Lietuvos kultūros taryba yra biudžetinė įstaiga prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, vykdanti viešojo administravimo, kultūros tyrimų ir kitas funkcijas, apibrėžtas Lietuvos kultūros tarybos įstatyme. Lietuvos kultūros taryba įsteigta 2013 m., reformuojant ir demokratizuojant kultūros valdymą bei plėtojant kultūros savireguliaciją.
Lietuvos kultūros taryba konkurso būdu atrenka ir skiria finansavimą organizacijų paraiškoms, kūrėjų stipendijoms, investuodama valstybės lėšas į visuomenės gerovę, kūrybinę saviraišką, meno raidą ir kultūros praktikų įvairovę, sklaidą Lietuvoje ir užsienyje. Institucija užtikrina finansuotų projektų administravimą ir stebėseną, su įvairiais partneriais atlieka didelių apimčių kultūros tyrimus.
Lietuvos kultūros tarybos veikla turi daug jungčių su įvairiomis institucijomis ir asmenų grupėmis, kurios sąveikauja tarpusavyje. Pagal įstatyme numatytą kompetenciją ir įgaliojimus sprendimus priima tarybos narių susirinkimas kartu su pirmininku, tai padaryti padeda gausus ekspertų būrys ir administracija, užtikrinanti viso finansavimo proceso sklandumą, nuolatinę komunikaciją su pareiškėjais, projektų vykdytojais ir stipendininkais. Pastarųjų kūrybinis turinys, kultūros paslaugos ir teikiamos patirtys kuria naudą visuomenei, stiprina šalies gerovę.
Į LKT modelį nuo 2018 m. integruotos Regioninės kultūros tarybos, vertinančios „Tolygios kultūrinės raidos” paraiškas, kuriančios finansavimo prioritetus. Jų darbą administruoja taryba, tačiau sudėtį tvirtina kultūros ministras. O nuo 2022 m. LKT struktūroje veikia „Dizaino sparnų“ projektas.
Taryba įkurta pagal daugelyje liberalių demokratijų veikiantį pagarbaus atstumo principą, siekiant užtikrinti nuo politinių įtakų, preferencijų ar cenzūros nepriklausomą finansavimo paskirstymo procesą. Atstovaujamosios demokratijos būdu priimami autonomiški sprendimai dėl finansavimo, kuriuos daro išrinkti kultūros bendruomenės profesionalai, sukuria sąlygas natūraliai meno procesų savireguliacijai, palaikant saviraiškos laisvę, įvairovę ir kritiką.
Pagal pagarbaus atstumo principą sprendimus dėl finansavimo priima meno ir kitų kultūros sričių profesionalai. Paraiškas įvertinę Lietuvos kultūros tarybos duomenų bazės ekspertai jų reitingą pagal balus su komentarais, įvairias rekomendacijas dėl finansavimo teikia Tarybos narių susirinkimui, kuris priima galutinius sprendimus. Kadangi rotuojančios ekspertų grupės vertina tik konkrečios srities ar programos paraiškas, o Tarybos nariai, turintys papildomą informaciją ir įvertinę bendrą kontekstą, sprendžia dėl visos jų apimties – priimti sprendimai gali skirtis nuo ekspertų siūlymų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertus 2 metų kadencijai viešo konkurso būdu atrenka Tarybos narių susirinkimas.
Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairės ir Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašas yra pagrindinės paraiškų teikimo, vertinimo ir projektų vykdymo taisyklės, kurios kartu su priedais sudaro apie 100 puslapių apimties dokumentą. Nauja šio dokumento redakcija atliekama kiekvienais metais, į procesą įsitraukiant daugeliui šalių. Siūlymus dėl gairių teikia Tarybos narių susirinkimas ir administracija, susipažinę su kultūros bendruomenės pastabomis. Rekomendacijos pristatomos Kultūros ministerijos politinei komandai bei Lietuvos kultūros ir meno tarybai, gaires patvirtinant kultūros ministrui.
Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimą sudaro 10 skirtingoms meno ir kitoms kultūros sritims atstovaujančių profesionalų, kuriuos ketverių metų kadencijai išrenka kultūros bendruomenė ir kultūros ministro teikimu patvirtina Vyriausybė. Tarybos narių susirinkimui ir institucijai vadovauja pirmininkas, kuris kultūros ministro teikimu į šias valstybės pareigūno pareigas skiriamas Vyriausybės.
2014–2023 m. Lietuvos kultūros taryba paskirstė daugiau kaip 200 mln. eurų. LKT sulaukė 70 tūkst. paraiškų ir per savo mechanizmą viešojo konkurso būdu finansavo beveik 26 tūkst. sumanymų. LKT per 10 metų iš viso finansavo 18,5 tūkst. projektų ir skyrė 7,5 tūkst. stipendijų.
Stebėsenos ir analizės skyrius (SAS) buvo įkurtas 2017 m. siekiant vykdyti kultūros ir meno procesų stebėseną, kurti duomenų bazes, atlikti duomenų modeliavimą ir analizę. SAS taip pat įgyvendina kultūros ir meno lauko tyrimus, LKT programų vertinimus bei studijas pagal LR kultūros ministro patvirtintą Tarybos tyrimų planą bei teikia rekomendacijas dėl kultūros politikos modelio tobulinimo. 2017–2023 m. SAS įgyvendino 39 tyrimus. Visi tyrimai: www.kulturostyrimai.lt
