Archeologas, istorikas, socialinių mokslų daktaras Rimvydas Laužikas 1995 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) ir įgijo magistro laipsnį. 2006 m. Vilniaus universitete jam buvo suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. Nuo 2004 m. dėsto Vilniaus universitete, profesorius. 2017–2022 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas. Nuo 2018 m. Lietuvos UNESCO nacionalinės komisijos narys.

Pagrindinės R. Laužiko mokslinių tyrinėjimų sritys: skaitmeninių technologijų naudojimas paveldui ir humanitariniams mokslams, paveldo informacija ir komunikacija, muzeologija, bažnyčių archeologija, maistas ir valgymo kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tyrinėjo Tauragnų, Bijutiškio, Pašaminės, Dubingių bažnyčių vietas, Gedučių dvarvietę.

Parašė knygas „Radvilų tėvonija Dubingiuose (su kitais, 2009), „Radvilų rūmai Dubingiuose“ (su kitais, 2011), „Istorinė Lietuvos virtuvė: maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (2014), „Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos“ (su kitais, 2015), „Oginskių dvaro virtuvėje“ (su kitais, 2016), „Erelio vaikai: Radvilų giminės pėdsakais“ (su kitais, 2017), „Wie der gepökelte Stier nach Konstanz fuhr: kulinarische Wechselbeziehungen zwischen Litauen und Deutschland mit 31 Rezepten“ (su A. Astrausku, 2017), „Kaip būsimasis Anglijos karalius valgė povą Vilniuje: bendroji Britanijos ir Lietuvos kultūrinė, politinė ir kulinarinė istorija“ (su A. Astrausku, 2018). Paskelbė apie 40 mokslinių straipsnių.

2009 m. R. Laužikas kartu su Albinu Kuncevičiumi ir Rimantu Jankausku buvo apdovanotas Nacionaline mokslo pažangos premija.