Kultūros tyrimai

Tyrimo tikslas Išsiaiškinti ankstyvojo skaitymo (tėvų skaitymo savo mažiesiems vaikams) įpročius Lietuvoje.

Tyrimo tikslai: Tyrimą atliko: UAB TNS, „Kantar Lietuva“; Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu

Tyrimo tikslas Atlikti reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą, siekiant nustatyti ir įvertinti gyventojų gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, jų gebėjimą kritiškai vertinti žiniasklaidos priemonėse pateiktą informaciją, jų komunikacijos gebėjimus bei ištirti kaip gyventojai patys vertina žiniasklaidos priemones, taip pat nustatyti nuo 2017 m. įvykusius pokyčius.

Tyrimo uždaviniai: Tyrimą atliko: dr. Ramūnas Birštonas, dr. Jūratė Liauksminaitė, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.

Tyrimo tikslas: apžvelgti ir įvertinti formaliajame ir neformaliajame švietime vykdomas kultūrinės edukacijos ir kūrybiškumo ugdymo veiklų (1–12 klasės moksleiviams) apimtis, formas ir priemones bei apžvelgti ir įvertinti kultūrinės edukacijos ir kūrybiškumo ugdymo veiklų, prisidedančių prie kultūrinės edukacijos ir kūrybiškumo ugdymo tęstinumo jaunimui, baigusiam mokyklą (iki 29 m.), apimtis, formas ir priemones.

Tyrimo tikslas: Lietuva iki 2013 m. lapkričio 1 d. įsipareigojusi įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/77/ES, kurios tikslas – pratęsti įrašytų kūrinių ir fonogramų apsaugos terminą iki 70 metų. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti – nustatytas reikalavimas fonogramų gamintojams bent kartą per metus atidėti sumą, siekiančią 20 proc. pajamų, gautų iš išimtinių teisių platinti, atgaminti ir pateikti fonogramas, t. y. sukurtas fondas iš kurio būtų mokamas atlyginimas foniniams atlikėjams. Tačiau taip pat Direktyvoje numatyta galimybė valstybėms narėms vertinti, ar fonogramų gamintojai yra pajėgūs finansuoti minėtą fondą, nustatyti mastą ir atitinkamas sąlygas, kurioms esant fonogramų gamintojai privalo laikytis Direktyvos įsipareigojimo, ypač siekiant išvengti neproporcingos naštos, kurią gali sukelti tų pajamų rinkimas ir administravimas, nustatymo, valstybės narės turėtų galėti atitinkamai nustatyti sąlygas ir tai, kokiu mastu mikroįmonės turi laikytis šio įsipareigojimo mokėti įmokas, jei tokios įmokos būtų nepagrįstos atsižvelgiant į tokių pajamų rinkimo ir administravimo išlaidas. Kadangi fonogramų gamintojai Lietuvoje užima mažą rinkos dalį, todėl sudėtinga įvertinti, ar nacionaliniuose teisės aktuose numačius pareigą fonogramų gamintojams finansuoti atlyginimo fondą, minėta pareiga nebus per didelė ekonominė našta verslui, t. y. fonogramų gamintojams. Taip pat aktualu išsiaiškinti, kokią ekonominę naudą generuotų tokio pobūdžio fondas.