Kultūros tyrimai

Tyrimo tikslas: periodiškai stebėti Lietuvos gyventojų nelegalaus turinio (filmų, serialų, vaizdo įrašų, televizijos laidų, sporto transliacijų, muzikos kūrinių, knygų (el. knygų, audioknygų), žurnalų, natų, vaizdo žaidimų, mokomojo turinio ir programinės įrangos) vartojimą, išsiaiškinti visuomenės požiūrį į nelegalaus turinio vartojimą, stebėti visuomenės nelegalaus turinio vartojimo įpročių ir nuostatų kaitą.

Tyrimo tikslas: vertinti visuomenės požiūrį (ir jo pokytį) į nelegaliai autorių teisių saugomo turinio naudojimą (piratavimą), stebėti visuomenės nuostatų kaitą.

Tyrimo tikslas: 2023 m. Kultūros ministerija įsigijo komunikacijos kampanijos „Naudok legaliai“ koncepciją ir šios koncepcijos įgyvendinimo paslaugas (toliau – Komunikacijos kampanija), kurios tikslas – keisti vartotojų nuostatas ir skatinti legalaus turinio vartojimą, suvokimą, kad Lietuvoje yra sukurtos teisinės, ekonominės sąlygos kūrėjams kurti, jų kuriamas intelektinis turinys yra saugomas, o šiam tikslui pasiekti iškėlė uždavinius skatinti tikslinės auditorijos žinojimą, kaip atskirti legalų turinį nuo nelegalaus, kad intelektinio turinio piratavimas yra vagystė, kokios kyla pasekmės dėl nelegalaus turinio vartojimo, skatinti legalaus turinio naudojimą tikslinėje auditorijoje bei tikslinės auditorijos žinojimą, kad Lietuvoje saugomos autorių teisės. Šio tyrimo tikslas įvertinti komunikacijos kampanijos efektyvumą. Tyrime pasitelkiant kiekybinius ir kokybinius analizės metodus tiriamas jaunimo (16-29) požiūris, nuostatos (ir jų pokytis) į piratavimą per ir po Komunikacijos kampanijos.

Tyrimo uždaviniai: Tyrimą atliko: dr. Ramūnas Birštonas, dr. Jūratė Liauksminaitė, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.

Tyrimo tikslas: Lietuva iki 2013 m. lapkričio 1 d. įsipareigojusi įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/77/ES, kurios tikslas – pratęsti įrašytų kūrinių ir fonogramų apsaugos terminą iki 70 metų. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti – nustatytas reikalavimas fonogramų gamintojams bent kartą per metus atidėti sumą, siekiančią 20 proc. pajamų, gautų iš išimtinių teisių platinti, atgaminti ir pateikti fonogramas, t. y. sukurtas fondas iš kurio būtų mokamas atlyginimas foniniams atlikėjams. Tačiau taip pat Direktyvoje numatyta galimybė valstybėms narėms vertinti, ar fonogramų gamintojai yra pajėgūs finansuoti minėtą fondą, nustatyti mastą ir atitinkamas sąlygas, kurioms esant fonogramų gamintojai privalo laikytis Direktyvos įsipareigojimo, ypač siekiant išvengti neproporcingos naštos, kurią gali sukelti tų pajamų rinkimas ir administravimas, nustatymo, valstybės narės turėtų galėti atitinkamai nustatyti sąlygas ir tai, kokiu mastu mikroįmonės turi laikytis šio įsipareigojimo mokėti įmokas, jei tokios įmokos būtų nepagrįstos atsižvelgiant į tokių pajamų rinkimo ir administravimo išlaidas. Kadangi fonogramų gamintojai Lietuvoje užima mažą rinkos dalį, todėl sudėtinga įvertinti, ar nacionaliniuose teisės aktuose numačius pareigą fonogramų gamintojams finansuoti atlyginimo fondą, minėta pareiga nebus per didelė ekonominė našta verslui, t. y. fonogramų gamintojams. Taip pat aktualu išsiaiškinti, kokią ekonominę naudą generuotų tokio pobūdžio fondas.

Tyrimo tikslas: surinkus duomenis apie audiovizualinio paveldo apimtis Lietuvoje, jo saugojimo būklę ir prieigą, parengti rekomendacijas dėl šios kultūros paveldo srities plėtros.