- Pagrindinis
- Organizacijoms
- Finansuoti projektai
- Strateginis tarptautinių renginių finansavimas
Strateginis tarptautinių renginių finansavimas
- 2024
- finansavimo konkurso etapas
Apie
Skirta užtikrinti tvarų finansavimą Lietuvoje rengiamų tarptautinių meno renginių, kurių tikslas – Lietuvos visuomenei pristatyti, skleisti ir populiarinti aukščiausio meninio ir profesinio lygio Lietuvos ir užsienio šalių meną, užtikrinti jo tęstinumą, skatinti kultūros ir meno raidą Lietuvoje.Ekspertų darbo grupė
| Vardas, pavardė | Kompetencija |
|---|---|
| Elona Bajoriniene | Kultūros vadyba |
| Erika Lastovskytė | Tarptautinių projektų vadyba |
| Jūratė Čerškutė | Literatūra |
| Karolis Banevičius | Komunikacija |
| Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė | Muzika |
| Hans Anders Kreuger | (Išorinis ekspertas) |
| Silvija Čižaitė-Rudokienė | (Išorinis ekspertas) |
1 382 000 €
Paskirstyta
16
FINANSUOTI PROJEKTAI
| Organizacijos pavadinimas | Juridinis statusas | Projekto pavadinimas | Projekto aprašymas | Finansavimo suma, eur |
|---|---|---|---|---|
| Poetinis Druskininkų ruduo | Asociacija | Tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ | Poetinis Druskininkų ruduo – kasmetinis tarptautinis literatūros festivalis, pirmoje spalio mėnesio pusėje rengiamas Druskininkuose ir Vilniuje. Tai festivalis-laboratorija, skirtas pirmiausia poetams, kritikams, literatūros tyrinėtojams ir leidėjams, į kurį maloniai kviečiama publika. Pagrindinis festivalio siekis – telkti poetų bendruomenę, sudaryti sąlygas dalintis savo kūryba, apmąstyti ir vertinti kūrinius, įvardyti kaitos tendencijas. Festivalis, kaip rodo poetų anketos, pirmiausia yra svarbus patiems poetams ir visai literatūros bendruomenei. Tačiau jis svarbus ir Druskininkams – miesto mokyklose kasmet vyksta susitikimai su poetais, tad jau ne vienas mokinys yra užaugęs su festivalio poezijos renginiais mokyklose ir pasirinkęs literatūros studijas. Literatūros renginiai yra esminiai ir vertybiškai svarbūs, norint ugdyti skaitančią, kritiškai mąstančią kartą. Svetainė www.pdr.lt skatina įvairovę, poezijos (ir prozos) skaitymą, analizę, gilesnį žvilgsnį. PDR organizuojantys ir festivalyje dalyvaujantys poetai aktyviai išsako savo pilietinę poziciją: palaiko laisvės kovą Ukrainoje ir ten gyvenančius kolegas rašytojus. Per pastaruosius trejus metus prie PDR renginių ir leidinių yra prisidėję daugiau nei 50 Lietuvos literatūros lauko žmonių: poetų, vertėjų, redaktorių, leidėjų, dailininkų, maketuotojų. Jiems festivalis yra ne tik šventė, tačiau ir galimybė parodyti savo darbus, užsidirbti, bendrauti su kolegomis, išgirsti atsiliepimus ir vertinimus. Jaunus poetus dalyvavimas festivalyje skatina žengti toliau (ne vienas iš jaunųjų poetų skaitymų laureatų vėliau yra laimėję Pirmosios knygos konkursą (Laura Kromalcaitė, Greta Ambrazaitė, Dovydas Grajauskas, Justina Žvirblytė). Almanachas augina ir puikius poezijos vertėjus (Dominykas Norkūnas 2021 m. buvo įvertintas Dominyko Urbo premija už vertimo debiutą; Agnė Bernotaitė, verčianti iš estų kalbos, ta pačia premija buvo įvertinta 2020 metais). | 46100 |
| Viešoji įstaiga „JJJAZZ“ | Viešoji įstaiga | 34-asis TARPTAUTINIS DŽIAZO FESTIVALIS KAUNAS JAZZ 2024 | Vienas iš lyderių Lietuvoje, Europoje bei pasaulyje – TARPTAUTINIS DŽIAZO FESTIVALIS KAUNAS JAZZ, nuo 1991-ųjų metų puoselėjantis tradicijas, 2024 metais neužleis pozicijų ir vėl stebins bei džiugins gyvos muzikos gerbėjus profesionaliais, aukščiausio lygio pasirodymais. Festivalis vyks balandžio, gegužės, rugsėjo, gruodžio mėnesiais Kaune, Kauno r. (Zapyškyje), Vilniuje, Jurbarke, Panevėžyje, Palangoje, Joniškyje. Festivalio metu numatoma suorganizuoti 43 koncertus/renginius, kuriuose tikimąsi sulaukti virš 30 000 ištikimų, džiazo ir vertinančių profesionalią muziką, klausytojų iš Lietuvos, Europos bei kitų pasaulio šalių. Festivalis skirtas įvairioms visuomenės grupėms: didmiesčių ir socialinės atskirties regionų gyventojams; vaikams, jaunimui, vidutinio amžiaus ir vyresniems lankytojams bei įvairias finansines galimybes turintiems žmonėms (daug nemokamų koncertų/renginių). Festivalio „Kaunas Jazz 2024“ programoje – aukšto profesinio lygio Lietuvos džiazo kūrėjai, nauji talentai (numatoma: Kauno bigbendas, Broliai Bazarai, Silvia Leonzio, Kasparas Petkus, Giedrius Nakas, Eglė Vakarinaitė, Artūras Anusauskas, Kauno miesto simfoninis orkestras, Egidijus Buožis, Saulius Šiaučiulis, Liutauras Janušaitis bei kt.) ir pasaulio džiazo kritikų pripažinti, aukščiausiai vertinami užsienio džiazo meistrai bei nauji talentai iš JAV, Kubos, Italijos, Švedijos, Norvegijos, Estijos, Lenkijos (numatoma: Ledisi, Stanley Clarke, Samara Joy, Kinga Glyk, Alfredo Rodriguez, Jorge Luis Pacheco, Organix (Piero Bianculli), Sunshine Jocelyn Sian Anderson, Magnus Lindgren ir kt.). 34-asis TARPTAUTINIS DŽIAZO FESTIVALIS KAUNAS JAZZ 2024 pristatys išskirtinio stiliaus koncertus, renginius, pasirodymus, stebins netikėtomis improvizacijomis bei naujomis spalvomis klausytojams/žiūrovams sukurs galimybes dalyvauti festivalyje, nepriklausomai nuo jų socialinės ar finansinės padėties, sieks ugdyti/lavinti lankytojų muzikinį skonį, supratimą, estetinę jauseną, vykdys edukacines programas, skatinančias jaunuosius atlikėjus atsiskleisti, augti, dalintis muzika, savo patirtimi ir vertybėmis bei suteiksiančias jiems profesionalią aplinką tobulėti; plės ir populiarins džiazo muziką Lietuvos regionuose, skatins kultūrinį turizmą; vystys glaudų bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio partneriais, įvairiomis Lietuvos mokslo institucijomis, bendruomenėmis. „Kaunas Jazz 2024“ – ne tik profesionalus, kūrybiškų atradimų ir aukšto meninio lygio festivalis, bet ir vienijantis, skatinantis domėtis, teikiantis geriausias emocijas kiekvienam muzikos mylėtojui! | 88000 |
| Viešoji įstaiga „Rašytojų klubas“ | Viešoji įstaiga | Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ | Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ – gilias tradicijas saugantis, kiekvienais metais naujomis formomis ir idėjomis atgimstantis literatūros festivalis – yra vienas seniausių nenutrūkstamai organizuojamų literatūros renginių Europoje. 2024-aisiais metais „Poezijos pavasaris“ bus rengiamas jau 60-ąjį kartą. Jubiliejinis „Poezijos pavasaris“ vyks gegužės 12–26 d. Per 15 festivalio dienų planuojame surengti per 120 profesionaliosios literatūros ir su ja susijusių ir/ar ją papildančių meno sričių renginių. Festivalyje inovatyviomis renginių formomis bus atspindima visa metų Lietuvos literatūrinio gyvenimo panorama – ir žymiausių plunksnos meistrų, ir gabių jaunų autorių, ir primirštų vyresnės kartos poetų kūryba. Ji taip pat atsispindės ir nuo pat festivalio įkūrimo leidžiamame „Poezijos pavasario“ almanache. 2024 m. „Poezijos pavasario“ almanachą sudarys poetas Viktoras Rudžianskas, festivalio užsienio svečių kūrybą atrinks poetė Indrė Valantinaitė. Kartu su almanachu bus išleista kompaktinė plokštelė su poetų balsais – „Poezija ir balsas“ (kompaktinės plokštelės perklausa bus galima ir per QR kodą). Festivalio tikslas yra rengti aukštos meninės vertės literatūros renginius, siekiant plėsti profesionaliojo meno sklaidą Lietuvoje ir užsienio šalyse, pateikti Lietuvos kultūrinei visuomenei praėjusių metų Lietuvos poetų kūrybos panoramą, fiksuoti ir atspindėti lietuvių poezijoje vykstančius procesus, tradicijos ir naujovių sąveikos ypatumus, pateikti literatūros proceso dalyvių (poetų, kritikų, redaktorių bei leidėjų) nuomonę apie dabarties poezijos raidos tendencijas, priminti jų kontekstą (paminint svarbiausias metų sukaktis), skleisti lietuvių poezijos žodį plačiajai Lietuvos ir užsienio šalių skaitytojų auditorijai. Tradicijos ir naujovės festivalyje bus derinamos ir plačiai atskleidžiamos ne tik visoje Lietuvoje (Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Nidoje, Birštone, Alytuje, Panevėžyje bei Akmenės, Vilkaviškio, Telšių, Prienų, Švenčionių, Pagėgių, Biržų, Šilalės, Tauragės, Skuodo, Šakių, Raseinių, Molėtų, Zarasų, Kaišiadorių, Utenos, Varėnos ir kituose rajonuose), bet ir keliose užsienio šalyse: (Lenkijoje, JAV, Šveicarijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Vokietijoje ir kt.). Renginiuose dalyvaus per 100 šiuo metu aktyviai kuriančių lietuvių poetų, taip pat 9 užsienio poetai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Prancūzijos, Rumunijos/JAV, Japonijos, Ispanijos, Italijos. Siekiant kuo didesnio visuomenės įsitraukimo ir kūrybinių bendrysčių puoselėjimo, dalį renginių planuojame rengti užsienio šalyse: Lenkijoje, JAV, Šveicarijoje, Airijoje ir kt., kuriose mūsų šalies poetai susitiks ir kūrybą pristatys šiose šalyse gyvenančioms lietuvių bendruomenėms bei kitiems svečiose šalyse gyvenantiems poezijos kūrėjams ir tų šalių literatūros mėgėjams. Siekdami, kad festivalis būtų įdomus ir įvairus, į festivalio renginius kviesime įvairių kartų Lietuvos ir užsienio poetus, kritikus bei kitų sričių profesionalius menininkus: aktorius, muzikus, dainuojamosios poezijos autorius ir atlikėjus, dailininkus, fotografus su specialiai festivaliui paruoštomis programomis ar parodomis. Žiūrovus kviesime susitikti su lietuvių kūrėjais, įvairių literatūros premijų laureatais, jaunaisiais poetais, taip pat bus prisiminti jau išėję poetai, jų kūryba. Festivalyje planuojame rengti poetų autorinius kūrybos vakarus, susitikimus su poetais, skaitymus, poezijos ir muzikos vakarus, literatūrines diskusijas, taip pat edukacinius renginius: literatūros pamokas, slemo varžytuves, literatūrines ekskursijas, kūrybines dirbtuves, moksleivių poezijos skaitymus. Bus surengta tarptautinė poetų ir literatūros kritikų konferencija. Konferencijoje dalyvaus ne tik Lietuvos poetai ir literatūros kritikai, bet ir užsienio šalių kūrėjai, o tai leis į gvildenamą temą pažvelgti plačiau ir išplėsti ją į tarptautinį-tarpkultūrinį lygmenį. Festivalio renginiams ir 2024 m. rinksimės kuo įvairesnes vietas: aikštes, skverus, piliakalnius, muziejus, bažnyčias, vienuolynus, dvarus, bibliotekas, kultūros centrus, mokyklas, universitetus, galerijas, skaitymus laive ir kitur. Festivalyje vyks ir virtualūs renginiai su poetais gyvenančiais Danijoje, Švedijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Meksikoje ir kt. Visa tai padės pritraukti įvairaus amžiaus ir kultūrinio išsilavinimo žiūrovų auditoriją. Organizuojant festivalį siekiame skatinti profesionalaus meno sklaidą, literatūros ir jos autorių žinomumą Lietuvoje ir užsienio šalyse, kūrybines menininkų bendrystes, tarptautinius kūrybinius saitus ir bendradarbiavimo tinklus. Siekiame skatinti ir palengvinti jaunųjų kūrėjų įsitraukimą į profesionaliojo meno pasaulį. Taip pat norime skatinti visuomenės įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą, domėjimąsi literatūra ir menu apskritai, kurti kiekvienam pasiekiamą vietą – įdomiam ir prasmingam laisvalaikio praleidimui kartu su menu. Visi festivalio renginiai nemokami, todėl prieinami įvairaus amžiaus, išsilavinimo, socialinio sluoksnio žmonėms. | 46100 |
| Vilniaus džiazo klubas | Viešoji įstaiga | Tarptautinis džiazo muzikos festivalis „Vilnius Mama Jazz 2024“ | Dvidešimt dvejus metus vykstantis festivalis „Vilnius Mama Jazz“ yra labai ženklus Lietuvos kultūros gyvenime: festivalis ryškiai išsiskiria profesionaliu atlikėjų parinkimu ir dinamiška programa, kurią vienija trys esminiai veiksniai: muzikos kokybė, originalumas ir aktualumas. Naujų iššūkių paieška atvedė prie sumanymo sukurti ir įgyvendinti Mentorystės programą. Sukaupęs daugiau nei 20-ties metų tarptautinę patirtį, festivalis siekia ja pasidalinti su mažesniais ir jaunesniais džiazo festivaliais, vykstančiais regionuose: pristatyti juos tarptautinės konferencijos rėmuose; pasidalinti gerąja patirtimi pritraukiant rėmėjus ir kitą, įvairių fondų teikiamą, finansinę paramą; užmezgant naujus ryšius, pažintis, verslo kontaktus; gerinti žiūrovui/klausytojui pateikiamo turinio kokybę. 2022 metais ypatingai sėkmingas prasidėjęs bendradarbiavimas su pirmuoju partneriu – festivaliu „Tauragė Jazz“, tęsėsi su festivaliu „Jonava Jazz“. 2022 metais festivalis paskelbė savo Ambasadorių. Juo tapo ilgametis festivalio dalyvis ir bičiulis, reprezentuojantis „Vilnius Mama Jazz“ Lietuvoje ir užsienyje, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladimiras Tarasovas. Nuo 2002-ųjų metų sostinėje vykstantis spalvingas ir jokių stiliaus rėmų nevaržomas festivalis „Vilnius Mama Jazz“ per du dešimtmečius pristatė daug žymių atlikėjų: Marcus Miller, Chick Corea, John McLaughlin, Ravi Coltrane, Bill Frisell, Christian McBride, Medeski Martin and Wood, Wayne Shorter, Terence Blanchard, Pharoah Sanders, Chris Potter, The Bad Plus (2007, 2019), Kneebody, Gerald Clayton, Snarky Puppy, Steve Coleman and Five Elements, The Ambrose Akinmusire, Robert Glasper (2010, 2011), OREGON, Dee Dee Bridgewater, Danilo Perez, John Patitucci, Brian Blade, GHOST-NOTE, Ben Wendel, Joe Sanders, Greg Hutchinson, Anthony Braxton, Nicole Mitchell, Myra Melford (visi – iš JAV), Shai Maestro, Avishai Cohen Trio (bass, 2015, 2021, Izraelis), Vienna Art Orchestra (Austrija), Peter Brötzmann (Vokietija), Copenhagen Art Ensemble, Marilyn Mazur, Maria Faust (Danija), Jean-Luc Ponty, Louis Sclavis, Marcas Ducret, Emile Parisien Quartet, Erik Truffaz Quartet, Joelle Leandre, Airelle Besson (visi – iš Prancūzijos), Miroslavas Vitous (Čekija), Arve Henriksen, Jan Bang & Stian Westerhus, Marius Neset, Jaga Jazzist, Mathias Eick, Nilsas Petteris Molværis, Eivind Aarset: Sonic Codex 4tet, Beady Belle (visi – iš Norvegijos), Larsas Danielsson (Švedija), Rosario Giuliani, Flavio Boltro (visi – iš Italijos), Sons of Kemet, Get The Blessing, Neil Cowley, GoGo Penguin, Portico Quartet, The Comet Is Coming (visi – iš Didžiosios Britanijos), Phronesis (Danija, Didžioji Britanija, Švedija), RYMDEN (Norvegija, Švedija) ir kiti. Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ vyks 2024-ųjų metų balandžio–liepos mėn. Vilniuje. Klausytojams bus pristatytos programos ir atlikėjai iš Europos, Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Viena iš festivalio programos sudėtinių dalių – „Džiazo vitrina“ (Showcase Stage), kuri veikia nuo 2016 metų. Į šį forumą atvyksta muzikos industrijos atstovai: Europos festivalių prodiuseriai, organizatoriai, reprezentuojantys savo šalies džiazo festivalius, klubus ir agentūras, džiazo muzikos ekspertai, tarptautinės muzikos žiniasklaidos atstovai, kritikai, žurnalistai. Mūsų šalies atlikėjų tarptautinėje aplinkoje įgytas konkurencinis pranašumas stiprina jų motyvaciją. Programa pasitarnauja Lietuvos džiazo sklaidai užsienyje. Vitrinos programa sudaroma atvirumo principu: be amžiaus, rasės, džiazo stilistinės krypties cenzo. Vienintelis reikalavimas – aukšto tarptautinio meninio lygio profesionali programa. Tradiciškai vykstanti Lietuvos džiazo muzikantų vitrina 2024 metais kviečia joje dalyvauti Ukrainos džiazo atlikėjus, kurių atranka vyks tokiu pačiu principu. Tarpdiscipliniškumo formavimui festivalio diskusijų platforma „Vilnius Mama Jazz paraštės“ subūrė kitų sričių menininkus, žurnalistus, kritikus ir intelektualus. Festivalio didžioji naujovė – šių diskusijų virsmas į tarptautinę konferenciją: užsienio festivalių vadovai, džiazo prodiuseriai ir ekspertai „Džiazo vitrinoje“ ne tik žvalgosi grupių savo renginiams, bet ir dalinasi patirtimi. Edukacija išlieka viena pagrindinių festivalio funkcijų nuo pat jo įkūrimo. Renginio organizatoriai, siekdami skatinti Lietuvos muzikantų profesinį tobulėjimą, nuolat bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, sudaro sąlygas jauniesiems menininkams dalyvauti festivalio programoje, meistriškumo pamokose ir diskusijose. | 100000 |
| Teatro informacijos centras | Viešoji įstaiga | Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ 2024 | Vilniaus tarptautinis teatro festivalis “Sirenos” vyks 2024 m. rugsėjo 24–spalio 6 dienomis. Programoje: Lietuvos teatro pristatymas (10–12 spektaklių, kuratorės – teatrologės Alma Braškytė ir Kristina Steiblytė), tarptautinė teatro programa (5–6 spektakliai iš Jungtinės Karalystės, Belgijos, Ispanijos, kt. šalių), edukacinė programa (meistriškumo kursai profesionalams, seminarai, rezidencijos), žiūrovų klubas (diskusijos, susitikimai su menininkais). Festivalio bazė – Vilnius, tačiau dalis veiklų vyks kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje. Festivalis sudaro sąlygas spektakliuose lankytis žmonėms su negalia (kai kurie spektakliai specialiai tam pritaikyti), taikomos nuolaidos jautrioms kainai žiūrovų grupėms. Lietuviški spektakliai pristatomi užsienio svečiams (teatro profesionalams) su anglišku vertimu (svečių kasmet būna apie 60), juos vertina tarptautinė komisija ir žiūrovai, skiriami trys nepiniginiai apdovanojimai. Festivaliu siekiama skatinti apykaitą tarp Lietuvos ir užsienio teatrų, inicijuoti Lietuvoje sukurtų spektaklių sklaidą užsienyje, pristatyti garsiausius užsienio kūrėjus, burti teatro bendruomenę Lietuvoje, pastebėti ir įvertinti ryškiausius darbus, suteikti kvalifikacijos kėlimo galimybes teatro profesionalams, atskleisti šiuolaikinio teatro naujausias tendencijas visiems besidomintiems teatru. | 116000 |
| Lietuvos meno galerininkų asociacija | Asociacija | ArtVilnius – tarptautinė šiuolaikinio meno mugė | ArtVilnius kasmet pristatoma nauja, originali, tarptautinio lygio programa. Remdamiesi garsių pasaulio meno mugių, tokių kaip Frieze London, ArtBasel, Viennacontemporary ir kt. organizavimo, komunikacijos ir viešųjų ryšių kompanijų analizėmis, nuolat mokomės, ieškome geriausių sprendimų ir juos pritaikome organizuojant ArtVilnius. Vykdant vidinę Lietuvos potencialių dalyvių, meno rinkos ir šiuolaikinio meno lauko analizę, buvo sudaryta aiški ArtVilnius programa, komunikacijos ir viešinimo strategija, apimtis. Išlaikant mugės struktūrą, didinama atrankos konkurencija tarp galerijų, menininkų, kviečiami tarptautiniai kuratoriai, meno konsultantai, bendradarbiaujama su meno institucijomis, institutais, meno fondais, muziejais ir kolekcijomis; vykdoma atranka, analizuojant pasaulines šiuolaikinio meno tendencijas, atsižvelgiant į savo regiono specifiką, poreikį ir pabrėžiant išskirtinumą. ArtVilnius kupinas žanrų įvairovių, dėl dėkingo parodų centro išplanavimo, turime galimybę rodyti daug performansų, vaizdo ir garso instaliacijų, didelio gabarito skulptūras ir objektus. 2024 m. meno mugė „ArtVilnius‘24“ vyks spalio 4–6 d. 2024 m. skirsime dėmesį šiaurės šalims (#FocusNordic), planuojame kviesti ir bendradarbiauti su šiaurės šalių meno galerijomis institucijomis, fondais ir muziejais iš Suomijos, Norvegijos, Danijos, Islandijos, Švedijos ir kt. Menininkams ir kuratoriams pasiūlysime temas, kurios ryškiai deklaruojamos šiaurės regione: kaip ekologija, tvarumas, lygios galimybės. Pakviesime užsienio kuratorių, kurie išgrynintų pristatomų projektų zonoje temas. Planuojame pakviesti ir pristatyti keletą garsių šiaurės šalių menininkų solo parodų (kuratorių atrinkti ir pakviesti menininkai). Atrinkti iki 65 šiuolaikinio meno galerijų, atsižvelgiant į siūlomas programas pagal mugės akcentą – dėmesį šiaurės šalių šiuolaikiniam menui. Tikimės, kad su dėkinga parodų centro erdve ir ekspozicinėmis architektūrinėmis galimybėmis, pristatysime šias sritis ir išsiskirsime iš kitų meno mugių tarptautiniame kontekste. Pagrindinis meno mugės „ArtVilnius“ tikslas – stiprinti ir plėsti Lietuvos ir viso Baltijos regiono meno rinką. Skatinti meno galerijų verslumą, įsitvirtinimą regiono ir Europos meno rinkoje. Didinti meno kūrinių pardavimus, plėtoti tarptautinė bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir užsienio meno galerijų, meno institucijų, menininkų, kuratorių. Didinti įsitraukimą ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, sinergiją tarp meno, kultūros, verslo ir žiniasklaidos atstovų. Aktyvinti šiuolaikinio meno kolekcionavimą – plėsti Lietuvos kolekcininkų ratą, pritraukti užsienio meno kolekcininkus, muziejininkus, pasikviesti meno kūrinių įsigijimo patarėjus iš užsienio. | 91000 |
| Kristupo festivalis | Viešoji įstaiga | Kristupo vasaros festivalis | Kristupo vasaros festivalis, vadovaudamasis motto „Daugiau muzikos pasaulio“, siekia išplėsti profesionaliosios muzikos suvokimo ribas, kviesdamas klausytojus patirti stilių, žanrų įvairovę bei jų sintezės grožį. Todėl jis išsiskiria savo demokratiškumu, kuriamu pasitelkiant turinį, naujus formatus, aktyvuojant netikėtas koncertams erdves. Tai – paveikūs įrankiai auditorijos vystymui, edukacijai, prieinamumo didinimui, ką patvirtina pelnytas tarptautinis pripažinimas – EFFE Label (Europe for Festivals, Festivals for Europe) tarptautinis kokybės ženklas bei kūrybiškumo ir inovatyvumo tarptautinis pažymėjimas FestLabPass. 2024-aisiais Kristupo vasaros festivalis žengs į jubiliejinę, trisdešimtąją savo vasarą. Ši sukaktis, tuo pat metu simbolizuojanti tiek brandą, tiek veržlumą, atsiskleis per festivalio legendos ašį – Šv. Kristoforą. Kristupas – tai vedinys iš vardo Kristoforas. O Šv. Kristoforas – keliautojų ir Vilniaus miesto globėjas. Štai kodėl jau pavadinime užkoduota Kristupo vasaros festivalio esmė – plati (tiek geografine, tiek žanrų, stilių prasme) muzikinė panorama bei priklausymas Vilniui. Taigi, 30 metų intensyviai keliavęs po pasaulį, Šv. Kristoforas siųs muzikinius atvirukus iš įvairiausių žemės kampelių. Ši jungiamoji festivalio programos tema koduoja kultūrų, muzikos, požiūrių įvairovės ir tolerancijos bei smalsumo šios įvairovės pažinimui, žinutę. Ji itin aktuali šiandien: vis labiau ryškėjant visuomenės poliarizacijai, netgi radikalėjimui vertybiniame kontekste, užsidarant informaciniuose, kultūriniuose, socialiniuose burbuluose, būtina atsvara, dekonstruojanti baimes, nuostatas, nepasitikėjimą. Šioje vietoje atsidaro galimybių langas muzikai – universaliai pasaulio kalbai, turinčiai fenomenalią žmonių suvienijimo galią. Apie tai savo programoje siekiantis kalbėti 30-asis Kristupo vasaros festivalis, į savo žinutę integruoja tiek festivalio misijos, tiek strateginių LKT krypčių siekiamybes, prisidedant prie atviros, tolerantiškos, kūrybiškos visuomenės ugdymo. Liepos 8–rugpjūčio 27 dienomis į Šv. Kazimiero bažnyčią, Sereikiškių parko Bernardinų sodą, Šv. Kotrynos bažnyčią, Mickevičiaus bibliotekos kiemą skries Šv. Kristoforo atvirukai iš Ukrainos, Kubos, Austrijos, Italijos, Prancūzijos, Australijos ir net iš ateities (atlikėjų geografija bei teminės programos). Greta įsitvirtinusių ir publikos mylimų koncertų ciklų „Kristupo pikinikai“, „Sakralinės muzikos valandos“ bei pagrindinės programos, kurioje pasirodys ryškiausi Lietuvos ir užsienio šalių atlikėjai, numatomi specialieji renginiai, skirti dabartinės lietuvių vargonavimo mokyklos įkūrėjo, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato prof. Leopoldo Digrio 90-mečiui, Dainų šventės, ES metams ir kt. paminėjimui. Edukacinės veiklos įtrauks skirtingos auditorijos segmentus ir bus rengiamos su ilgamečiais, didelę patirtį būtent edukacinėje veikloje sukaupusiais partneriais. O plėtojant festivalio prieinamumo principus, toliau tęsiamas renginių pritaikymas skirtingas negalias turintiems lankytojams bei tradicinis, draugiškas visiems, tame tarpe ir autizmo spektre esantiems vaikams, muzikinis piknikas su muzikinės terapijos elementais. Dalį programos Kristupo vasaros festivalis, bendradarbiaudamas su vietiniais partneriais, pristatys Lietuvos regionuose. | 130000 |
| Teatronas | Asociacija | Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ | Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“. Data: 2024 m. gegužės 30 d. – birželio 16 d. Vieta: Kaunas ir Kauno rajonas, Vilnius, Alytus, Tauragė, Kaišiadorys. Atlikėjai: AneMoia Circus (JK), Companie AR (Brazilija, Prancūzija), Dora Komenda (Kroatija), Kerttu Pussinen (Suomija), Accompany ME (Prancūzija, Italija, Lietuva), Gabriela Munoz (Meksika). Aštuntą kartą vykstantis tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ kelia sau naujus iššūkius ir klausimus. Pradėję nuo stereotipinio cirko dekonstrukcijos, festivalis kasmet stengiasi parodyti, koks įvairus gali būti šiuolaikinis cirkas. 2023 metais itin plačiai panagrinėjus cirko autorystę ir jos georafiją, artėjanti programa nagrinės kiek daug ir įvairiai galima pasakyti cirko kalba. Programą sudarys šeši spektakliai iš skirtingų šalių, kurie skirtingomis priemonėmis pasakos asmenines menininkų istorijas. Kai kurie spektakliai naudoja kalbą ir jungtis su kitomis meno šakomis, kai kurios griežtai laikosi tik cirko dramaturgijos. Tai itin aktuali panorama tiek naujiems žiūrovams pažinti šiuolaikinio cirko galimybes, tiek lojaliems festivalio lankytojams panirti į gilų, nepaviršutinišką cirko artikuliavimo galimybių pažinimą. Siekdami apimti vis platesnę auditoriją geografiškai, šiemet festivalis įgalina įvairių miestų kultūros operatorius patiems pasirinkti spektaklius iš tarptautinės programos, prisidėti prie festivalio ne tik žmogiškais ištekliais, bet ir finansiniais resursais, tuo paklojant pamatą savarankiškiems tarptautiniams mainams ateityje (kurie jau prasidėjo šiemet „Cirkuliacijos“ dėka ir mentorystės pagalba). Edukacinė programa apims itin tikslias auditorijas bei fesitvalis vėl taps vieta tarptautiniams procesams vykti: festivalio metu vyks metinis Baltic Nordic Circus Network tinklo suvažiavimas bei laukiama gana gausios prancūzų profesionalų delegacijos. | 85000 |
| VšĮ „Vilniaus festivaliai“ | Viešoji įstaiga | Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis GAIDA 2024 | Nuo 1991 metų Vilniuje kasmet rengiamas tarptautinis festivalis GAIDA – pagrindinis ir didžiausias šiuolaikinės muzikos forumas Lietuvoje. Tai vienintelis iš Lietuvos ir Baltijos šalių festivalių, kuris yra pelnęs išskirtinį tarptautinį įvertinimą – Europos festivalių laureato vardą „EFFE Laureate“, suteikiamą tik patiems geriausiams senojo žemyno festivaliams. Festivalis GAIDA supažindina Lietuvos visuomenę su aktualiausia dabarties muzikine kūryba, su ypatingais viso pasaulio muzikos pasiekimais – į festivalį kviečiami žymiausi dabarties kompozitoriai ir atlikėjai iš įvairių šalių, skamba tarptautinio pripažinimo sulaukę kūriniai ir pasaulinės bei Lietuvos premjeros. GAIDA išsamiausiai iš visų šalies muzikos festivalių atspindi gyvąjį kūrybinį procesą, festivalio programos nuo kitų muzikinių renginių išsiskiria itin ambicingais meniniais projektais, įvairių žanrų šiandienos kūrėjų darbais. Po festivalio neretai įdomiausi projektai iškeliauja ir į kitus Lietuvos miestus bei į užsienio šalis. Festivalis kasmet didelį dėmesį skiria edukacijai, festivalio programose vis daugiau edukacinių renginių, atvirų meistriškumo kursų su įvairiais kompozitoriais, atlikėjais. Be to, festivalio vykdoma edukacija nėra vien tik edukaciniai renginiai, ji apima ir beveik visą festivalio programą, kadangi didžioji dauguma festivalyje parengtų kūrinių Lietuvoje nuskamba pirmą kartą ir publika tokiu būdu edukuojama bei supažindinama su naujausia muzika, jos žanrais, stilistinėmis tendencijomis, autorių kūrybinėmis kryptimis ir pan. 2024 m. Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis GAIDA numatytas spalio 16 – lapkričio 10 d. pagrindinėse Vilniaus koncertų salėse ir kitose originaliose sceninėse erdvėse. GAIDA 2024 metais planuoja programą, kurioje bus stiprinama festivalio kryptis, nukreipianti į naujų talentų paiešką, į artimiausiu metu iškilsiančių kompozitorių ir atlikėjų atskleidimą bei jų kūrybinių projektų pristatymą festivalyje. Festivalis taip pat planuoja tęsti itin ambicingų meninių projektų įgyvendinimą, pristatyti pasaulinio garso muzikos kūrėjus bei atlikėjus, kurių visuomenė iki šiol neturėjo galimybės išgirsti Lietuvoje gyvai. Ypatingai svarbu, kad festivalis neapsiribos vienos krypties šiuolaikine muzika – festivalis dar labiau plės žanrinę, stilistinę, tarpdisciplininę įvairovę: bus inicijuojami nauji kūriniai, suteikiamos galimybės pasirodyti jauniesiems kompozitoriams (Gaida Open Call), publika bus supažindinama ir su alternatyviąja kūryba (eksperimentinė, elektroninė muzika, tarpsritiniai projektai, multimedija ir kt.). Festivalis, kaip įprasta, didžiulį dėmesį skirs ir Lietuvos menininkams. Festivalyje dalyvaus geriausių Lietuvos atlikėjų pajėgos: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentai Modestas Pitrėnas, Robertas Šervenikas, Modestas Barkauskas ir kt. Į festivalį kviečiami pasaulinio garso atlikėjai ir menininkai iš Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos, Ispanijos, Suomijos, JAV ir kitų šalių. Festivalyje numatomos 5–7 naujų kūrinių premjeros, kurių autoriai – lietuvių ir kitų šalių kompozitoriai. Festivalis numato tęsti pasisekimo sulaukusius nemokamus edukacinius renginius: susitikimus su įžymiais atlikėjais, kūrėjais, meistriškumo kursus ir kūrybines dirbtuves. Festivalis planuoja nuosekliai didinti visuomenės prieinamumą savo muzikiniuose, sceniniuose ir edukaciniuose renginiuose. Prieinamumas bus didinamas visoms gyventojų grupėms, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, socialinės, ekonominės padėties, tautybės ir pan. Numatyta lanksti bilietų platinimo sistema, taikomos įvairios nuolaidos, kai kurie renginiai planuojami nemokami (be bilietų) ir pan. | 116000 |
| Mokyklų tobulinimo centras | Viešoji įstaiga | Vaikų ir paauglių literatūros festivalis „Vaikų knygų sala“ | Literatūros festivalis „Vaikų knygų sala“ siekia kelti vaikų literatūros prestižą ir pabrėžti jos svarbą asmenybės raidai; kurti vaikams ir paaugliams skirtų literatūros renginių tradiciją Lietuvoje; skatinti šeimas rinktis skaitymą kaip vieną iš smagių ir prasmingų laisvalaikio praleidimo formų; burti aktyvią vaikų knygų kūrėjų bendruomenę; pabrėžti vaikų ir jaunimo literatūros ir leidybos industrijos svarbą Lietuvos ir tarptautiniame kultūros, ekonomikos ir skaitmeninių inovacijų kontekste; suteikti galimybę Lietuvos kūrėjams ir leidykloms prisistatyti įvairiems industrijos profesionalams; padėti užmegzti tvarias, abipusiai naudingas partnerystes. Atliepdami pasaulines vaikų literatūros tendencijas, festivalio veiklomis siekiame kultūrinės ir socialinės įvairovės, socialinės įtraukties didinimo, platesnio įvairių visuomenės grupių reprezentavimo vaikų literatūroje. Didelį dėmesį skiriame vaikų, švietimo ir vaikų literatūros bendruomenių edukacijoms, tokiu būdu prisidėdami prie ateities kultūros vartotojų ugdymo, šiuolaikinės vaikų ir paauglių literatūros integravimo į ugdymo procesą, vaikų literatūros industrijos lauko stiprinimo. Festivalį sudaro dvi pagrindinės dalys – vaikams (šeimoms) skirta renginių programa ir vaikų literatūros industrijos profesionalams skirti renginiai. Festivalio veiklos vyksta įvairiose Vilniaus miesto erdvėse (Vilniaus mokytojų namai, Menų spaustuvė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus literatų namai, Vilniaus universiteto filologijos fakultetas), o dalis keliauja į kitus Lietuvos miestus ir miestelius. 2024 m. festivalį, kuris vyks lapkričio 13–17 d., organizuojame drauge su Lietuvos kultūros institutu ir partneriais iš Ispanijos Associació Tantàgora Serveis Culturals. Renginio partneriai Lietuvoje – Vilniaus dailės akademija, Lietuvos leidėjų asociacija, Vilniaus universiteto filologijos fakultetas ir kiti. 2024 metų festivalio renginių tema – vaikų literatūros (savi)cenzūra. | 45000 |
| Pažaislio muzikos festivalis | Viešoji įstaiga | XXIX Pažaislio muzikos festivalis | XXIX Pažaislio muzikos festivalis vyks 2024 m. gegužės 31–rugpjūčio 25 dienomis Kaune, Kauno rajone ir kituose Lietuvos regionuose. Festivalyje dalyvaus atlikėjai iš Lietuvos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Kubos, Ukrainos, Danijos, Turkijos, Estijos, Austrijos, Šveicarijos. Pažaislio muzikos festivalio programos moto „Kuriame meilę muzikai“ ir paantraštė „Tolimos planetos“ atskleidžia festivalio tikslą kviesti klausytojus vis iš naujo atrasti klasikinės muzikos žanrą. Didieji festivalio simfoninės ir vokalinės muzikos koncertai – tai unikali galimybė klasikinę muziką išgirsti išskirtinėje erdvėje – Pažaislio vienuolyno ansamblio didžiajame kieme. Didžiuosiuose koncertuose skamba Lietuvoje dar neskambėję arba retai atliekami simfoninės ir vokalinės muzikos opusai, naujų kūrinių premjeros. Šie renginiai žiūrovams sudaro galimybę išgirsti ryškiausius Lietuvos ir įvairių pasaulio šalių atlikėjus, pasaulinio garso solistus. Svarbi festivalio organizatorių misija yra siekti, kad didžiųjų koncertų serijoje klausytojai kasmet išgirstų ir Lietuvos kompozitorių didelės apimties kūrinius. 2024 m., minint šviesaus atminimo kompozitoriaus Vidmanto Bartulio 70-ąsias gimimo metines, bus atlikta jo oratorija „Nelaimėlis Jobas“, o baigiamuoju programos akcentu taps kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus miuziklo „Pasaulio sutvėrimas“ atlikimas. Koncertą Kaune 2024 m. liepos mėnesį surengs pirmą kartą Šiaurės Europos regione koncertuosiantis Belgijos kamerinis orkestras CASCO Phil – novatoriškas ir drąsus kolektyvas, užsitarnavęs tvirtą reputaciją tiek klasikinės muzikos, tiek eksperimentinių tarpžanrinių projektų srityje, diriguojamas Benjamin Haemhouts. Į išskirtinius rečitalius ir kamerinės muzikos koncertus pakvies ryškiausi Lietuvos ir kitų šalių menininkai. 2024 m. bus surengtas 80-ąjį jubiliejų švęsiančio kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus kamerinės muzikos koncertas, kurio programoje numatyti nauji kūriniai, kaip sveikinimai jubiliejų pasitinkančiam menininkui, parašyti jo kolegų – Kauno kompozitorių. Tenoras Edgaras Montvidas ir pianistas Simon Lepper savo rečitalyje pakvies į pasaulinę premjerą – naują vokalinį ciklą, kurį šių atlikėjų užsakymu rašo viena ryškiausių nūdienos lietuvių kompozitorių – Žibuoklė Martinaitytė. Tarpžanrinių koncertų dalyviai savo programose atskleis egzotinių šalių muzikines tradicijas bei originalias jų jungtis su klasikine muzika, o gražia tradicija tapęs teatralizuotas koncertas visai šeimai 2024 m. vėl lauks jaunųjų klausytojų gamtininko Tado Ivanausko Obelynės sodybos-memorialinio muziejaus parke. Kiekvienais metais plečiasi festivalio edukacinės veiklos, apimančios įvairių amžiaus tarpsnių klausytojus. Reikšminga projekto dalis yra nemokami renginiai Kaune ir kituose Lietuvos regionuose, kurie sudaro galimybę mažas pajamas turinčioms gyventojų grupėms lankytis aukščiausio lygio klasikinės muzikos koncertuose. Pažaislio festivalis siekia, kad klasikinę muziką išgirstų ir tie asmenys, kurie dėl įvairių fizinių, psichinių bei kitų priežasčių neturi galimybės dalyvauti festivalio koncertuose. Todėl jau penktus metus bus rengiamas renginių ciklas „Susitikimai muzikoje“, skirtas įvairių Kauno miesto bei rajono socialinių bei globos institucijų globotiniams, ugdytiniams bei gyventojams. | 105000 |
| Kauno bienalė | Viešoji įstaiga | Pasiruošimas 15-ajai Kauno bienalei | Kauno bienalė kuria prieinamus, įtraukiančius ir įkvepiančius šiuolaikinio meno projektus. Vienas didžiausių šiuolaikinių meno renginių – 15-oji Kauno bienalė – vyks 2025 m. rugsėjo – lapkričio mėn., Kaune. Paroda siekiama užtikrinti šiuolaikinio meno prasmingumą ir aktualumą, suteikiant įrankius šiuolaikiniam menui pažinti bei laisvę įvairioms šiuolaikinio meno interpretacijoms. Kuriant tarptautines partnerystes, inicijuojant naujų meno kūrinių sukūrimą ir pristatant tiek gerai žinomus, tiek ką tik karjerą pradėjusius Lietuvos ir užsienio menininkus bei kuratorius, Kauno bienalė siekia stiprinti ir įvairinti šiuolaikinio meno lauką, pristatyti, skleisti ir populiarinti aukščiausio meninio ir profesinio lygio meną, užtikrinti jo tęstinumą, skatinti kultūros ir meno raidą šalyje, skatinti kultūros produktų vartojimą ir jų prieinamumą bei pristatyti Lietuvos kultūros pasiekimus tarptautiniu mastu. | 34800 |
| Menų Fabrikas | Viešoji įstaiga | Tarptautinis miesto muzikos ir meno festivalis „LOFTAS FEST 2024“ | „Loftas fest“ – tai nuo 2012 m. vykstantis tarptautinis miesto muzikos ir šiuolaikinio meno festivalis, kasmet vilniečiams bei miesto svečiams pristatantis kruopščiai atrinktą aktualią, pasaulines tendencijas atspindinčią šiuolaikinės muzikos ir meno festivalio programą, kurioje kiekvienais metais siekiama pateikti kuo platesnę šiuolaikinės muzikos bei scenos ir audiovizualinių menų pasirodymų ar šiuolaikinių meninių išraiškų įvairovę ir jų tarpusavio sintezę. Festivalio metu pristatomi tiek jau žinomi ir pripažinti vardai bei kartu ypatingas dėmesys kreipiamas į kylančių naujų talentų paiešką ir jų pristatymą plačiai auditorijai. Taip pat – į edukacinę ir savanorystės skatinimo veiklas. Festivalis vyksta Vilniaus centre, Naujamiestyje esančiame post-industrinio „Elfos“ gamyklos kieme. Festivalis yra pripažintas tarptautiniu mastu, kasmet pritraukia užsienio žurnalistų dėmesį. Projektas siekia didinti kokybišką šiuolaikinio meno ir kultūros įvairovę ir prieinamumą visų amžiaus, socialinių grupių auditorijai. Taip pat, sukurti ilgalaikį kultūrinį poveikį visuomenei, prisidėti prie kultūros bei meno raidos, supažindinti žiūrovus su įvairiomis šiuolaikinės kultūros išraiškomis, naujais šiuolaikinės muzikos ir meno talentais, prisidėti prie gyvo ir kūrybiško Lietuvos bei Vilniaus miesto įvaizdžio kūrimo, kultūrinės edukacijos, skatinti kultūrinį turizmą ir profesionalų tinklaveiką. To siekiant, festivalis yra visiškai nemokamas ir atviras visiems. Planuojama festivalio data: 2024m. rugsėjo 12–14 d. 2024 m. aktualią urbanistinės šiuolaikinės muzikos ir meno tarptautinę programą auditorijai planuojama nemokamai pristatyti per 3 festivalio dienas. Festivalyje numatomos šiuolaikinio meno ir muzikos scenos (ne mažiau 4 scenų), šiuolaikinio meno instaliacijų ekspozicija, edukacinė ir profesionalų tinklaveikos zonos. Viso ne mažiau nei 60 šiuolaikinės muzikos, šokio, teatro, tarpdisciplininių ar audiovizualinių pasirodymų bei instaliacijų. Festivalio metu bus siekiama pristatyti mažiausiai 200 atlikėjų ir menininkų iš Lietuvos ir užsienio. Bendradarbiaujant su partneriais, didelis dėmesys bus kreipiamas ir į tikslinių profesionalų sukvietimą ir meno ir muzikos profesionalų tinklaveiką. | 91000 |
| Šiuolaikinio meno centras | Biudžetinė įstaiga | 15-oji Baltijos trienalė | Baltijos trienalė – didžiausias ir ambicingiausias Šiuolaikinio meno centro kas tris metus įgyvendinamas projektas, vienas svarbiausių šiuolaikinio meno renginių Šiaurės Europoje. 15-oji Trienalė atsidarys naujai po renovacijos atidarytame pagrindiniame Šiuolaikinio meno centro pastate Vokiečių g., Vilniuje. 15-ąją Baltijos trienalę pakviesti kuruoti Tom Engels ir Maya Tounta – Graco kunshalės meno vadovas, kilęs iš Belgijos, ir erdvės „Akwa Ibom“ Atėnuose įkūrėja, viena iš „Montos Tattoo“ meno erdvės Vilniuje meno vadovų. 15-oje Baltijos trienalėje dalyvaus keliasdešimt menininkų iš įvairių pasaulio valstybių, dirbančių performanso, instaliacijos, dizaino, skulptūros, kino ir videomeno srityse. 2023 m. vasaros pabaigoje Lietuvos nacionaliniame dramos teatre organizuotas įžanginis projekto renginys – prologas, kurio metu vieno vakaro trukmės programoje atsispindėjo pagrindinės Trienalės kuratorių nuostatos ir užmojai. Pasak ŠMC direktoriaus Kęstučio Kuizino: „Kuratorinė vizija 15-ajai Baltijos trienalei kviečia mus įsivaizduoti šviesos spindulį, lūžtantį per prizmę ir pavirstantį daugybe atskirų, vienas kitą papildančių, pratęsiančių ir kartais net iššūkiais vienas kitam virstančių naratyvų. Daugiaplanis Engelso žvilgsnis krypsta į intuityvų, poetiniais principais grįstą pasaulio suvokimą, ir būtent poezijos dėka siekia įsitraukti į sudėtingą tikrovę bei suvokti nuolat kintančią (geopolitinę) pasaulio realybę. Tikiu, kad būtent toks, jautriai subalansuotas kuratorinis požiūris prasmingai pratęs Baltijos trienalės istoriją.“ Baltijos trienalės metu siekiama pritraukti ne tik meno bendruomenę, bet ir kitas, įprastai mažiau šiuolaikiniu menu besidominčias ar Šiuolaikinio meno centre besilankančias, auditorijas. Jos metu planuojama organizuoti ekskursijas bei dirbtuves senjorams, žmonėms su negalia, regionuose besimokantiems paaugliams. Projekto metu bus įgyvendinamos kelios edukacinės programos, skirtos moksleiviams, studentams ir suaugusiems – tiek vilniečiams, tiek mieste viešintiems kitakalbiams. | 135000 |
| Kauno šokio teatras „Aura“ | Biudžetinė įstaiga | Tarptautinis šokio festivalis AURA 34 | Tarptautinis šokio festivalis AURA 34 – tai nuo 1989 m. vykstantis vienas ryškiausių modernaus šokio festivalių Lietuvoje, pristatantis pasaulinio lygio trupes ir formuojantis Lietuvos modernaus šokio veidą. 2024 m. spalio 3–6 d. vyksiantis festivalis akcentą deda į moteris choreografes ir į Kauną pakvietė pasaulinio garso įžymybes pristatyti savo naujausių bei garsiai pasaulio scenoje nuskambėjusių darbų. Šių metų programa kaip niekada gausi: penkios trupės iš Europos, AURA premjera, interaktyvi paroda-spektaklis vaikams bei kūrybinių dirbtuvių metu sukurtas intriguojantis pasirodymas. Festivalio scenoje savo šokio spektaklį „Kreatur“ (2017 m.) parodys vokiečių choreografė Sasha Waltz – tikra pasaulinė šokio įžymybė, įkūrusi „Sasha Waltz & Guests“, kuri neabejotinai yra ne tik viena sėkmingiausių, bet ir brangiausiai apmokamų tarptautinių šokio kompanijų, pasirodanti įžymiausiose pasaulio scenose ir festivaliuose. Šalia vokiečių žvaigždės, festivalyje naujausią savo darbą „Giselle(s)“ (2023 m.) atveš Marie-Claude Pietragalla – prancūzų šokio pasaulio pasididžiavimas, kartu su Julien Derouault 2004 m. Paryžiuje įkūrusi kūno teatrą „Theatre du Corps“, jungiantį šokį, teatrą, kūną, poeziją. „Giselle(s)“ naudojama naujausia ir geriausia muzikos, šviesų ir kostiumų technika nukelia į kitą pasaulį, kuriame kartu su 18 šokėjų šoka ir pati choreografė. Moterų ir motinystės temą AURA 34 festivalyje tęsia pripažinta nepriklausoma choreografė iš Izraelio Inbal Oshman, kurios darbai – įvairių pasaulinių mitų, istorinių ir kultūrinių elementų junginys ir tą puikiai iliustruoja jos išskirtinis darbas su gyvai atliekama baroko ansamblio muzika – „M Stabat Mater“ (2013 m.) šokio spektaklis pagal to paties pavadinimo G. B. Pergolesi kūrinį. Tai jausmingas, galingas, moteriškas kūrinys, kuriame nagrinėjami universalūs motinystės aspektai. Šių metų festivalio dovana miestui – lietuvių režisierės, choreografės, aktorės Ievos Jackevičiūtės, kartu su AUROS šokėjais, 2024 m. pastatytas interaktyvus spektaklis-paroda 1–5 m. amžiaus vaikams, remiantis E. Leškevičiūtės instaliacija „Paukščiai“. Šokio spektaklio trukmė – 3 val., per kurias veiksmas suksis ratu ir kartosis, o žiūrovai galės ateiti bei išeiti bet kuriuo metu ir būti tiek laiko, kiek norės. Spektaklis-paroda bus instaliuota T. Ivanausko muziejaus salėje ir bus atvira visą spalio mėnesį. Ne mažiau įdomius šokio spektaklius pristatys trupės iš Izraelio ir Italijos. Shahar Binyamin – choreografas ir šokėjas iš Izraelio, pasižymintis nepaprasta judesių kalba ir neįtikėtinu jautrumu, su publika dalinsis savo „MORE THAN“ (2023 m.) šokio spektakliu, kuriame tyrinėja kūno, sielos ir dvasios sąsajas ir kelia filosofinius klausimus: kur yra riba tarp fizinio intymumo ir mūsų sielos? Kokia yra žmogaus kūno paskirtis? EgriBiancoDanza teatras iš Turino atvyks su naujausiu darbu „EartHeart” – choreografinė kūryba skirta gamtos galiai. Projektas jungia du žodžius: žemė ir širdis. | 80000 |
| Viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ | Viešoji įstaiga | Tarptautinis senosios muzikos festivalis BANCHETTO MUSICALE 2024 | Tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto Musicale“, rengiamas nuo 1989 m., yra vienas seniausių, svarbiausių ir didžiausio šio neakademinio pobūdžio renginių Lietuvoje, kuriame autentiškai pristatoma muzika nuo pirmųjų rašytinių šaltinių iki ankstyvosios romantikos. Labai svarbi švietėjiška edukacinė festivalio misija – supažindinti Lietuvos publiką su pasaulyje pripažintais senosios muzikos kolektyvais, dar negirdėtais kūriniais arba naujomis jų interpretacijomis, puoselėti negausų mūsų šalies muzikinį palikimą, kurti svarius ir reikšmingus mūsų paveldą prikeliančius projektus. Per daugiau nei trisdešimt savo gyvavimo metų festivalis išaugino didžiulę klausytojų auditoriją, pristatydamas viduramžių, renesanso ir baroko epochų projektus įvairiausiomis formomis. Glaudus bendradarbiavimas su Vilniaus miesto savivaldybe, Nacionaliniu muziejumi LDK Valdovų rūmais, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muziejais ir kultūros centrais visoje Lietuvoje, užsienio institucijomis ir atstovybėmis, paskatino festivalį pereiti į kokybės prasme aukštesnį etapą: 2008 m. festivalis tapo viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“ nariu. 2013 m. tapęs tarptautinės senosios muzikos festivalių asociacijos REMA nariu, kiekvienų metų programai pradėjo taikyti aktualias temas: 2018 m festivalis buvo pavadintas „Meilė stipresnė už neapykantą”, 2019 m. – „Moterys“, 2020 m. – „Gyvenimas ir mirtis“, 2021 m. – „Dievo motina“, 2022 m. –„Jeruzalė“, 2023 m. - „Tremtis“. XXXIV-ojo festivalio, planuojamo 2024 m. rugsėjo 7–28 d., pagrindinė tema – Brolybė. Brolybė, kaip variklis, žmoniją įkvėpė įvairiems vieningiems idealams ir darbams, siekiant aukštesnio gėrio, traukė į bendrą veiklą, socializavo ir bendrino. Šių metų festivalis pagerbia brolybės idėją, primindamas kas šiais laikais vis dar yra labai svarbu. Festivalio organizatoriai šiais metais iškilmingai atidarys festivalį su W. A. Mocarto ankstyvosios kūrybos opera „Apolonas ir Hiacintas“ apie draugystę, ištikimybę ir meilę. Opera buvo skirta Zalcburgo universiteto studentų pasirodymui universiteto teatre. Šiam atlikimui vadovaus naujasis festivalio meno vadovas, italų dirigentas Christianas Frattima, grieš jo vadovaujamas baroko orkestras „Coin du Roi“ iš Italijos, dainuos berniukų choras „Varpelis“ bei tarptautinė solistų sudėtis. Vienas iš geidžiamiausių italų ansamblių „Girandole Armoniche“ – Esther Crazzolara, smuikas, Teodoro Baù, viola da gamba ir Federica Bianchi, klavesinas, atliks savo iškalbingiausią programą „Tirolis XVII amžiuje: Italijos ir Austrijos kultūrų sankryža“. Programoje skambės Johann Heinrich Schmelzer ir kitų Insbruko mokyklos autorių muzika, dirbusių Habsburgų dvaruose Vienoje ir Insbruke. Šveicarijoje įsikūręs ansamblis „La Morra“ su programa „Universum Petri“ nukels mus į vieno ryškiausių lenkų viduramžių kompozitorių Petrus Wilhelmi de Grudencz (1392–1480) ir jo kolegų muzikinį pasaulį. Hamburgo kompozitorius Matthias Weckmannas Hanzos mieste sukūrė tarptautinės meno draugijos „Collegium Musicum“ atskirą skyrių, kuriame rinkosi vietos intelektualai ir menininkai. Europoje minint šio išskirtinio menininko 350-asias mirties metines, šių metų festivalyje suskambės jo klavyrinės muzika, atliekama klavesininikės Alinos Rotaru. 40-metų kūrybinę sukaktį minintis ansamblis „Ensemble Micrologus“ buvo vieni pirmųjų muzikantų, skatinusių iš naujo atrasti viduramžių muziką Italijoje, pasitelkdami naujus interpretavimo būdus, kurie padėjo šiai muzikai tapti vis labiau vertinamai, visoje Europoje. Jų programa „Banchetto in musica“ – maistas, geopolitika ir gyvenimas viduramžio Italijoje, kvies panirti į kvapų, erotikos ir nusižengimų pasaulį, kurį aptinkame XV a. pab. ir XVI a. istoriniuose muzikiniuose šaltiniuose. Šių metų festivalį pabaigs išskirtinis renginys, kaip ryškus brolybės pavyzdys, nukels mus į XVIII a. Leipcige veikusios draugijos aplinką ir Gottfriedo Zimmermanno kavos namus, kuriuose gimė ne vienas Telemanno ir Bacho pasaulietinės muzikos šedevras. Šio nuotaikingo teatralizuoto muzikinio spektaklio režisierius Claudio Levati pažvelgs į šią menininkų broliją iš mūsų laikų perspektyvos. Kaip visada, festivaliui svarbi edukacinė ir šviečiamoji misija: planuojami vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo muzikos interpretacijos kursai instrumentalistams ir dainininkams bei lotynų ir italų kalbos tarimo kursai dainininkams. Kursų dalyviai surengs dieninį operos „Apollo et Hyacinthus“ pasirodymą „Varpelio“ berniukų choro mokykloje (Kaunas). Taip pat festivalis surengs trečiąjį Žygimanto Liauksmino vardo klavesino konkursą, skirtą mūsų šalies šviesuliui, Vilniaus universiteto profesoriui bei Abiejų Tautų Respublikos muzikiniam paveldui apskritai. Konkurso pagrindinės premijos laureato koncertas suskambės šio festivalio programoje. | 73000 |
