta Vitkauskaitė, Kristupas Bubnelis, Silvija Miliūnaitė-Bliūdžiuvienė, Rytis Mažulis ir kt. Festivalis numato tęsti didelio pasisekimo sulaukusius nemokamus edukacinius renginius: susitikimus su žymiausiais pasaulio kompozitoriais, kūrybines dirbtuves ir meistriškumo kursus, kuriuose dalyvautų garsūs menininkai ir jaunesnės kartos kūrėjai. | 130 000 |
| Kauno bienalė | Viešoji įstaiga | Pasiruošimas XIV-ai Kauno bienalei | Kauno bienalė – didžiausias, ilgiausiai trunkantis, daugiausiai lankytojų pritraukiantis šiuolaikinio meno festivalis Lietuvoje. Tai tarptautinė platforma kurianti prieinamus, įtraukiančius ir įkvėpiančius šiuolaikinio meno projektus ir renginius. Kauno bienalė siekia užtikrinti šiuolaikinio meno prasmingumą ir aktualumą, suteikiant įrankius šiuolaikiniam menui pažinti bei laisvę įvairioms šiuolaikinio meno interpretacijoms. Kuriant tarptautines partnerystes, inicijuojant naujų meno kūrinių sukūrimą ir pristatant tiek gerai žinomus, tiek ką tik karjerą pradėjusius menininkus bei kuratorius, Kauno bienalė siekia stiprinti ir įvairinti šiuolaikinio meno lauką. XIV-oji Kauno bienalė vyks 2023 m. rudenį, o ją bus pakviestas(-a) kuruoti tarptautinis(-ė) kuratorius(-ė), kuris 2022 m. vykdys Lietuvos ir užsienio menininkų ir jų kūrinių atranką. 2022 m. pavasarį bus skelbiamas atviras kvietimas Lietuvos ir užsienio menininkams teikti pasiūlymus meniniams projektams įgyvendinti XIV-osios Kauno bienalės metu. 2022 m. antroje pusėje planuojami atrinktų menininkų tyriminiai vizitai Kaune, Lietuvoje, susipažinimas su vietos istorija ir kontekstu, susitikimai su Kauno bienalės valdybos ir komandos nariais, išoriniais ekspertais ir specialistais (muziejų ir galerijų vadovais, kuratoriais, istorikais ir kt.). Pasiruošimo laikotarpiu, bendradarbiaujant su VšĮ „Bendruomenių laboratorijos“, Kauno bienalė vykdys inovatyvius kūrybinius užsiėmimus siekiant įtraukti įvairias vietos bendruomenes į (bendruo)menines ir kultūrines veiklas bei mažinti socialinę atskirtį. Kūrybinių užsiėmimų metu supažindinsime vietos benduomenes su bienalės programa, menininkais bei (bendruo)meninio ir šiuolaikinio meno procesais. Visą informaciją apie Kauno bienalės vykdomas veiklas, specialius renginius bei edukacinę programą rasite www.bienale.lt. | 34 000 |
| Vilniaus džiazo klubas | Viešoji įstaiga | Tarptautinis džiazo muzikos festivalis Vilnius Mama Jazz 2022 | Dvidešimt metų vykstantis festivalis „Vilnius Mama Jazz“ yra labai ženklus Lietuvos kultūros gyvenime: festivalis ryškiai išsiskiria profesionalių atlikėjų parinkimu ir dinamiška programa, kurią vienija trys esminiai veiksniai: muzikos kokybė, originalumas ir aktualumas. Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ vyks 2022 metų geguės mėn. 26 – 29 dienomis Vilniuje. Klausytojams bus pristatytos programos ir atlikėjai iš Europos ir Jungtinių Amerikos valstijų. Viena iš festivalio programos sudėtinių dalių – „Džiazo vitrina“ (Showcase Stage), kuri veikia nuo 2016 metų. Į šį forumą atvyksta muzikos kritikai, žurnalistai, užsienio muzikos ekspertai, džiazo industrijos atstovai: džiazo festivalių prodiuseriai, organizatoriai, reprezentuojantys žymiausius savo šalies džiazo festivalius, klubus ir agentūras. Mūsų šalies atlikėjams tai puiki patirtis praplėsti galimybių ratą, ir tai labai pasitarnauja Lietuvos džiazo sklaidai užsienyje. Tarpdiscipliniškumo formavimui festivalio diskusijų platforma „Vilnius Mama Jazz paraštės“ subūrė kitų sričių menininkus, žurnalistus, kritikus ir intelektualus. Festivalio didžioji naujovė – šių diskusijų virsmas į tarptautinę konferenciją: užsienio festivalių vadovai, džiazo prodiuseriai ir ekspertai „Džiazo vitrinoje“ ne tik žvalgosi grupių savo renginiams, bet ir viešai dalinasi su kolegomis patirtimi bei patarimais. Edukacija išlieka viena pagrindinių festivalio funkcijų nuo pat jo įkūrimo. Renginio organizatoriai, siekdami skatinti Lietuvos muzikantų profesinį tobulėjimą, nuolat bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, sudaro sąlygas jauniesiems menininkams dalyvauti festivalio programoje, meistriškumo pamokose ir diskusijose. Šių metų festivalio naujovė – Mentorystės programa. Sukaupęs 20-ties metų tarptautinę patirtį festivalis siekia ja pasidalinti su mažesniais ir jaunesniais džiazo festivaliais, vykstančiais regionuose: pristatyti juos tarptautinės konferencijos rėmuose, pasidalinti gerąja patirtimi pritraukiant rėmėjus ir kitą įvairių fondų teikiamą finansinę paramą, užmezgant naujus ryšius, pažintis, verslo kontaktus, gerinti žiūrovui/klausytojui pateikiamo turinio kokybę. Šiais metais kūrybinis bendradarbiavimas vyks su festivaliu „Džiazo dienos Tauragėje“. Nuo 2002-ųjų metų sostinėje vykstantis spalvingas ir jokių stiliaus rėmų nevaržomas festivalis „Vilnius Mama Jazz“ per du dešimtmečius pristatė daug žymių atlikėjų: Marcus Miller Band, Chick Corea, John McLaughlin, Ravi Coltrane, Bill Frisell, Christian McBride Band, Medeski Martin and Wood, Wayne Shorter Quartet, Terence Blanchard, Pharoah Sanders, Chris Potter Trio, The Bad Plus (2007, 2019), Kneebody, Snarky Puppy, Steve Coleman and Five Elements, The Ambrose Akinmusire Quartet, Robert Glasper (2010, 2011), OREGON, Dee Dee Bridgewater, Danilo Perez, John Patitucci, Brian Blade, (visi Jungtinės Amerikos Valstijos), Avishai Cohen Trio (bass, 2015, 2021, Izraelis), Vienna Art Orchestra (Austrija), Peter Brötzmann (Vokietija), Copenhagen Art Ensemble (Danija), Jean-Luc Ponty, Marcas Ducret, Emile Parisien Quartet, Erik Truffaz Quartet (visi Prancūzija), Miroslavas Vitous (Čekija), Arve Henriksen, Jan Bang & Stian Westerhus, Marius Neset, Jaga Jazzist, Mathias Eick, Nilsas Petteris Molværis, Eivind Aarset: Sonic Codex 4tet (visi Norvegija), Larsas Danielsson (Švedija), Rosario Giuliani, Flavio Boltro (visi Italija), Sons of Kemet, Get The Blessing, Neil Cowley Trio, GoGo Penguin, Portico Quartet, The Comet Is Coming (visi Didžioji Britanija), Phronesis (Danija, Didžioji Britanija, Švedija) ir kiti. | 110 000 |
| Kauno šokio teatras AURA | Biudžetinė įstaiga | Tarptautinis šokio festivalis AURA 32 | Tarptautinio šokio festivalio AURA 32 pagrindinis tikslas yra supažindinti plačiąją visuomenę su šiuolaikiniu šoku, pristatant aukšto lygio, tarptautinį pripažinimą pelniusių trupių šokio spektaklius bei pasirodymus. 2022 metais festivalis vyks spalio mėn. 13-16 dienomis Kaune. Kaip ir kiekvienais metais festivalio programoje bus pristatomos šokio trupės iš įvairių pasaulio šalių. 2022 metais Kauno miestas bus Europos kultūros sostinė, todėl festivalio programa išskirtinai bus orientuota į itin žymias ir pasaulyje plačiai žinomas trupes. Festivalyje pasirodys Akhram Khan'o šokio trupė iš Jungtinės Karalystės ir žymieji Kibbutz Dance Company iš Izraelio. Kaip ir visuomet, programoje bus skirtas dėmesys ir mažiesiems žiūrovams bei rengiamos edukacinės programos. | 85 000 |
| Lietuvos meno galerininkų asociacija | Asociacija | ArtVilnius-Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė | ArtVilnius kasmet pristatoma nauja, originali, tarptautinio lygio programa. Remdamiesi garsių pasaulio meno mugių, tokių kaip Frieze London, ArtBasel, Viennacontemporary ir kt. organizavimo, komunikacijos ir viešųjų ryšių kompanijų analizėmis, nuolat mokomės, ieškome geriausių sprendimų ir juos pritaikome organizuojant ArtVilnius. Vykdant vidinę Lietuvos potencialių dalyvių, meno rinkos ir šiuolaikinio meno lauko analizę buvo sudaryta aiški ArtVilnius programa, komunikacijos ir viešinimo strategija, apimtis. Išlaikant mugės struktūrą, didinama atrankos konkurencija tarp galerijų, menininkų, kviečiami tarptautiniai kuratoriai, meno konsultantai, bendradarbiaujama su meno institucijomis, institutais, meno fondais, muziejais ir kolekcijomis, vykdoma atranka, analizuojant pasaulines šiuolaikinio meno tendencijas, atsižvelgiant į savo regiono specifiką, poreikį ir pabrėžiant išskirtinumą. ArtVilnius kupinas žanrų įvairovių, dėl dėkingo parodų centro išplanavimo, turime galimybę rodyti daug performansų, vaizdo ir garso instaliacijų, didelio gabarito skulptūras ir objektus, vis plačiau mugėje pristatomas ir video menas, kur kitose mugėse šis žanras santykinai mažai rodomas. 2022 m. meno mugei „ArtVilnius‘22“ numatomos dvi datos – birželio 9 – 12 d. ir 2022 m. rudenį. Data bus pasirinkta atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir Europoje. 2022 m. skirsime dėmesį skulptūros ir instaliacijos žanrui, planuojame bendradarbiauti su meno institucijomis, fondais ir muziejais. Planuojame pasikviesti užsienio kuratorių, kuris specializuojasi šioje srityje, atvežti ir pristatyti keletą garsių menininkų solo parodų bei projektų (Pakui Hardware, Augustas Serapinas, Žilvinas Landzbergas), Venecijos bienalės, tarptautinių konkursų nugalėtojų kūrinius, pristatyti privačią kolekciją. Atrinkti iki 65 šiuolaikinio meno galerijų, atsižvelgiant į siūlomas programas pagal mugės akcentą (šiuo metu vyksta analizė). Tikimės su dėkinga parodų centro erdve ir ekspozicines architektūrines galimybes pristatyti naujai šias sritis ir išsiskirti iš kitų meno mugių tarptautiniame kontekste. Pagrindinis meno mugės „ArtVilnius“ tikslas – stiprinti ir plėsti Lietuvos ir viso Baltijos regiono meno rinką. Skatinti meno galerijų verslumą, įsitvirtinimą regiono ir Europos meno rinkoje. Didinti meno kūrinių pardavimus, plėtoti tarptautinė bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir užsienio meno galerijų, meno institucijų, menininkų, kuratorių. Didinti įsitraukimą ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, sinergiją tarp meno, kultūros, verslo ir žiniasklaidos atstovų. Aktyvinti šiuolaikinio meno kolekcionavimą – plėsti Lietuvos kolekcininkų ratą, pritraukti užsienio meno kolekcininkus, muziejininkus, pasikviesti meno kūrinių įsigijimo patarėjus iš užsienio. Planuojama sulaukti 200 paraiškų, atrinkti 65 Lietuvos ir užsienio Prancūzijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Italijos, Suomijos, Ukrainos, Vokietijos, Rusijos, Danijos, Belgijos, ir kt. galerijas. Pristatyti 600 menininkų. Veiklas vykdo mugės organizatoriai: vadovė Diana Stomienė, meno vadovė Sonata Baliuckaitė, architektė Olga Voišnis, dizaineriai, atrankos komisijos nariai, kviestiniai kuratoriai, koordinatoriai. Suformuota ArtVilnius taryba: nariai: menotyrininkai Virginijus Kinčinaitis, Neringa Bumblienė, Justė Jonutytė, komunikacijos specialistė Daiva Lialytė, mecenatas Irmantas Norkus. Planuojamos galerijos: "Meno parkas", "Meno niša" "Menų tiltas", "Kunstkamera""AV17", The Rooster gallery", LDS galerijos, VDA galerijos, regionų: Klaipėdos, Dusetų, Molėtų, Palangos, Biržų galerijos. Užsienio:MakslaXO, Alma, Nivet-Carzon, NB gallery, PILOT gallery, EKA, TSEKH, Erika Deak, Tadeush Ropak, Ulf Larson ir kt. Kuratoriai: Justė Jonutytė, Monika Koziol (Lenkija), Annika Toots ( Estija), Elona Lubytė, Jolanta Marcišauskytė Jurašienė ir kt. Planuojame kad 2022 metais mugės lankytojų skaičius grįš į iki pandeminį lygį, papildomai Vilniuje pritraukiant apie 7000 lankytojų į partnerių organizuojamą vienkartinį renginį „Art After Hours“. Ateinančiais metais skirsime didesnį dėmesį lankytojams iš regionų, skatinsime juos atvykti į Vilnių mugės metu, bei apsilankyti paraleliai vykstančiuose meno renginiuose, taip skatinant regioninį turizmą ir didinant bilietų pardavimų skaičius miesto meno institucijose. Siekiame ne tik padidinti lankytojų skaičių, bet ir padaryti jį kiekybinį, tai yra, skatinti meno mylėtojus įsigyti meną, nes didinant pardavimus, didės ir mugėje dalyvaujančių galerijų susidomėjimas renginiu, taip pritraukiant naujų dalyvių. Skirsime dar didesnį dėmesį užsienio auditorijai, kuri duoda tiesioginę ekonominę naudą miestui, pritraukimui. Jei praėjusiose mugėse kasmet viso sulaukdavome apie 3000 užsienio svečių (užsienio galerininkai, menininkai, jų svečiai, kolekcionieriai, meno mylėtojai, menininkai, kultūros turistai), tai šį skaičių sieksime padidinti intensyviai dirbant su užsienio komunikacija, Go Vilnius, ambasadomis etc. Užsienio svečių pritraukimui bus pasitelkiami ir mugės instituciniai partneriai, kurie renginio metu kartu organizuos naujų parodų atidarymus, atskirus pristatymus, taip, remiantis užsienio šalių pavyzdžiu, „ArtVilnius“ dienas paverčiant apskritai meno dienomis, per kurias užsienio svečiai galės išsamiai susipažinti su Lietuvos meno panorama. Sieksime, kad Vilniaus miesto ekonominiai rodikliai pakiltų apie 10%. investuosime į komunikacijos kanalus, kvalifikacijos kėlimą. Taip pat plėsime virtualią mugės auditoriją su 3D turais, elektroniniu katalogu, mugės TV, taip skatinant susidomėjimą muge ir meno kūriniais toms auditorijoms, kurie negali gyvai atvykti į mugę. E-kataloge įdiegta nauja funkcija “Įšsisaugok kūrinį ir atsisiųsk į paštą” leis meno mylėtojams pasidaryti savo mėgstamiausių mugės kūrinių galeriją. Edukacija Specialiai lankytojų edukacijai pristatoma projektų zona su garsiausiomis kolekcijomis. Dalyviai: menininkai, meno institucijos, kolekcijos, fondai, šiuolaikinio meno centrai. Kuratoriai Justė Jonutytė, Monika Koziol (Lenkija), Andra Orn (Estija), Asta Vaičiulytė, Vytenis Burokas. MOCAK- skulptūrų, instaliacijų ekspozicija, Šiuolaikinio meno centras, Tartle, Lewben Art Foundation. Menininkai: Pakui Hardware, Augustas Serapinas, Žilvinas Lanzdbergas, Mindaugas Navakas, Donatas Jankauskas - Duonis, Julijonas Urbonas, Zuzana Janin (Lenkija), Alina Szaposhnikow (Lenkija), Aigars Bikše (Latvija), Erwin Wurm (Austrija), Kris Lemsalu (Estija). ArtVilnius edukacija "Tarp kūrėjų" - kūrybinės dirbtuvės, konferencijos, podiumo diskusijos, paskaitos, gidų turai. Garsūs edukatoriai, mokytojai, profesionaliai parengta edukacinė programa visų amžių dalyviams. Skirta specialiai pritraukti tikslinę auditoriją, kuri nori ne tik pamatyti meną, bet ir edukuotis su profesionaliai parengta diskusijų programa ir jos dalyviais. Internetinė transliacija įgalina dar didesnę įtrauktį, įrašai išlieka archyvuose. Dalyviai: Vilniaus dailės akademija, Justino Vienožinskio dailės mokykla, M.K. Čiurlionio menų gimnazija, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla, Meno istorijos mokykla (Kunstkamera), LRT komanda (transliacijos režisierius, operatorius), organizatorių operatorius, diskusijų dalyviai, pranešėjai, vertėja, menininkai. Gidai-menotyrininkai. El. Katalogas, programa, ArtVilnius TV, 3D turas po meno mugę, gyvos transliacijos iš mugės Sukuriama elektroninė platforma su mugėje pristatomais dalyviais, kūriniais, programa, prieinama nemokamai visiems. E-kataloge bus galima išsisaugoti patinkančius kūrinius ir atsisiųsti juos sau į el. paštą bei susirasti mugės metu. Mugės metu sukuriami programos dalis reprezentuojantys reportažai, kurie sumontuojami ir po mugės transliuojami organizatorių ir rėmėjų komunikacijos kanalais nemokamai. Mugės naktimis nuskanuojamos visos ekspozicijos su konkrečiais kūriniais ir jų aprašymais, turas viešinamas elektroninėje erdvėje ir prieinamas visiems nemokamai. Paskaitos, diskusijos, konferencijos transliuojamos tiesiogiai per socialinius tinklus. Savanorių įveiklinimas Savanoriai įtraukiami ne tik į paruošiamuosius darbus, tačiau į meno performansų atlikimą, sumokant jiems atlygį, suteikiant nemokamą maitinimą. | 100 000 |
| Rašytojų klubas | Viešoji įstaiga | Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ | Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ - tai ir gilias tradicijas saugantis ir kiekvienais metais naujomis idėjomis ir formomis atgimstantis literatūros festivalis. 2022-aisiais metais, festivalis vyks jau 58-ąjį kartą. Per šiuos ilgus festivalio gyvavimo metus, „Poezijos pavasaris“ skleidėsi ne tik Lietuvoje, bet kėlė savo sparnus ir keliavo į svečias užsienio šalis, nuolat augo, keitėsi, tačiau pagrindinį tikslą - rengti aukštos meninės vertės literatūros renginius, skatinant profesionaliojo meno sklaidą ir visuomenės įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą - išsaugojo. Tad planuojant festivalio tikslus 2022 m. ir toliau sieksime kurti aukštos meninės vertės renginius, kurie skatintų profesionaliosios literatūros sklaidą tiek mūsų šalyje, tiek ir užsienyje. Festivalio renginiuose šiuolaikiškai ir profesionaliai pristatysime naujausią Lietuvos ir užsienio autorių kūrybą, festivalio žiūrovus kviesime susitikti su lietuvių literatūros kūrėjais, įvairių literatūros premijų laureatais, prisiminti jau išėjusių, tačiau neišdildomą indėlį lietuvių literatūroje palikusių, rašytojų kūrybą, susipažinti su pirmuosius žingsnius literatūros pasaulyje žengiančiais, tačiau gabiais ir perspektyviais jaunaisiais kūrėjais. Dalyvauti „Poezijos pavasario“ renginiuose kviesime vertėjus, literatūros kritikus ir kitų sričių menininkus - aktorius, muzikus, dainuojamosios poezijos kūrėjus ir atlikėjus, su profesionaliomis poetinėmis-meninėmis-muzikinėmis programomis. 2022 m. planuojame surengti daugiau nei 120 renginių. Į festivalio renginius planuojame pakviesti 10 poetų iš užsienio šalių (Serbijos, Slovėnijos, Moldavijos, Vokietijos, Baltarusijos/JAV, Vengrijos, Airijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos), taip skatindami visuomenę plačiau susipažinti su tų šalių poetais, jų kūryba, tose šalyse vyraujančiomis literatūrinėmis tendencijomis. Rengsime tarptautinę poetų ir literatūros kritikų konferenciją, kurios įdomesni pranešimai bus publikuojami kultūrinėje spaudoje. Bus išleistas almanachas „Poezijos pavasaris“ su kompaktine plokštele. Festivalyje bus teikiamos įvairios literatūrinės premijos, prizai ir kiti apdovanojimai. Festivalio metu, kviesime poetus ir kitus profesionalius menininkus savo kūrybą pristatyti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir toliau nuo didžiųjų kultūros židinių nutolusiuose, rečiau aplankomuose Lietuvos regionuose. Festivalio renginiams ieškosime įvairių netradicinių vietų (aikštės, skverai, piliakalniai, muziejai, bažnyčios, vienuolynai, skaitymai laive ar traukinyje ir kt.). Dalį festivalio renginių planuojame organizuoti kitose šalyse: Austrijoje Šveicarijoje, Airijoje, JAV, Lenkijoje. Rengsime virtualius renginius su skaitytojais JAV, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje. Dalį renginių įrašysime ar rodysime tiesiogiai internete Rašytojų klubo, Poezijos pavasario Facebook paskyrose | 60 000 |
